REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos sudarymo projekto

29.1.2024 - (11667/2023 – C9‑0466/2023 – 2023/0259(NLE)) - ***

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėja: Samira Rafaela

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos sudarymo projekto

(11667/2023 – C9‑0466/2023 – 2023/0259(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11667/2023),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos projektą (11668/2023),

– atsižvelgdamas į prie susitarimo pridedamą bendrą pareiškimą dėl prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų, įtrauktų į Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos,

– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0466/2023),

– atsižvelgdamas į savo ... m. ... ... d. ne teisėkūros rezoliuciją[1] dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos pažangiojo pagrindų susitarimo sudarymo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 114 straipsnio 7 dalį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0011/2024),

1. pritaria susitarimo sudarymui;

2. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Čilės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

ES politiniai ir ekonominiai santykiai su Čile šiuo metu reglamentuojami 2002 m. asociacijos susitarimu. Tačiau nuo 2002 m. pasaulis labai pasikeitė, o ES ir Čilės santykių potencialas prekybos ir investicijų srityje pastaraisiais metais nebuvo pakankamai išnaudotas. Todėl 2017 m. ES ir Čilė pradėjo derybas dėl susitarimo atnaujinimo, kad susitarimas būtų suderintas su pažangiausiais standartais ir būtų pasinaudota neišnaudotomis galimybėmis. Derybos dėl prekybos dalies techniniu lygmeniu baigtos 2021 m. spalio mėn. 2022 m. gruodžio 9 d. buvo paskelbta, kad iš esmės susitarta dėl naujo ES ir Čilės pažangiojo pagrindų susitarimo ir laikinojo susitarimo dėl prekybos.

Pažangųjį pagrindų susitarimą sudaro politinė ir bendradarbiavimo dalis bei prekybos ir investicijų dalis, apimanti investicijų liberalizavimą, taip pat investicijų apsaugos nuostatas. Tekstas, dėl kurio susitarta, šiuo metu rengiamas ratifikavimui dviejų krypčių procese. Kadangi visame pažangiajame pagrindų susitarime yra nuostatų dėl politikos sričių, kuriose ES dalijasi kompetencija su ES valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, investicijų apsaugos, susitarimas bus pateiktas ne tik Europos Parlamentui, kad jis jam pritartų, bet ir visoms ES valstybėms narėms ratifikuoti pagal jų konstitucinius reikalavimus. Lygiagrečiai pažangiajam pagrindų susitarimui buvo pasiūlyta pasirašyti ir sudaryti, taikant tik ES lygmens ratifikavimo procedūrą, laikinąjį susitarimą dėl prekybos, kuriame būtų tik pažangiojo pagrindų susitarimo nuostatos dėl prekybos ir investicijų, priklausančios išimtinei ES kompetencijai. Laikinajam susitarimui dėl prekybos turi pritarti Europos Parlamentas, o po to turi būti priimtas Tarybos sprendimas dėl sudarymo. Įsigaliojus pažangiajam pagrindų susitarimui, laikinasis susitarimas dėl prekybos automatiškai nustos galioti.

 

Čilė yra viena iš labiausiai klestinčių ir industrializuotų Lotynų Amerikos šalių. Jos ekonomika yra labai atvira, taip pat labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos. Čilė yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje, o ES yra trečia pagal dydį Čilės prekybos partnerė pasaulyje ir didžiausias jos tiesioginių užsienio investicijų šaltinis.

Nuo 2003 m., kai buvo pradėtas taikyti galiojantis asociacijos susitarimas, ES ir Čilės prekybos ir investicijų apimtis labai padidėjo. 2002–2021 m. ES ir Čilės dvišalė prekyba išaugo 142 proc. Tačiau pastaraisiais metais nebuvo pakankamai pasinaudota prekybos ir investicijų santykių galimybėmis, nes tuo pačiu metu abi šalys sudarė pažangesnius susitarimus su kitais partneriais. Todėl dabar ES yra trečia pagal dydį Čilės prekybos partnerė (po Kinijos ir JAV), nors 2003–2009 m. ji užėmė pirmą vietą.

Atnaujintu susitarimu abiem šalims bus sudarytos sąlygos gerokai padidinti savo dvišalę prekybą ir investicijas, nes abiem šalims bus sukurtos abipusiškai naudingos naujos galimybės ir užtikrintas vystymasis. Pagal susitarimą per ne ilgiau kaip septynerius metus bus liberalizuota 96 proc. Čilės žemės ūkio muitų tarifų eilučių, kurios dar neliberalizuotos, ir 66 proc. ES žemės ūkio muitų tarifų eilučių, įskaitant esamas tarifines kvotas ES sūriui ir Čilės perdirbtiems grūdams. Dėl to daugiau kaip 95 proc. dvišalės prekybos prekėmis bus be muitų. Išimtys ir toliau bus taikomos labai jautriems produktams, be kita ko, cukrui abiejų šalių atveju ir bananams bei ryžiams ES atveju. Čilės vaisiams ir daržovėms ir toliau bus taikoma ES įvežimo kainų sistema. ES suteiks papildomų galimybių patekti į rinką padidindama muitais neapmokestinamas tarifines kvotas iš Čilės vežamai paukštienai, kiaulienai, avienai, jautienai, česnakams ir konservuotoms žuvims. Tokios Čilei numatytos naujos kvotos bus taikomos alyvuogių aliejui, vaisių gaminiams ir kitoms prekėms. Susitarimu Čilėje bus apsaugota 216 ES geografinių nuorodų (GN), o ES – 18 Čilės geografinių nuorodų. Dvišalė prekyba pramoninėmis prekėmis jau buvo visiškai liberalizuota pagal dabartinį susitarimą.

 

Į laikinąjį susitarimą dėl prekybos taip pat įtraukti pažangūs skyriai dėl investicijų ir paslaugų, kuriais užtikrinama, kad Europos investuotojams, steigiant įmones ir vykdant veiklą Čilėje, būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir Čilės investuotojams, ir atvirkščiai. Susitarimu apsaugoma valdžios institucijų teisė reglamentuoti ginant viešąjį interesą. Tai apima teisę toliau teikti viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros ir vandens, arba grąžinti privačiai teikiamas paslaugas viešajam sektoriui.

 

Pranešėja ypač palankiai vertina tai, kad Komisija išklausė Europos Parlamento raginimus įtraukti specialų atskirą skyrių dėl prekybos ir lyčių lygybės – pirmąjį tokį ES prekybos susitarime. Lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir turi būti skatinama visais etapais ir visose politikos srityse. Šiuo skyriumi, kuriame numatyti plataus užmojo įsipareigojimai, bus sukurtas naujas lyčių lygybės aspekto integravimo į ES prekybos santykius precedentas.

 

Naujuoju susitarimu abiem partnerėms taip pat bus pradedama vykdyti sąžiningesnę ir teisingesnę žaliąją pertvarką. Labai svarbu tai, kad susitarimu bus užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie svarbiausiųjų žaliavų ir švarios energijos, kartu padedant Čilėje kurti vietos pridėtinę vertę. Skyriuje dėl energetikos ir žaliavų draudžiamos eksporto ir importo monopolijos bei dviguba kainodara, tačiau Čilei suteikiama tam tikra politikos erdvė siekiant palengvinti naujų pramonės sektorių susiformavimą nustatant mažesnes vidaus kainas neviršijant tam tikrų ribų.

 

Laikinajame susitarime dėl prekybos taip pat numatytas išsamus skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi (PDV), kuriame išdėstyti plataus užmojo ir privalomi įsipareigojimai socialiniais, darbo ir aplinkos klausimais. Be to, Čilė ir ES bendrame pareiškime, pridėtame prie laikinojo susitarimo dėl prekybos, įsipareigojo peržiūrėti susitarimą, kai tik jis įsigalios, siekiant jį suderinti su naujausiais darnumo standartais, visų pirma su naujuoju ES požiūriu į prekybą ir darnų vystymąsi. Taip bus garantuojama, kad būtų veiksmingiau užtikrintas įsipareigojimų dėl socialinių ir darbo teisių, įskaitant čiabuvių teises, pavyzdžiui, laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą, taip pat aplinkosaugos standartų laikymasis.

 

Laikinasis susitarimas dėl prekybos sudarys sąlygas ES konsoliduoti ir toliau stiprinti savo santykius su vienu iš svarbiausių ir patikimiausių partnerių Lotynų Amerikoje. Susitarimas parodo, kad ES gali bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais, kad paskatintų sąžiningą, tvarią ir vertybėmis grindžiamą prekybą. Šiuo metu, kai vis labiau kvestionuojama daugiašalė pasaulio tvarka, apimanti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybą, šis susitarimas taip pat yra aiškus signalas siekiant sustabdyti protekcionistines tendencijas ir sudaro sąlygas abiem partneriams įvairinti savo tiekimo grandines.

 

Susitarimu ES ir Čilės santykiai prekybos ir investicijų srityje bus suderinti su pažangiausiais standartais srityse, susijusiose, be kita ko, su aplinkos apsauga, darbo teisėmis, lyčių lygybe ir žmogaus teisėmis, taip pat čiabuvių tautų teisėmis. Juo bus panaikinta dauguma likusių muitų tarifų ir sukurtos didelės naujos galimybės ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi. Užtikrinant vienodas sąlygas abiejų šalių investuotojams, susitarimu daugiau Europos įmonių bus skatinamos investuoti Čilėje ir atvirkščiai, be kita ko, tokiuose strateginiuose sektoriuose, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir žaliavos.

 

Todėl pranešėja rekomenduoja pritarti šiam susitarimui.

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJA GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėja pareiškia, kad, rengdama šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Mission of Chile to the European Union

Chilean Vice-Minister for Trade

Indigenous representative

DigitalEurope

BusinessEurope

European Climate Foundation

American Chamber of Commerce to the EU

EuroChambres

Copa-Cogeca

EUROBAT

International Labour Organization

Greenpeace

Oxfam

Human Rights Watch

European Raw Materials Alliance

Chilean Minister of Economy, Development and Tourism

Chilean Minister of Mining

Chilean Minister of Energy

Chilean Minister of Labour

Confederación de la Producción y del Comercio

Sociedad de Fomento Fabril

Cámara de Comercio de Santiago

Unión Nacional de Trabajadores

Central Autónoma de Trabajadores

Central Unitaria de Trabajadores

Diego Portales University

Comunidad de Organizaciones Solidarias

Observatorio Ciudadano

Centre for Intercultural Indigenous Studies

Feminist Lawyers’ Association

Andres Hurtado University

Chile’s Fair Trade Association

Chilean Minister Secretary General of the Presidency

Chilean Minister for Foreign Affairs

European Services Forum

Catholic University of Valparaíso-Chile

Women Economic Forum Chile

CELCAA

Chilean Senate representatives

Chilean Undersecretary of Foreign Affairs

President of Chile

Minister of Finance

Chilean Constitutional Convention representatives

Observatorio Nueva Constitución

Espacio Público, Rumbo Colectivo

Instituto de Estudios de la Sociedad

LEASUR

Rompiendo el Silencio

Directora Observatorio contra el Acoso Callejero

Universidad de Chile

Municipality of Peñalolén

Universidad de Santiago de Chile

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėja.

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (7.12.2023)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos

(COM(2023)0435 – C9‑0000 – 2023/0259(NLE))

Nuomonės referentas: Francisco Guerreiro

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2017 m. lapkričio 13 d. Taryba suteikė įgaliojimus pradėti derybas su Čile dėl jau esamo 2002 m. ES ir Čilės asociacijos susitarimo modernizavimo. Techniniu lygmeniu derybos buvo užbaigtos 2021 m. spalio mėn. ir, įvykus dvišalėms diskusijoms, iki 2022 m. gruodžio 9 d. buvo paskelbti susitarimo skyriai ir atnaujinti kaip ES ir Čilės pažangusis pagrindų susitarimas (PPS).

 

Į PPS yra įtraukti elementai, priklausantys bendrajai kompetencijai, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis, todėl jis bus ne tik pateiktas Europos Parlamentui jo pritarimui gauti, bet ir visoms ES valstybėms narėms ratifikuoti. Tuo pat metu PPS nuostatoms dėl prekybos ir patekimo į investicijų rinką bus taikoma tik ES lygmens ratifikavimo procedūra, nes jos įtrauktos į Laikinąjį prekybos susitarimą (LPS), patenkantį į išimtinės ES kompetencijos sritį. Šis LPS nustos galioti, kai įsigalios PPS.

 

PPS pasiekiamas aukštas tarifų liberalizavimo lygis iš Čilės pusės, todėl muitų tarifai netaikomi 99,9 proc. ES eksportuojamų prekių. Tačiau PPS numatyta, kad abi šalys gali taikyti išimtis jautriems importui produktams, t. y. ES ir Čilė – cukrui, ES – ryžiams ir bananams. Papildoma prieiga prie ES rinkos yra teikiama tik muitais neapmokestinamų kvotų forma. LPS supaprastinamos Čilei suteiktos muitais neapmokestinamos jautienos ir avienos kvotos panaikinant metinį augimo rodiklį ir patikslinant fiksuoto dydžio sumas. Kiaulienos, česnakų, konservuotos žuvies neapmokestinamų kvotų didinimas išlieka nežymus, išskyrus didinimą, susijusį su paukštiena. Susitarimu numatoma apsaugoti 216 papildomų ES žemės ūkio maisto produktų geografinių nuorodų (GN) ir 18 Čilės GN.

 

Kaip raginama 2017 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijoje, susitarimu siekiama plėtoti esamą asociacijos susitarimą, įtraukiant specialų skyrių dėl prekybos ir darnaus vystymosi (PDV). Tarptautinės darbo organizacijos ir Paryžiaus susitarimo pagrindiniai standartai yra įtraukti į šį skyrių dėl prekybos ir darnaus vystymosi, todėl jie dar neįtraukti kaip esminiai šio susitarimo elementai, kuriems taikomos sankcijos pagal bendrą ginčų sprendimo skyrių. Vis dėlto skyriuje dėl PDV abi šalys įpareigojamos veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą bei nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir numatyta nauja peržiūros nuostata, pagal kurią nuostatos dėl PDV gali būti peržiūrėtos, kad būtų atsižvelgta į besikeičiančius aplinkos ir socialinius standartus.

 

Į susitarimą įtrauktas specialus skyrius dėl tvarių maisto sistemų, kuris bus naudojamas kaip pagrindas geresniam ES ir Čilės bendradarbiavimui užtikrinti, kad būtų pereita link tvarios maisto sistemos, įskaitant bendradarbiavimą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų gerovės klausimais. Abi šalys įsipareigoja išlaikyti savo dabartinius draudimus naudoti antibiotikus kaip augimą skatinančias medžiagas.

 

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalimi, tam, kad Taryba galėtų priimti sprendimą sudaryti minėtą susitarimą, turi būti gautas Europos Parlamento pritarimas.

 

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, nuomonės referentas rekomenduoja Parlamentui pritarti susitarimo sudarymui.

 

 

*******

 

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinojo susitarimo dėl prekybos sudarymo Europos Sąjungos vardu.

 

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS,
IŠ KURIŲ NUOMONĖS REFERENTAS GAVO INFORMACIJOS

Nuomonės referentas, prisiimdamas visą atsakomybę, pareiškia, kad negavo informacijos iš jokio subjekto ar asmens, kuris turi būti nurodytas šiame priede pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį.

 

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinasis susitarimas dėl prekybos
Nuorodos	2023/0259(NLE)
Atsakingas komitetas	INTA
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Francisco Guerreiro 19.9.2023
Svarstymas komitete	25.10.2023
Priėmimo data	7.12.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 9 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Carmen Avram, Benoît Biteau, Franc Bogovič, Daniel Buda, Asger Christensen, Ivan David, Jérémy Decerle, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Camilla Laureti, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Colm Markey, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Juozas Olekas, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Claude Gruffat, Peter Jahr, Gabriel Mato, Dan-Ştefan Motreanu, Michaela Šojdrová, Thomas Waitz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Vlad Gheorghe, Eric Minardi

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
ECR	Mazaly Aguilar, Bert-Jan Ruissen
PPE	Franc Bogovič, Herbert Dorfmann, Peter Jahr, Norbert Lins, Colm Markey, Gabriel Mato, Marlene Mortler, Dan-Ştefan Motreanu, Michaela Šojdrová
Renew	Asger Christensen, Vlad Gheorghe, Martin Hlaváček, Ulrike Müller
S&D	Clara Aguilera, Carmen Avram, Camilla Laureti, Juozas Olekas

 

9	-
ID	Ivan David, Gilles Lebreton, Eric Minardi
PPE	Anne Sander
Renew	Jérémy Decerle
The Left	Luke Ming Flanagan
Verts/ALE	Benoît Biteau, Claude Gruffat, Martin Häusling

 

3	0
PPE	Daniel Buda
Verts/ALE	Francisco Guerreiro, Thomas Waitz

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos laikinasis susitarimas dėl prekybos
Nuorodos	11667/2023 – C9-0466/2023 – 2023/0259(NLE)
Konsultavimosi arba prašymo dėl pritarimo data	14.12.2023
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 25.1.2024
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 25.1.2024
Pranešėjai  Paskyrimo data	Samira Rafaela 19.7.2023
Svarstymas komitete	28.11.2023
Priėmimo data	24.1.2024
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Barry Andrews, Tiziana Beghin, Saskia Bricmont, Jordi Cañas, Daniel Caspary, Markéta Gregorová, Roman Haider, Heidi Hautala, Karin Karlsbro, Miapetra Kumpula-Natri, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, Margarida Marques, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Emmanuel Maurel, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Inma Rodríguez-Piñero, Ernő Schaller-Baross, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Sven Simon, Dominik Tarczyński, Kathleen Van Brempt, Marie-Pierre Vedrenne, Jörgen Warborn, Jan Zahradil, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michiel Hoogeveen, Włodzimierz Karpiński, Liudas Mažylis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Hildegard Bentele, Izaskun Bilbao Barandica, Paolo Borchia, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Lucia Vuolo
Pateikimo data	29.1.2024

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31	+
ECR	Michiel Hoogeveen, Dominik Tarczyński, Jan Zahradil
ID	Paolo Borchia, Danilo Oscar Lancini, Antonio Maria Rinaldi
NI	Tiziana Beghin, Carles Puigdemont i Casamajó, Ernő Schaller-Baross
PPE	Hildegard Bentele, Daniel Caspary, Włodzimierz Karpiński, Gabriel Mato, Liudas Mažylis, Sven Simon, Lucia Vuolo, Jörgen Warborn, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Renew	Barry Andrews, Izaskun Bilbao Barandica, Jordi Cañas, Karin Karlsbro, Samira Rafaela, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Miapetra Kumpula-Natri, Bernd Lange, Margarida Marques, Inma Rodríguez-Piñero, Domènec Ruiz Devesa, Joachim Schuster, Kathleen Van Brempt

 

4	-
The Left	Emmanuel Maurel, Helmut Scholz
Verts/ALE	Saskia Bricmont, Sara Matthieu

 

3	0
ID	Roman Haider
Verts/ALE	Markéta Gregorová, Heidi Hautala

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] Priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.