Pranešimas - A9-0388/2023Pranešimas
A9-0388/2023
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl kultūrų įvairovės ir sąlygų autoriams Europos srautinio muzikos siuntimo rinkoje

4.12.2023 - (2023/2054(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Ibán García Del Blanco

Procedūra : 2023/2054(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0388/2023
Pateikti tekstai :
A9-0388/2023
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kultūrų įvairovės ir sąlygų autoriams Europos srautinio muzikos siuntimo rinkoje

(2023/2054(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

– atsižvelgdamas į UNESCO konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB[1],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013[2],

– atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas)[3],

– atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)[4],

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos kultūros darbotvarkės ir ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos įgyvendinimo[5],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Europos žiniasklaidos skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“[6],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES[7],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto švietimo, kultūros ir audiovizualiniame sektoriuose[8],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos[9],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių plėtojant dirbtinio intelekto technologijas[10],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros gaivinimo[11],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0388/2023),

A. kadangi muzikos sektorius yra vienas pagrindinių kultūros ramsčių, veikiantis kaip gyvybiškai svarbus ES kultūrų ir kalbų įvairovės elementas ir pasiekiantis didžiausią visuomenės dalį iš visų kultūros ir kūrybos sektorių;

B. kadangi muzikos sektorius yra svarbi kultūros ir kūrybos sektorių dalis, kuri pripažįstama kaip viena iš 14 pagrindinių Europos ekonomikos kūrimo ekosistemų, nes jis skatina augimą ir darbo vietų kūrimą, be kita ko, jaunimui;

C. kadangi kompozitoriai, dainų kūrėjai ir atlikėjai yra muzikos sektoriaus vertės grandinės pradžia ir pagrindinė kūrybinė visos srautinio muzikos siuntimo platformose platinamos muzikos varomoji jėga;

D. kadangi sparčios skaitmeninių technologijų inovacijos per pastaruosius du dešimtmečius iš esmės pakeitė muzikos sektorių, visų pirma tai, kaip muzika kuriama, prodiusuojama ir platinama, ir tai, kaip žmonės ją pasiekia ir vartoja;

E. kadangi muzikos sektorius nuolat ir sparčiai prisitaiko prie naujų aplinkybių, randantis naujų verslo modelių, bendravimo su auditorija būdų ir naudojantis papildomomis platformomis, kaip antai socialinės žiniasklaidos platformos arba trumpų vaizdo klipų programėlės, o tai ir atveria naujų galimybių, ir kelia iššūkių; kadangi šiame kontekste reikia 5veikti tokius svarbius iššūkius kaip kultūros įvairovė ir sąžiningas atlygis autoriams;

F. kadangi pagrindinis būdas, kuriuo žmonės dabar klausosi muzikos, yra srautinio muzikos siuntimo paslaugos, kurios teikiamos arba per skaitmenines muzikos platformas arba platformas, kuriose interneto naudotojai įkelia turinį, įskaitant socialinės žiniasklaidos platformas, tiesioginį pasirodymų transliavimą arba trumpų vaizdo klipų programėles, kuriose nemokamai arba už palyginti nedidelį mėnesinį abonementinį mokestį suteikiama prieiga prie 100 mln. kūrinių, prieinamų bet kur, bet kada ir per visų rūšių įrenginius;

G. kadangi srautinis transliavimas sudaro 67 proc. visų muzikos sektoriaus pajamų[12]; kadangi pasaulinis muzikos sektorius išgyveno tvarų augimą, kurio kulminacija pasiekta 2022 m. – tai buvo aštunti augimo metai iš eilės, o metinės pajamos sudarė 22,6 mlrd. USD; kadangi didėjantis investuotojų į muzikos sektorių skaičius rodo jo didžiulę bendrą ekonominę vertę;

H. kadangi autoriai ir atlikėjai dažnai nėra pripažįstami ir atlyginami pagal tikrą jų indėlio mastą, todėl dauguma autorių  iš srautinio muzikos siuntimo rinkos gauna labai mažas pajamas ir todėl dažnai jie nebegali tęsti savo profesinės karjeros, kas ilgainiui sukuria didelį disbalansą, kurį reikia spręsti[13]; kadangi reikia išnagrinėti teisingesnius pajamų iš srautinio muzikos siuntimo paskirstymo autoriams ir atlikėjams modelius, nagrinėjant įvairius esamus mechanizmus, pvz., proporcingus ir į naudotoją orientuotus, arba visiškai naujus mechanizmus; kadangi kriterijai, pagal kuriuos platformos skaičiuoja duomenų srautus, taip pat gali turėti įtakos manipuliavimo srautiniu duomenų siuntimu praktikai;

I. kadangi tyrimai rodo, kad dabartinei padėčiai būdingi nauji iššūkiai, taip pat keletas ilgalaikių sisteminių problemų, su kuriomis ir toliau susiduria muzikos sektorius: visų pirma mažėja bendra produktų vertė, didžiausią dalį pajamų gauna žymiausios įrašų bendrovės ir populiariausi atlikėjai, trūksta kokybiškų duomenų, kad būtų galima tinkamai identifikuoti autorius, atlikėjus ar kitus teisių turėtojus, srautinio siuntimo manipuliuojama, o turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai ir dominuojančios interneto platformos ir programėlių parduotuvės neteisėtai naudojasi muzikos turiniu; primena, kad visi šie veiksniai daro poveikį pajamų, gautų srautinio muzikos siuntimo rinkoje, sąžiningumui ir tvarumui;

J. kadangi vidutinis mėnesinis srautinio muzikos siuntimo paslaugos abonementinis mokestis nuo tokių paslaugų teikimo pradžios nepadidėjo, ypač atsižvelgiant į infliaciją ir didelį prieinamo turinio padidėjimą;

K. kadangi autorių teisės neturėtų būti laikomos nemokamu turtu pačioms muzikos paslaugų komercinėms ir reklaminėms strategijoms;

L. kadangi srautinio muzikos siuntimo platformos, naudodamos algoritmus ir rekomendavimo sistemas, atlieka esminį vaidmenį apsprendžiant, su kokiu turiniu bus susipažinta, ir todėl daro stiprų poveikį kultūros įvairovei; kadangi jos taip pat gali daryti įtaką tam tikrų kūrinių, taigi ir autorių bei kompozitorių, taip pat kitų Europos kultūros ir kūrybos sektorių dalyvių pajamoms, juos pasirinkdamos ir didindamos jų matomumą;

M. kadangi srautinio muzikos siuntimo platformos turėtų toliau stengtis didinti bendrą skaidrumą ir atsekamumą daugeliu autoriams, atlikėjams ir kitiems teisių turėtojams itin svarbių veiklos aspektų; kadangi srautinio muzikos siuntimo platformos neprivalo užtikrinti savo algoritmų ir rekomendacijų priemonių skaidrumo arba užtikrinti Europos muzikos kūrinių reklamos;

N. kadangi kultūrų įvairovės skatinimas Europos srautinio muzikos siuntimo rinkoje, įskaitant Europos menininkų populiarinimą visame pasaulyje, turi būti toliau analizuojamas, kad būtų išnaudotas visas Europos kultūros ir kūrybos sektorių potencialas, kuris negali priklausyti tik nuo dominuojančių privačių pasaulinių veiklos vykdytojų komercinių sprendimų;

O. kadangi muzikos sektorius vis labiau susiduria su gausėjančiu dirbtinio intelekto kuriamu turiniu ir jo kasdien vis daugiau patenka į srautinio siuntimo platformas, o tai gali dar labiau sustiprinti jau dabar esantį disbalansą, susijusį su galimybe atrasti autorius ir jų atlygiu; kadangi dirbtinio intelekto technologijų plėtra turėtų kaip tik būti naudinga žmonių kūrybiškumui ir jį stiprinti, o jų naudojimas turėtų būti skaidrus;

P. kadangi ne viename tyrime buvo nustatyta srautinio siuntimo sukčiavimo ir manipuliavimo atvejų, nes kai kurie veikėjai išmoksta manipuliuoti sistema ir pasisavina pajamas, kurios turėtų atitekti autoriams, pasinaudodami, pavyzdžiui, botais, kurių pagalba dirbtinai padidinamas tam tikrų kūrinių klausytojų skaičius[14]; kadangi aptikimo sistemos ir identifikavimo mechanizmai, kuriais siekiama sušvelninti šį nesąžiningą elgesį srautinio muzikos siuntimo platformose, kol kas yra riboti;

Q. kadangi svarbu užtikrinti veikiančią muzikos platinimo internetu bendrąją rinką; kadangi dėl to reikia dėti specialias pastangas, skirtas kovoti su šiais skirtumais ir disbalansu ir jiems panaikinti, turint omenyje jų įtaką rinkai, ypač kalbant apie iš srautinio siuntimo platformų gaunamų pajamų pasiskirstymą; kadangi šiuo tikslu reikėtų atlikti tolesnį tyrimą ir analizę siekiant surinkti duomenis ir nustatyti veiksnius, kurie galėtų sudaryti kliūtis muzikos turinio sklaidai visoje Europoje;

R. kadangi tinkamas autorių identifikavimas yra labai svarbus ne tik tam, kad jie sulauktų pripažinimo ir gautų didesnį atlyginimą, bet ir siekiant užtikrinti įvairovę ir skaidrumą platformose;

1. pabrėžia, kad Sąjungoje reikia remti ir kurti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama sąžininga ir tvari srautinio muzikos siuntimo ekosistema, kuri skatintų kultūros įvairovę ir ištaisytų šiam sektoriui – ypač autoriams ir atlikėjams – neigiamą poveikį darantį disbalansą, kuris gali trukdyti sektoriui klestėti;

2. pabrėžia, kad visi srautinio muzikos siuntimo vertės grandinės dalyviai turi įsitraukti į veiksmingą dialogą, kuriame dalyvautų autoriai ir atlikėjai, ir įgyvendinti būtinus pokyčius, kad būtų užtikrinama sąžininga, įtrauki ir tvari šio sektoriaus ekosistema, kuri galėtų prisidėti prie kultūros įvairovės, suteikiant galimybes atrasti menininkus ir propaguojant vietos repertuarus;

3. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu srautinio muzikos siuntimo rinkoje stebimas pajamų paskirstymo disbalansas yra nepalankus tiek autoriams, tiek atlikėjams ir kelia pavojų jų profesinių karjerų skaitmeninėje rinkoje tvarumui; palankiai vertina bet kokias pastangas siekiant sąžiningesnio atlygio autoriams ir atlikėjams, kai pripažįstama jų vaidmens svarba Europos muzikos sektoriuje;

4. ragina Komisiją įvertinti Europos srautinio muzikos siuntimo rinkoje taikomos sutarčių praktikos, taip pat dabartinio srautinio muzikos siuntimo paslaugų pajamų paskirstymo modelio poveikį kultūros įvairovei ir tinkamo bei proporcingo atlygio autoriams ir atlikėjams principui ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, išnagrinėti atitinkamas priemones, įskaitant alternatyvius ir sąžiningesnius srautinio siuntimo pajamų perskirstymo modelius; ragina Komisiją ištirti, ar muzikos pramonėje yra didelė koncentracija, ir įvertinti jos poveikį kultūros įvairovei, atlygiui autoriams ir konkurencijai;

5. primygtinai ragina visus suinteresuotuosius subjektus imtis būtinų veiksmų dabartiniam disbalansui įveikti ir prašo Komisijos stebėti ir skatinti pažangą šioje srityje bei apsvarstyti tinkamus politikos pasiūlymus, jei savanoriškomis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis nebus pasiūlyta prasmingų sprendimų;

Tvarios ekosistemos autoriams link

6. pabrėžia, kad esminis autorių atliekamas vaidmuo turėtų būti atspindėtas užtikrinant didesnį matomumą muzikos srautinio siuntimo platformose ir labiau subalansuotą pajamų iš srautinio siuntimo paskirstymą; ragina pramonės atstovus išnagrinėti naujus srautinio siuntimo pajamų paskirstymo modelius, siekiant užtikrinti kuo vienodesnį ir sąžiningesnį paskirstymą autoriams ir atlikėjams;

7. ragina Komisiją įvertinti, ar tokių naujų technologijų kaip blokų grandinė ir tarptautinių teisių turėtojų, muzikos kūrinių ir garso įrašų identifikavimo kodų naudojimas gali srautinio muzikos siuntimo rinkoje padidinti skaidrumą ir išlaidų veiksmingumą, visų pirma kalbant apie metaduomenų tikslumą ir atlygį, ypač autoriams ir atlikėjams; apgailestauja, kad apskritai srautinio muzikos siuntimo paslaugoms labai trūksta tokių skaidrumo ir identifikavimo reikalavimų;

8. pabrėžia, kad svarbu, jog autoriai taptų kolektyvinio administravimo organizacijų nariais ir taip būtų užtikrinama teisė į kolektyvines sutartis ir kolektyvinį atstovavimą; pabrėžia, kad autorių draugijų vykdomomis kolektyvinėmis derybomis siekiama užtikrinti tinkamą vertę už naudojimąsi autorių kūriniais srautinio muzikos siuntimo rinkoje, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas sąžiningesniam patekimui į rinkas ir kultūros įvairovei Sąjungoje; primena, kokia svarbi yra Direktyva 2014/26/ES[15], kuria nustatoma internetinių daugiateritorių autorių teisių licencijų teikti srautinio muzikos siuntimo paslaugas sistema, kuria autoriams užtikrinamas laisvas veiksmingiausio jų teisių į atlygį valdymo būdo pasirinkimas ir kuria nustatomos aukšto lygio skaidrumo ir gero valdymo taisyklės kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios yra itin svarbios, kad srautinio muzikos siuntimo platformose būtų veiksmingai tvarkomi repertuarai;

9. pabrėžia, kad labai svarbu teikiant srautinio muzikos siuntimo paslaugas geriau identifikuoti visus kūrimo procese dalyvavusius asmenis, visų pirma autorius ir atlikėjus, užtikrinant, kad kiekvienam į srautinio muzikos siuntimo paslaugų platformą įkeliamam kūriniui būtų priskiriami išsamūs ir tikslūs sukūrimo momento metaduomenys; atsižvelgdamas į tai, ragina naudoti visus tarptautinius identifikavimo kodus (IPI[16], ISWC[17], ISRC[18], IPN[19] ir ISNI[20]); pabrėžia, kad tinkamas kūrėjų identifikavimas yra itin svarbus tam, kad būtų galima ieškoti kūrinių ir juos rasti, ir sudaro sąlygas, kad paskirstant pajamas kūrėjai gautų tinkamą atlygį;

10. ragina visus muzikos industrijos veikėjus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą dainų metaduomenų priskyrimą, tiksliai pažymint ir pranešant autorių duomenis apie jų muzikos kūrinius teikiant srautinio siuntimo paslaugas, įskaitant atvejus, kai įkeltas turinys yra sukurtas visiškai nepriklausomų autorių;

11. pabrėžia, kad reikia didinti sąmoningumą, ypač tarp jaunųjų autorių, apie tai, kaip svarbu, kad būtų nurodyta tiksli jų muzikos srautinio siuntimo rinkoje autorystė ir už ją jiems būtų sumokama; palankiai vertina aktualias mokslinių tyrimų programas ir iniciatyvas, įskaitant vykdomas tarptautiniu lygmeniu, ir ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima remti tokias iniciatyvas;

12. primena, kad reikia užtikrinti autorių teisių vertę, neatsižvelgiant į tai, ką siūlo srautinio muzikos siuntimo paslaugų teikėjai; pažymi, kad keletas naujausių tyrimų[21],[22] rodo, jog dauguma autorių ir atlikėjų negauna pakankamai pajamų iš srautinio muzikos siuntimo; ragina persvarstyti ikiskaitmeninės eros autorinių atlyginimų tarifus, kad jie būtų sąžiningi ir atitiktų šių laikų realybę; smerkia bet kokias schemas, pavyzdžiui, vadinamąsias „payola“ schemas, pagal kurias autoriai priversti sutikti gauti mažesnes pajamas arba negauti jokių pajamų mainais už didesnį matomumą, taip dar labiau sumažinant autorių jau ir taip labai mažas iš srautinio siuntimo gaunamas pajamas, ypač turint omenyje, kad didesnio matomumo pažadas daugeliu atvejų lieka neįvykdytas;

13. pažymi, kad konkurencija tarp srautinio muzikos siuntimo paslaugų teikėjų Europos rinkoje pasižymi tuo, kad dominuoja keli pasauliniai veikėjai; primena, kad reikia skubiai įgyvendinti Skaitmeninių rinkų aktą ir Skaitmeninių paslaugų aktą, kad būtų užtikrinta sąžininga ekosistema panaikinant nesąžiningą internetinių turinio dalijimosi platformų ir srautinio muzikos siuntimo paslaugų teikėjų konkurencijos praktiką srautinio muzikos siuntimo rinkoje, pavyzdžiui leidžiant vartotojams nelegaliai transliuoti ar atsisiųsti saugomą turinį; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtinas skaidrumas ir veiksmingas auditas; pabrėžia, kad būtina pašalinti tokius platformose ir platformų vykdomus pažeidimus, taip pat pažeidimus programėlių parduotuvėse;

14. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti investicijas į naujus Europos talentus ir muziką, įskaitant vietos menininkus, nišinius menininkus ir menininkus iš pažeidžiamų bendruomenių, taikant tinkamas finansavimo priemones, įskaitant programą „Kūrybiška Europa“, siekiant skatinti investicijas į kalbų ar žanrų požiūriu įvairesnių formų repertuarą, į skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir skaitmeninę verslo modelių transformaciją, ir pabrėžia, kad reikia didinti autorių informuotumą apie jų teises;

15. remia skatinimą dalytis informacija apie tiesioginius atlikėjų (ypač vietos atlikėjų) pasirodymus platformose, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujiems atradimams ir tolesniam matomumui;

16. prašo visų srautinio muzikos siuntimo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų bendradarbiauti siekiant įvertinti ir sumažinti skaitmeninės muzikos anglies pėdsaką;

Europos muzikos kūrinių pastebimumas ir aptinkamumas

17. ragina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti Europos muzikos kūrinių matomumą ir prieinamumą, atsižvelgiant į didžiulį turinio kiekį srautinio muzikos siuntimo platformose, kuris nenustoja augti, ir į tai, kad trūksta Sąjungos taisyklių, kuriomis būtų galima suderintai reguliuoti šiuos kūrinius;

18. palankiai vertina Komisijos pradėtą tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti Europos muzikos kūrinių aptinkamumą muzikos ekosistemoje, įskaitant srautinio muzikos siuntimo paslaugas; prašo Komisijos, remiantis šiais rezultatais, pasiūlyti tinkamas priemones, įskaitant teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintas Europos muzikos kūrinių matomumas, prieinamumas ir pastebimumas srautinio muzikos siuntimo platformose;

19. ragina Komisiją šiame kontekste užtikrinti, kad į tokią teisinę sistemą būtų įtraukti konkretūs įvairovės rodikliai, kurie leistų nepriklausomai įvertinti, kaip vartojami ir kiek matomi Europos muzikos kūriniai, jų žanrų ir kalbų įvairovė ir nepriklausomi autoriai;

20. be to, pabrėžia, kad pagal tokią teisinę sistemą Komisija turėtų nustatyti geriausią patirtį, kaip išbandyti turinio, propaguojamo platformų sąsajose, įvairumą, vykdyti reguliarią stebėseną ir apie tai pranešti taikant aiškią metodiką, pagal kurią būtų galima suprasti ir įvertinti Europos muzikos kūrinių matomumą, o tai apima, be kita ko, sudarytus grojaraščius, vartotojų sąsajas, algoritminius sprendimus ir rekomendacijų sistemas, siekiant užtikrinti pastebimumą ir aptinkamumą;

21. ragina Komisiją rinkti duomenis ir atlikti išsamią analizę, kuria būtų siekiama užtikrinti Europos muzikos kūrinių aptinkamumą teikiant srautinio muzikos siuntimo paslaugas, taip pat užmegzti struktūrinį visų susijusių šalių dialogą; prašo Komisijos, remiantis nustatytais faktais, apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečias priemones (pvz., kvotas Europos muzikos kūriniams) srautinio muzikos siuntimo platformose;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti tinkamus būdus, kaip išsaugoti skaitmeninį Europos muzikos paveldą, kartu mažinant de facto priklausomybę nuo komercinių srautinio muzikos siuntimo platformų, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos muzikos kūrinių prieinamumas ir pasiekiamumas;

Etiško dirbtinio intelekto naudojimo link

23. ragina etiškai naudoti dirbtinį intelektą kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant muzikos sritį, ir pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti priemonė menininkams tyrinėti, diegti inovacijas ir stiprinti savo kūrybą; ragina siekti kuo didesnio skaidrumo ir pabrėžia būtinybę užtikrinti atitiktį visiems Sąjungos teisiniams reikalavimams, susijusiems su dirbtinio intelekto technologijų naudojimu kuriant, prodiusuojant ir pristatant muzikos kūrinius; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į konkrečias dirbtinio intelekto naudojimo kultūros ir kūrybos sektoriuose pasekmes;

24. ragina Komisiją pasiūlyti tikslines teisines nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas visų svarbių srautinio muzikos siuntimo platformų naudojamų algoritmų ir turinio rekomendacijų sistemų skaidrumas, taip siekiant užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir srautinio siuntimo sukčiavimui, kurie pasitelkiami siekiant apriboti išlaidas ir dar labiau sumažinti profesionalių autorių pajamas; prašo muzikos paslaugų teikėjų toliau investuoti į tinkamas priemones tokiai veiklai nustatyti;

25. pabrėžia, kad daugėjant dirbtinio intelekto sukurto turinio mastui į srautinio duomenų siuntimo platformas įkeliama vis daugiau kūrinių, todėl dar svarbiau užtikrinti Europos muzikos kūrinių pastebimumą ir aptinkamumą; pabrėžia, kad visuomenė turėtų žinoti, ar muzikos kūriniai, dainos ar atlikėjai, kurių jie klausosi srautinio muzikos siuntimo platformose, iš esmės sugeneruoti dirbtinio intelekto ir ar esama arba nesama reikšmingo žmonių autorių indėlio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia stengtis užtikrinti gerą vartotojų informuotumą ir sukurti aiškų, laiku pateikiamą ir matomą ženklą, kad visuomenė būtų informuojama apie išimtinai dirbtinio intelekto sukurtus kūrinius, kurie niekaip neišreiškia autoriaus asmenybės ir kūrybiškumo;

26. palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų dialogą siekiant kovoti su sintetinės sankaitos medžiagos plitimu srautinio muzikos siuntimo platformose ir ragina atsižvelgti visų į autorių ir atlikėjų interesus; primena, kad sintetinės sankaitos medžiaga yra dirbtinio intelekto modelių ir taikomųjų programų produktai, kuriuose gali būti be autorių ir atlikėjų sutikimo naudojama jų tapatybė, balsai ir atvaizdai; ragina aktyviau diegti tapatybės nustatymo priemones, kad būtų galima aptikti sintetinės sankaitos medžiagą ir manipuliuotą turinį, ir ragina nustatyti lengvai prieinamus pranešimų teikimo mechanizmus, skirtus autoriams, atlikėjams ir kitiems teisių turėtojams;

27. pabrėžia, kad autoriams, atlikėjams ir kitiems teisių turėtojams turėtų būti leidžiama apginti ir licencijuoti teises naudoti savo kūrinį dirbtinio intelekto mokymo, kūrimo ar projektavimo tikslais, išskyrus mokslinius tyrimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaidrumą, kiek tai susiję su autorių teisėmis saugomu mokymo turiniu, skirtu generatyvinio dirbtinio intelekto sistemų tikslams, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų taikytinus Sąjungos ar nacionalinės autorių teisių teisės aktus, todėl tokių generatyvinio dirbtinio intelekto sistemų teikėjai turi dokumentuoti ir viešai paskelbti pakankamai išsamią tokių mokymo duomenų naudojimo santrauką, neatsižvelgiant į tai, kur toks mokymas vyko, kad būtų galima tinkamai taikyti Sąjungos autorių teisių teisėje numatytą teksto ir duomenų gavybos išimtį;

Perspektyvos

28. ragina Komisiją įsteigti Europos muzikos observatoriją, kuri teiktų informaciją apie muzikos rinkas Sąjungoje, rinkdama ir analizuodama duomenis valstybėse narėse, taip pat analizuotų ir teiktų ataskaitas apie teisinius klausimus, aktualius muzikos sektoriui, ypač srautinio muzikos siuntimo rinkai, siekiant prisidėti prie tolesnės šio sektoriaus raidos;

29. ragina Komisiją toliau tobulinti programą „Kūrybiška Europa“, visų pirma vykdant visapusišką veiklą, susijusią su muzika;

30. pabrėžia, kad muzika turi didelį potencialą toliau skatinti Europos kultūrą, istoriją, paveldą, vertybes ir įvairovę; mano, kad muzika taip pat turi potencialą sustiprinti Sąjungos švelniąją galią; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų daug dėmesio skirti Europos menininkų reklamavimui trečiosiose valstybėse; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti išsamią Europos muzikos kūrinių eksporto strategiją;

31. ragina Komisiją užmegzti struktūrinį visų suinteresuotųjų subjektų dialogą siekiant aptarti aktualius klausimus, darančius poveikį srautinio muzikos siuntimo rinkai, ir bendradarbiauti ieškant bendrų sprendimų, kaip teisingiau paskirstyti pajamas, gaunamas iš srautinio muzikos siuntimo platformų, visų pirma autoriams, atlikėjams bei smulkiesiems ir labai mažiems nepriklausomiems prodiuseriams, o lygiagrečiai pateikti laukiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl algoritmų skaidrumo ir Europos muzikos kūrinių pastebimumo;

32. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti Europos muzikos pramonės strategiją, kad Sąjunga atliktų tam tikrą vaidmenį skatindama savo menininkų ir kūrinių įvairovę, daugiausia dėmesio skiriant Europos muzikos sektoriaus stiprumui ir įvairovei, skatinant mažesnius veikėjus, pritraukiant daugiau investicijų, suteikiant daugiau galimybių menininkams ir kiekybiškai įvertinant rezultatus;

°

° °

33. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.



AIŠKINAMOJI DALIS

Dėl spartėjančios skaitmeninės transformacijos, su kuria susiduria mūsų visuomenė, sutrinka tradicinių socialinių tarpusavio ryšių pusiausvyra, kurią dėl pokyčių greičio tampa sudėtinga ištaisyti ar pakeisti. Visose rinkose pastebima disbalanso atvejų, iš kurių vieni ryškesni nei kiti. Kultūros sektorius taip pat neišvengė šių pokyčių. Vartojimo internete reiškinys (ir dėl to paplitęs skaitmeninis piratavimas), itin stipriai išaugęs visame pasaulyje prieinamų kūrinių skaičius ir dėl to išaugęs vartojimas bei konkurencija, naujų priemonių pasitelkimas kūrimo procese, dirbtinio intelekto proveržis ir atsirandantys virtualieji pasauliai arba metavisatos – visa tai prisidėjo prie pasikeitusios pusiausvyros tarp vertės grandinės dalyvių, įskaitant tai, kad atsirado naujų veikėjų, o kiti iš esmės išnyko. Kadangi kultūros ekosistema, kaip žinia, pasižymi trapumu ir nesaugumu, o minėti pokyčiai vyko taip greitai ir laiku nesulaukė tinkamo teisinio atsako, galima nuspėti, kad ši sistema, bandydama prisitaikyti prie naujos realybės, nukentėjo ir tebekenčia labiau nei kitos, kalbant visų pirma apie menininkų ir kūrėjų, tačiau taip pat apie visos vertės grandinės sąlygas.

Akivaizdu, kad muzika yra vienas iš kultūros posistemių, kuriuose įvyko dramatiškiausi pokyčiai. Vos per kelerius metus perėjome nuo vinilinių plokštelių ir kompaktinių diskų prie masinio vartojimo internete. Šiandien visuomenė muziką vartoja srautinio siuntimo būdu interneto platformose, kurios veikia visame pasaulyje ir suteikia prieigą prie milijonų muzikos kūrinių (iki 300 mln.). Net ir muzikinio radijo modelis šiuo metu silpsta. Niekada anksčiau pasaulyje nebuvo vartojama tiek muzikos ir niekada anksčiau nebuvo tiek prieigos prie tokios begalinės menininkų, stilių ir formų įvairovės. Niekada iki šiol ekonominis muzikos „pyragas“ nebuvo toks didelis. Tačiau tokia realybė pasižymi vidiniu paradoksu – niekada iki šiol kūrėjų ir atlikėjų padėtis nebuvo tokia nesaugi, išskyrus atskirus itin sėkmingų menininkų atvejus, ir niekada iki šiol labiausiai vartojamų kūrinių stilių spektras nebuvo toks siauras.

Iš esmės stebime ekstremalią muzikinės patirties komercializaciją, kai kaskart vis mažiau erdvės skiriama mažiau populiariems stiliams ir mažiau vartojamoms kalboms, net ir jų gimtosiose šalyse. Sukūrus didelę pasaulinę internetinę muzikos rinką, stipriai suvienodėjo pasiūla, kuriama pasitelkus rekomendacijų sąrašus ir algoritmus, kurie vis labiau riboja klausytojų skonius.

Mažiau populiarių ar eksperimentinių stilių autoriams ir atlikėjams sunku būti matomiems gausybę kūrinių siūlančiose platformose. Jei kūrėjai nepatenka į šių platformų pagrindinius rekomendacijų sąrašus arba nėra matomi pagrindiniuose jų ekranuose, tai tolygu nuosprendžiui, kad jie nesvarbūs. Šiais laikais net ir radijas nebeturi didelės įtakos siūlydamas rinkai naujus vardus ir vieninteliai alternatyvūs keliai lieka kiti socialiniai tinklai, o tai dar labiau nuskurdina meninę patirtį.

Dėl būtinybės būti įtrauktiems į rekomendavimo sistemas atsirado tokių praktikų kaip vadinamosios „payola“ schemos, pagal kurias autoriai sutinka su mažesniu atlygiu, kad sulauktų daugiau matomumo. Tai tikrai šokiruojanti praktika, turint omenyje tai, kad kūrėjų ir atlikėjų gaunamos pajamos už srautinio siuntimo platformose vartojamus jų kūrinius ir taip yra juokingos. Menininkai, kurių kūrinių per metus klausomasi šimtus tūkstančių kartų, negali iš to išgyventi ir turi ieškoti papildomų pajamų iš gyvų koncertų, pamokų ir kitų alternatyvių veiklų. Tai tiesiog nebegali tęstis.

Būtina atlikti išsamią muzikos sektoriaus vertės grandinės analizę, kad būtų galima nustatyti, kur esama disbalanso, ir taikyti atstatomąsias priemones teisiniais būdais ir (arba) geros praktikos kodeksais. Negalime leisti, kad mūsų analizei darytų poveikį išankstiniai nusistatymai arba kai kurių muzikos rinkos veikėjų demonizavimas. Visos dalyvaujančios šalys atlieka reikalingą vaidmenį ir visoms joms bet kuriuo atveju svarbu, kad būtų suderinta pusiausvyra, kuri užtikrintų tvarią atmosferą ir galimybes iškilti naujiems menininkams ir muzikiniams kūriniams.

„Suvienijusi įvairovę“, – skelbia Europos Sąjungos šūkis. Ši mūsų steigimo sutarties pradžioje įrašyta frazė gali būti interpretuojama dviem pagrindiniais būdais, kaip teiginys ir kaip pareiga:

– būtent dėl kultūros susikūrėme kaip civilizacijos projektas – Europos Sąjunga be visų ją sudarančių žmonių bendruomenių kultūros būtų tik tušti griaučiai be jokios sielos;

– ES pareiga yra užtikrinti šią įvairovę – be jos šis projektas neturi jokios prasmės. Ši įvairovė pasireiškia ne tik kalbinėje ar etnografinėje sferoje, bet ir saugant pačią brangiausią kūrybinę mūsų visuomenių magmą.

Remdamasi šiomis dviem mūsų šūkio interpretacijomis, Europos Sąjunga ne sykį yra įvedusi taisykles, skirtas kultūrinei veiklai ir menininkų bei kūrėjų teisėms apsaugoti, tiek fizinėje erdvėje, tiek skaitmeninėje. Dabar būtina imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas kūrybinio muzikos sektoriaus tvarumas ir kurie leistų mums praturtėti – ne vien tik dvasiškai, bet ir finansiškai. Šiuo Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitete parengtu rekomendaciniu pranešimu siekiame įgyvendinti savo atsakomybę šiuo klausimu ir pristatyti išsamiai su sektoriaus atstovais aptartą tekstą, kurio tikslas yra įvardyti šios rinkos trūkumus ir pasiūlyti jų sprendimus.

„Gyvenimas be muzikos būtų tiesiog klaida, skausmas, tremtis.“, – sakė F. Nietzsche. Muzika turbūt yra labiausiai metafizinė, nepaaiškinama ir nesuvokiama meninė patirtis, kurią gali patirti žmonės, tarsi burtai, apie kuriuos taip pat kalbėjo F. Nietzsche. Tik nuo mūsų priklauso, ar padarysime viską, kas įmanoma, kad mūsų Europa neliktų bedvasė.


PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėjas pareiškia, kad, rengdamas šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

AEPO-ARTIS

GESAC, European Grouping of Societies of Authors and Composers

ECSA, European Composer & Songwriter Alliance

IFPI, International Federation of the Phonographic Industry

IMPALA, Independent Music Companies Association (IMPALA)

ICMP, International Confederation of Music Publishers (ICMP)

IMPF, Independent Music Publishers International Forum

EMMA, European Music Managers Alliance

CreativityWorks!

CISAC

MIDEM+, Marché International du Disque et de l'Edition Musicale

Fair MusE consortium

PEARLE

SGAE, Sociedad General de Autores y Editores de España

Warner Music Station Madrid

Promusicae, Productores de Música en Espana

AIE, Asociación de Artistas Intérpretes o Ejecutantes de España

PRSforMusic: Mechanical-Copyright Protection Society & Performing Right Society.

Digital Music Europe

Spotify

Apple Music

Amazon

Google. Youtube

Sony Music Entertainement

Universal Music Group

European Coalitions for Cultural Diversity

Métamusique

Music Rights Awareness Foundation

Salt

Pivotaleconomics.com

 

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėjas.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

28.11.2023

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Andrea Bocskor, Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Chiara Gemma, Catherine Griset, Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Niklas Nienaß, Marcos Ros Sempere, Monica Semedo, Andrey Slabakov, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

João Albuquerque, Ibán García Del Blanco, Łukasz Kohut, Marcel Kolaja, Emmanuel Maurel, Wolfram Pirchner, Rob Rooken

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ID

Catherine Griset

NI

Andrea Bocskor

PPE

Asim Ademov, Tomasz Frankowski, Wolfram Pirchner, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Milan Zver

Renew

Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva, Monica Semedo

S&D

João Albuquerque, Ibán García Del Blanco, Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Petra Kammerevert, Łukasz Kohut, Marcos Ros Sempere

The Left

Niyazi Kizilyürek, Emmanuel Maurel

Verts/ALE

Niklas Nienaß

 

3

-

ECR

Rob Rooken, Andrey Slabakov

Verts/ALE

Marcel Kolaja

 

1

0

ECR

Chiara Gemma

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

Atnaujinta: 2024 m. sausio 9 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika