PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes
17.9.2024 - (B10-0060/2024(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį
Waldemar Buda, Cristian Terheş, Daniel Obajtek, Marlena Maląg, Jadwiga Wiśniewska, Michał Dworczyk, Mariusz Kamiński, Maciej Wąsik, Adam Bielan, Arkadiusz Mularczyk, Piotr Müller, Jacek Ozdoba, Alexandr Vondra, Małgorzata Gosiewska, Veronika Vrecionová, Gheorghe Piperea, Georgiana Teodorescu, Adrian‑George Axinia, Claudiu‑Richard Târziu, Şerban‑Dimitrie Sturdza, Ondřej Krutílek, Joachim Stanisław Brudziński, Beata Szydło, Anna Zalewska, Patryk Jaki, Tobiasz Bocheński, Bogdan Rzońca, Kosma Złotowski, Ivaylo Valchev
ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B10-0057/2024
B10‑0000/2024
Europos Parlamento rezoliucija dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes
(B10-0060/2024(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Austrija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija labai nukentėjo nuo tragiškų reiškinių – ekstremalių potvynių; kadangi ši nelaimė atnešė ne tik didelių materialinių nuostolių, bet, deja, nusinešė ir gyvybių;
B. kadangi nukentėjo didelė šalių teritorijos dalis, įskaitant daugelį nepalankioje ekonominėje ir socialinėje padėtyje esančių regionų;
C. kadangi per vadinamuosius tūkstantmečio potvynius 1997 m. ir 2002 m. žuvo daugiau kaip 100 žmonių, iš kurių mažiausiai 45 Europoje;
D. kadangi toks katastrofinis potvynis vėl nusiaubė tuos pačius regionus, kurie ir anksčiau patyrė tūkstantmečio potvynius; kadangi dabar materialinės ir gamtinės žalos mastas kai kuriuose regionuose yra dar didesnis nei 1997-aisiais; kadangi pastaraisiais metais tokios ekologinės nelaimės dažnėjo ir intensyvėjo, sukeldamos tragiškų įvykių įvairiuose Europos regionuose, įskaitant Italiją, ypač Markės ir Emilijos-Romanijos regionus ir Iskijos salą, taip pat Vokietiją ir Belgiją, kurie turėjo pražūtingų padarinių tiek žmonėms, tiek vietos infrastruktūrai ir ekonomikai;
E. kadangi potvyniai Lenkijoje padarė precedento neturinčią materialinę ir aplinkosauginę žalą, sunaikino daug kultūros ir religinio paveldo paminklų ir objektų, žemės ūkio kultūrų, gyvulininkystės ūkių, gyvenamųjų namų, tūkstančių žmonių pragyvenimo šaltinius, kitų rūšių turtą ir net ištisus miestus; kadangi ši nelaimė turės ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai, turizmo sektoriui ir infrastruktūrai;
F. kadangi, nors gaivalinės nelaimės yra dažnos visuose pasaulio regionuose, tačiau mažiau išsivystę regionai, kurie dažnai yra kaimo vietovės, kuriose trūksta infrastruktūros, yra kur kas labiau pažeidžiami nei kiti regionai;
G. kadangi apsaugos nuo potvynių infrastruktūra, pvz., pylimai, atlieka labai svarbų vaidmenį mažinant žalą ir materialinius nuostolius bei aukų skaičių; kadangi tai rodo, kad siekiant ateityje išvengti panašių nelaimių labai svarbu tęsti kitų planuojamų dambų statybas;
H. kadangi dėl besitęsiančių potvynių Vidurio ir Rytų Europoje po vandeniu atsidūrė tūkstančiai hektarų ariamosios žemės; kadangi dėl didžiulių nuostolių, kuriuos šiais metais dėl gaivalinių nelaimių patyrė žemės ūkis, daugelyje regionų bus neįmanoma parengti dirvožemio žieminėms kultūroms, kurios yra svarbios užtikrinant aprūpinimą maistu nacionaliniu ir Europos lygmenimis;
I. kadangi visos šios gaivalinės nelaimės labiausiai paveikė skurdesnius ES regionus, esančius jos rytinėse ir pietinėse dalyse, t. y. valstybėse narėse, kurios, pavyzdžiui, gauna mažiausias tiesiogines išmokas už gamybą iš bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto, o Lenkija, Slovakija ir Rumunija yra gerokai žemiau už ES vidurkį;
J. kadangi tokios gaivalinės nelaimės sukelia vis rimtesnių padarinių valstybių narių vietos bendruomenėms ir ekonomikai ir jos vis dažnėja, todėl būtina koordinuotai ir laiku reaguoti Europos lygmeniu;
Bendroji dalis
1. reiškia giliausią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir žmonėms bei bendruomenėms, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir pražūtingi potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Austriją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, ir reiškia solidarumą su jais;
2. labai vertina ir giria nenuilstamas pastangas, solidarumą ir didelį atsidavimą parodžiusius priešgaisrinių tarnybų, gelbėjimo organizacijų profesionalus ir savanorius, kitus savanorius ir kariškius, įskaitant Lenkijos Teritorinės gynybos pajėgų karius, taip pat nacionalines, regioninių ir vietos valdžios institucijas bei piliečius, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus ir apsaugotų namus bei infrastruktūrą; pabrėžia, kad skubios pagalbos tarnybos atliko labai svarbų vaidmenį gelbėjant gyvybes, evakuojant žmones iš pažeidžiamų teritorijų ir apsaugant turtą dažnai sudėtingomis sąlygomis ir kad jų nenuilstamos pastangos ir ryžtas imtis veiksmų, net rizikuojant savo gyvybe, buvo labai svarbus siekiant suvaldyti nelaimę;
3. ragina valstybes nares pripažinti ir skatinti priešgaisrinės tarnybos savanorių ir kitų savanorių organizacijų svarbą civilinės saugos srityje; ragina ES remti šių skubios pagalbos tarnybų tolesnio mokymo ir techninės įrangos programas ir stiprinti jų visos Europos tinklą, kad būtų geriau pasirengta būsimiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams;
4. reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo ES teritorijoje, įskaitant sausras, ekstremalius kritulius ir didelio masto potvynius, taip pat karščio bangas ir miškų gaisrus, kurie daro didelį ir tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, pragyvenimo šaltiniams, būstui, infrastruktūrai ir žemės ūkiui; pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti kolektyvinį ES atsaką į nepalankių meteorologinių reiškinių padarinius, pvz., taikant veiksmingas civilinės saugos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones, kad būtų apsaugoti žmonės, jų pragyvenimo šaltiniai ir ekonomika;
Civilinė sauga ir pagalbos nelaimės atveju finansavimas
5. primygtinai pabrėžia, kad pagalba potvynių aukoms turi būti teikiama negrąžintinų dotacijų forma ir kad nuo potvynių nukentėjusiems regionams taip pat turi būti teikiama kuo didesnė negrąžintina pagalba;
6. ragina Komisiją teikti papildomą ad hoc finansinę paramą skiriant papildomas išmokas iš žemės ūkio rezervo fondo ir gerokai padidinti galimos paramos iš nacionalinių fondų ribas;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į gaivalinių nelaimių mastą ir dažnumą, metinis žemės ūkio rezervas, nustatytas Reglamentu (ES) 2021/2116[1], tampa nepakankamas, nes žemės ūkio sektoriuje šios krizinės situacijos tampa greičiau nuolatinės, negu ekstremaliosios; todėl mano, kad Komisija taip pat turėtų nedelsdama imtis ilgalaikių taisomųjų priemonių ir sukurti atskirą ES priemonę, skirtą kompensacijoms už meteorologinių reiškinių padarinius žemės ūkui finansuoti, taip pat sutelkti lėšas ne iš BŽŪP biudžeto;
8. ragina teisingiau paskirstyti BŽŪP paramos lėšas visoms valstybėms narėms; atkreipia dėmesį į tai, kad mažiausiai pasiturinčioms valstybėms narėms yra sunkiausia šalinti gaivalinių nelaimių padarinius ir atkurti ekonomiką kaimo vietovėse; yra susirūpinęs dėl to, kad didėjantis gaivalinių nelaimių skaičius dar labiau sustiprins vyraujančią ūkininkų, kurie nutraukia ūkininkavimo veiklą dėl vis labiau nenuspėjamo derliaus ir mažėjančio gamybos pelningumo, tendenciją;
9. tvirtai pritaria tam, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje būtų didinamos su atsparumu susijusios ES investicijos; skatina bendrų projektų ir įvairių valdymo lygmenų bendradarbiavimo susitarimų sinergiją, kad būtų galima pasinaudoti sutelktais pajėgumais ir masto ekonomija ES investuojant į vietos atsparumą nelaimėms;
10. ragina užtikrinti ir stiprinti investicijas į nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms; mano, kad tikslinis finansavimas turėtų būti sutelktas į rizikos mažinimą ir pasirengimą įvairaus pobūdžio nelaimėms;
11. pažymi veiksmingą ir koordinuotą priešgaisrinių tarnybų ir pagalbos organizacijų bendradarbiavimą per pastarojo meto potvynius Vidurio ir Rytų Europoje ir dar kartą patvirtina, kad „rescEU“ atlieka esminį vaidmenį; pabrėžia, kad spartus tarpvalstybinis keitimasis ištekliais, skubios pagalbos tarnybomis ir ekspertinėmis žiniomis padėjo išgelbėti daug gyvybių ir užkirsti kelią didelei žalai; pabrėžia koordinavimo ES lygmeniu svarbą, kiek tai susiję su pagalba nelaimės atveju, ir mano, kad šis bendradarbiavimas rodo Europos solidarumo ištikus nelaimei stiprumą; pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti ir stiprinti tokį bendradarbiavimą rengiant bendrus mokymus ir mainų programas, taip pat plečiant ES civilinės saugos mechanizmą;
12. primygtinai reikalauja, kad sanglaudos politikai tektų pagrindinis vaidmuo nelaimių prevencijos, atsigavimo po simetrinių ir asimetrinių sukrėtimų ir kovos su klimato kaita srityse; pripažįsta, kad rengiant būsimą ES sanglaudos politiką turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į problemas, kylančias dėl gaivalinių nelaimių ir jų poveikio ES regionams, visų pirma mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad sanglaudos politika siekiama remti mažiau išsivysčiusius regionus, t. y. tuos, kurie patiria didžiausią gaivalinių nelaimių poveikį, ir skatinti konvergenciją;
13. mano, kad regioninėms investicijoms iš ES biudžeto ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas programavimo ir įgyvendinimo tikslais, kad būtų galima reaguoti į valstybių narių, regionų ir miesto, kaimo bei atokių vietovių poreikius, ypač siekiant pritaikyti miesto ir kaimo vietoves prie naujų iššūkių, pvz., potvynių;
14. pabrėžia, kad svarbu parengti ir vykdyti ES programas ir priemones, specialiai pritaikytas dažnai stichines nelaimes patiriantiems regionams; pripažįsta, kad krizės atveju regionų finansavimą turėtų būti galima vykdyti lanksčiai;
15. ragina nukentėjusias valstybes nares prašyti taikyti ES civilinės saugos mechanizmą ir panaudoti ES solidarumo fondo lėšas; ragina Komisiją ir kitas valstybes nares nedelsiant reaguoti į visus paramos prašymus;
16. pabrėžia, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai daro platesnį ekonominį poveikį paveiktuose regionuose ir kelia didelių fiskalinių iššūkių nacionaliniu lygmeniu, taip pat dėl jų yra pasiektos esamo ES solidarumo fondo (ESSF) ribos; apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama išmokėti visą ESSF paramą, daugiausia dėl techninių problemų; pabrėžia, kad greitas reagavimas į ekstremaliąsias situacijas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ESSF veikimą ir yra ypač svarbus regionuose, kuriuose galimybės naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais yra ribotos; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus būdus, kaip paspartinti ESSF lėšų mobilizavimą; taip pat ragina sukurti skubaus finansavimo eilutę, kad būtų galima racionalizuoti greitą nukentėjusių asmenų ir įmonių atsigavimą ir greitą paveiktos infrastruktūros, būtent kelių ir hidrotechninių apsaugos nuo potvynių priemonių, atkūrimą, taip pat investuoti į prevencijos priemones, kad jos būtų įgyvendintos laiku ir padėtų sumažinti būsimą ekstremalių oro sąlygų poveikį;
17. ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą mažiau išsivysčiusiems regionams ir užtikrinti, kad pasirengimo nelaimėms srityje nė viena valstybė narė ar regionas neliktų nuošalyje; pažymi, jog labai svarbu, kad nukentėjusiose vietovėse pagalba ir finansiniai ištekliai būtų prieinami kuo greičiau, paprasčiau ir lanksčiau;
18. primygtinai reikalauja 12 mėnesių iš eilės atšaukti plenarines sesijas Strasbūre ir tokiu būdu sutaupytas lėšas skirti potvynių aukoms paremti;
Prevencija
19. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais taikytos apsaugos nuo potvynių priemonės, kurių daugelis buvo remiamos ES lėšomis, daugelyje regionų buvo sėkmingos ir padėjo išvengti didelių nelaimių; pažymi, kad dėl naujų užtvankų, polderių ir potvynių baseinų sumažėjo salpų plotas ir buvo sušvelnintas poveikis miesto ir kaimo vietovėms, o tai rodo prevencinių investicijų į apsaugą nuo potvynių svarbą; pažymi, kad ekstremistinės aktyvistų grupės dažnai siekia stabdyti šias investicijas, ir ragina ateityje kovoti su jų veiksmais;
20. pabrėžia, kad reikia toliau investuoti į infrastruktūrą, ypač į apsaugos nuo potvynių infrastruktūrą, įskaitant užtvankų statybą ir upių tėkmės reguliavimą; mano, kad aplinkos apsaugos tikslų siekimas neturėtų būti kliūtis kuriant kovos su potvyniais infrastruktūrą;
21. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skubiai didinti investicijas į potvynių rizikos valdymo ir piliečių apsaugos priemones; ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymų dėl veiksmų, kuriais ateityje būtų užkirstas kelias panašaus pobūdžio nelaimėms, ir persvarstyti esamas iniciatyvas, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms, kuriomis iš tiesų užtikrinamas gyventojų saugumas, atsižvelgiant į finansavimo šaltinius;
22. ragina valstybes nares labai pažeidžiamuose regionuose aktyviau plėsti ir tvarkyti apsaugos nuo potvynių priemones, įskaitant hidrotechninius darbus, pvz., kuriant papildomas potvynio sulaikymo zonas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sumažinti biurokratines kliūtis ir paspartinti apsaugos nuo potvynių infrastruktūros statybos ir remonto darbų patvirtinimo procedūras, kad skubiai reikalingas apsaugos priemones būtų galima įgyvendinti bereikalingai nedelsiant; pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti taikant greitesnes procedūras, aiškiai apibrėžus atsakomybę ir tinkamą dėmesį skiriant būtinoms statybos priemonėms;
23. ragina Komisiją išplėsti ESSF taikymo sritį, kad iš jo taip pat galėtų būti remiama nauja viešosios ir privačiosios infrastruktūros, pvz., naujų užtvankų, statyba arba esamų užtvankų užbaigimas, tuo siekiant užkirsti kelią didelei nelaimių daromai žalai ir ją apriboti;
°
° °
24. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, OL L 435, 2021 12 6, p. 187, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2116/2024-05-25.