PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes
17.9.2024 - (2024/2817(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį
Bartosz Arłukowicz, Andrey Novakov, András Tivadar Kulja, Siegfried Mureşan, Lídia Pereira, Peter Liese, Oliver Schenk, Ioan‑Rareş Bogdan, Daniel Buda, Andrzej Buła, Dan‑Ştefan Motreanu, Virgil‑Daniel Popescu, Adina Vălean, Dolors Montserrat, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Gheorghe Falcă, Mircea‑Gheorghe Hava, Reinhold Lopatka, Tomáš Zdechovský, Danuše Nerudová, Alexander Bernhuber, Miriam Lexmann, Luděk Niedermayer, Zoltán Tarr, Jan Farský
PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B10-0057/2024
B10‑0057/2024
Europos Parlamento rezoliucija dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2019 m. Komisijos atliktą Vandens pagrindų direktyvos, Požeminio vandens direktyvos, Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikrą (SWD(2019)0439),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos[1],
– atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 26 d. Komisijos parengtas Valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų gaires;
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją „Sausrų, gaisrų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės: ES pastangų kovos su klimatu srityje didinimas“[2],
– atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl ES pasaulinės klimato krizės aukų dienos[3],
– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 1/2024 „Europos klimato rizikos vertinimas“,
– atsižvelgdamas į 2024 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Su klimatu susijusios rizikos valdymas. Saugoti žmones ir gerovę“ (COM(2024)0091),
– atsižvelgdamas į EAA ataskaitą Nr. 3/2024 Responding to climate change impacts on human health in Europe: focus on floods, droughts and water quality („Reagavimas į klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai Europoje. Dėmesys potvynių, sausrų ir vandens kokybės problemoms“),
– atsižvelgdamas į 2024 m. liepos mėn. paskelbtą galutinę dialogo dėl atsparumo klimato kaitai ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2024 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „Sąjungos civilinės saugos mechanizmo vertinimas. ES pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms stiprinimas“ (COM(2024)0212),
– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 18 d. Komisijos pareiškimą dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2024 m. vasarą vidutinė temperatūra Europoje buvo rekordiškai aukšta: 1,54 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį, t. y. viršijo ankstesnį 2022 m. rekordą[4];
B. kadangi vien per pastaruosius 30 metų potvyniai visoje Europoje paveikė 5,5 mln. žmonių, žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, o ekonominė žala siekė daugiau kaip 170 mlrd. EUR; kadangi dėl klimato kaitos visoje Europoje gerokai didėja potvynių rizika[5];
C. pirmajame Europos klimato rizikos vertinime ir Komisijos komunikate „Su klimatu susijusios rizikos valdymas. Saugoti žmones ir gerovę“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad visoje Europoje vis dažnesni tokie pražūtingi reiškiniai kaip gamtos gaisrai, sausros ir potvyniai;
D. kadangi potvynių rizikos tyrimams ir kovai su ja reikalingas holistinis požiūris, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, be kita ko, į pramonę, transportą, draudimo veiklos praktiką, demografinius pokyčius, finansinį įsipareigojimą ir kitus svarbius aspektus;
E. kadangi veiksmingas ir koordinuotas gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas ir greitas tarpvalstybinis keitimasis ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis, reaguojant į potvynius Vidurio ir Rytų Europoje, padėjo gelbėjant žmones ir padėjo išvengti dar didesnių nuostolių; kadangi koordinavimas ES lygmeniu, išteklių telkimas ir keitimasis geriausia patirtimi yra nepaprastai svarbūs siekiant sėkmingai teikti pagalbą nelaimės atveju;
F. kadangi mažinant potvynių riziką daug ES lėšų panaudota statant potvynių valdymo infrastruktūrą, pvz., Lenkijoje esantį rezervuarą Racibórz Dolny, kuris labai padėjo mažinant potvynių žalą Vroclave;
G. kadangi per 1997 ir 2002 m. „Tūkstantmečio potvynius“ iš viso žuvo daugiau kaip 150 žmonių ir padaryta daugiau kaip 4 mlrd. EUR žala; kadangi dabartiniai potvyniai yra ne tokie stiprūs (iki šiol žuvo 16 žmonių), tačiau turtinės ir gamtai padarytos žalos mastas kai kuriuose regionuose didesnis nei 1997 m.;
H. kadangi sanglaudos politika, atsižvelgiant į jos regioninį aspektą, vietos poreikiais grindžiamą požiūrį, strateginį planavimą ir veiksmingą įgyvendinimo modelį, turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią nelaimėms, atsigauti po simetrinių ir asimetrinių sukrėtimų ir kovoti su klimato kaita;
Bendrosios nuostatos
1. reiškia savo nuoširdžiausią užuojautą ir solidarumą su aukomis, jų šeimomis ir visais žmonėmis bei bendruomenėmis, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir dideli potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje (be kita ko, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje), taip pat nuo gamtos gaisrų Graikijoje ir Portugalijoje nukentėjusiais asmenimis;
2. palankiai vertina nuo potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių nukentėjusiose šalyse veikiančių profesionalių ir savanoriškų priešgaisrinės apsaugos tarnybų, gelbėjimo organizacijų, savanorių ir karių visoje Europoje, taip pat nacionalinių, vietos ir regionų valdžios institucijų bei visuomenės narių, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus ir apsaugotų namus bei infrastruktūrą, nenuilstamas pastangas ir įsipareigojimą; pabrėžia, kad skubiosios pagalbos tarnybos atliko labai svarbų vaidmenį gelbėjant gyvybes, evakuojant žmones iš pažeidžiamų zonų ir apsaugant turtą dažnai sudėtingomis sąlygomis ir kad jų nenuilstamos pastangos ir ryžtas imtis veiksmų, net ir labai rizikuojant savo pačių gyvybe, buvo labai svarbus siekiant suvaldyti nelaimes;
3. reiškia didelį susirūpinimą dėl visoje ES didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo, įskaitant gausius kritulius ir didelio masto potvynius, taip pat karščio bangas ir gamtos gaisrus; taip pat yra susirūpinęs dėl jų didelio tiesioginio poveikio žmonių sveikatai, pragyvenimui, būstui, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti bendrą ES atsaką reaguojant į tokių nepalankių meteorologinių reiškinių padarinius: vykdyti klimato kaitos švelninimo veiksmus ir taikyti veiksmingas civilinės saugos pritaikymo priemones, kad būtų apsaugoti žmonės, jų pragyvenimo šaltinis ir ekonomika;
Civilinė sauga ir pagalbos nelaimės atveju finansavimas
Civilinė sauga
4. ragina nukentėjusias valstybes nares prašyti, kad būtų aktyvuotas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, be to, ragina Komisiją ir kitas valstybes nares nedelsiant reaguoti į visus paramos prašymus; palankiai vertina Ukrainos vyriausybės ketinimą paremti ES atsiunčiant skubiosios pagalbos tarnybų padalinius;
5. apgailestauja dėl 37 mln. EUR (įsipareigojimų asignavimų) ir 154,9 mln. EUR (mokėjimų asignavimų) Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“) skiriamo biudžeto sumažinimo; ragina skirti daugiau lėšų atitinkamoms biudžeto eilutėms ir kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP);
6. ragina Komisiją pirmaisiais naujos Komisijos kadencijos metais nedelsiant užbaigti planuojamą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, įskaitant Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, peržiūrą ir pateikti konkrečias priemones, kuriomis būtų toliau stiprinamas ir plėtojamas ES kolektyvinis gebėjimas reaguoti į gaivalines nelaimes, pvz., sukurti ES civilinės saugos pajėgas, skirtas strateginiams maisto, vandens, vaistų ir medicinos reikmenų rezervams, remti piliečiams skirtų mobiliųjų ankstyvojo perspėjimo priemonių diegimą ir bendrą naujų viešojo pirkimo sutarčių dėl civilinės saugos išteklių modernizavimo sudarymą, taip pat remti programas, kuriomis siekiama teikti mokymus, įrangą ir rengti savanoriškų civilinės saugos tarnybų mainus;
Finansinė parama ir biudžeto priemonės
7. ragina ES nedelsiant teikti finansinę ir techninę pagalbą nukentėjusioms šalims, daugiausia dėmesio skiriant tvarioms atkūrimo pastangoms ir potvynių prevencijos sistemų modernizavimui didelės rizikos zonose;
8. primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus būdus, kaip paspartinti ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimą; be to, ragina sukurti skubaus finansavimo eilutę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai atkurti paveiktas teritorijas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius, taip pat investuoti į prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti būsimų ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį;
9. pabrėžia, kad potvyniai, sausros, miškų gaisrai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia didelių sunkumų ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui; ragina Komisiją geriau spręsti šių su klimatu susijusių pavojų poveikio maisto gamybai, apsirūpinimo maistu saugumui ir ūkininkų pajamoms klausimą;
Regioninė politika
10. ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė klimato kaita, be kita ko, pasitelkiant sanglaudos politikos priemonę, užtikrinant, kad nė viena valstybė narė ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje dedant pastangas didinti atsparumą klimato kaitai ir pasirengimą nelaimėms; pabrėžia, jog labai svarbu, kad nukentėjusiose vietovėse pagalba ir finansiniai ištekliai būtų prieinami kuo greičiau, paprasčiau ir lanksčiau;
11. tvirtai pritaria tam, kad kitoje DFP būtų didinamos ES investicijos, susijusios su regionų ir vietos atsparumu, visų pirma pagal sanglaudos politiką; pripažįsta, kad regioninio finansavimo srityje reikia numatyti lankstumą krizės atveju, kad būtų apsaugotos papildomos investicijos į projektus, kurie buvo pažeisti arba sunaikinti prieš juos visiškai įgyvendinant; siūlo pagal sanglaudos politiką sukurti specialią prioritetinę kryptį, skirtą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad regionų ir vietos lygmeniu inicijuotame procese pagal principą „iš apačios į viršų“ būtų atsižvelgiama į naujus prioritetus; mano, kad pagrindinis principas turėtų būti specialiai pritaikytas investicijų metodas, orientuotas į konkrečius vietos poreikius; ragina vykdyti investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos, nelaimių prevenciją ir užtikrinti pasirengimą nustatant specialų politikos tikslą, paramos telkimą pagal temas arba konkrečią reikiamą sąlygą, kad būtų užtikrintos tvarios investicijos į vietos ir regionų infrastruktūrą bei rizikos valdymą mažiau išsivysčiusiose miesto ir kaimo vietovėse, įskaitant pasienio regionus, salas ir atokiausius regionus;
12. pripažįsta, kad būsimoje ES sanglaudos politikoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos; pabrėžia, kad svarbu parengti ir vykdyti ES programas ir priemones, specialiai pritaikytas regionams, kuriems kyla didesnė gaivalinių nelaimių rizika; mano, kad regioninėms investicijoms iš ES biudžeto ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas programavimo ir įgyvendinimo tikslais, kad būtų galima reaguoti į valstybių narių, regionų ir miesto, kaimo bei atokių vietovių poreikius, ypač siekiant pritaikyti miesto ir kaimo vietoves prie naujų iššūkių, pvz., potvynių;
13. pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijų kompetencijos sritys skiriasi, kai tai susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina laikytis tvirtesnio vietos poreikiais grindžiamo požiūrio siekiant pasirengimo nelaimėms ir valdymą priartinti prie regionų ir vietos lygmens; be to, pabrėžia, kad ES regioninė politika padėjo plėtoti tokius pajėgumus, ir ragina stiprinti jos vaidmenį; pabrėžia, kad techniniai, finansiniai ir administraciniai pajėgumai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad valdymo organai ir vietos bei regionų valdžios institucijos įgytų techninių žinių, ypač apie klimato kaitą, kurias jos galėtų panaudoti miestų ir kaimo vietovių planavimui ir valdymui; yra įsitikinęs, kad tai padės geriau parengti ir vertinti projektų pasiūlymus, veiksmingiau paskirstyti išteklius ir tinkamai vykdyti biudžetą be didelės rizikos, kad ES investicijų įsipareigojimai bus panaikinti;
14. ragina esamų techninės pagalbos ir konsultavimo programų veiklą specialiai nukreipti į mažesnes savivaldybes ir tarpvalstybines, atokias bei kaimo vietoves, taip pat į atokiausius regionus ir salų teritorijas, kad joms būtų suteikta pagalba kovojant su naujais iššūkiais, pvz., žaliąja pertvarka ir klimato kaita; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog techninės pagalbos priemonės būtų kuriamos bendradarbiaujant Europos investicijų bankui ir Komisijai; ragina teikti tikslinę paramą 100 proc. ES finansavimo forma techninių, finansinių ir administracinių pajėgumų stiprinimui, projektų rengimui ir paruošimui, projektų bazės nustatymui ir kūrimui, taip pat strateginio planavimo pajėgumams, įskaitant planavimo priemones; ragina labiau įtraukti Komisijos iniciatyvas, pvz., ES merų paktą dėl klimato ir energetikos, į naujos kartos pasirengimo nelaimėms investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesą; pripažįsta, kad politikos ir įgyvendinimo parama, skirta merams ir vietos valdžios institucijoms, duoda daug geresnių rezultatų įgyvendinant politiką; ragina laikytis tvirtesnio vietos poreikiais grindžiamo požiūrio siekiant regionines ES investicijas priartinti prie regionų ir vietos lygmens;
Prisitaikymas prie klimato kaitos
15. ragina Komisiją skubiai pateikti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apie kurį ji pranešė 2024–2029 m. kitos kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse, siekiant parengti mūsų visuomenes ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, užtikrinti reguliarius moksliškai pagrįstus rizikos vertinimus ir remti valstybes nares pasirengimo, planavimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityse;
16. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau skubiai investuoti į potvynių valdymą ir rizikos prevencijos priemones, įskaitant patobulintas ankstyvojo perspėjimo sistemas, tikralaikio stebėjimo sistemas, potvynių valdymo infrastruktūrą ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, taip pat ilgalaikes investicijas į žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, pvz., atkuriant natūralias salpas, kad upeliai ir upės turėtų daugiau erdvės;
17. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sumažinti biurokratines kliūtis ir paspartinti potvynių valdymo infrastruktūros remonto ir statybos patvirtinimo procedūras ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, kad be nereikalingo delsimo būtų galima įgyvendinti skubiai reikalingas apsaugos priemones; pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti taikant greitesnes procedūras, aiškiai apibrėžus atsakomybę ir tinkamą dėmesį skiriant būtinoms statybos priemonėms;
18. prašo Komisijos įvertinti galiojančių potvynių prevencijos teisės aktų įgyvendinimą ES ir ankstesnių ES finansuotų projektų veiksmingumą, pateikiant rekomendacijas dėl geresnio ES lėšų panaudojimo;
19. rekomenduoja naudoti pažangius programos „Copernicus“ produktus ir nuotolinio stebėjimo duomenis prevencinėms priemonėms remti;
20. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.