Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B10-0061/2024Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B10-0061/2024
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes

17.9.2024 - (2024/2817(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį

Mohammed Chahim, Tiemo Wölken, Marcos Ros Sempere, Andreas Schieder, Krzysztof Śmiszek, Dan Nica, Klára Dobrev, Victor Negrescu
S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B10-0057/2024

Procedūra : 2024/2817(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B10-0061/2024
Pateikti tekstai :
B10-0061/2024
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B10‑0061/2024

Europos Parlamento rezoliucija dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes

(2024/2817(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją „Sausrų, gaisrų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės: ES pastangų kovos su klimatu srityje didinimas“[1],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[2],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)[3],

– atsižvelgdamas į 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1991 dėl gamtos atkūrimo[4] (Gamtos atkūrimo teisės aktas),

– atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl ES pasaulinės klimato krizės aukų dienos[5],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės[6] (Bendrųjų nuostatų reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo[7],

– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[8],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi pavieniai ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai negali būti tiesiogiai siejami su konkrečia priežastimi; kadangi, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, akivaizdu, kad klimato krizė lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius meteorologinius reiškinius, pvz., potvynius, audras ir karščio bangas; kadangi tai reiškia, kad krituliai ir audros tampa smarkesni, o karščio bangos ir sausros – didesnės;

B. kadangi, remiantis duomenimis, gautais teikiant Komisijos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą, 2024 m. rugpjūčio mėnesį temperatūra 1,51 °C viršijo ikipramoninio laikotarpio lygį ir tai buvo tryliktas mėnuo per 14 mėnesių laikotarpį, kai vidutinė pasaulinė paviršinio oro temperatūra buvo pakilusi daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

C. kadangi 2024 m. rugsėjo mėn. Vidurio ir Rytų Europoje tebesitęsiantys potvyniai kilo dėl rekordiškai smarkių liūčių siaučiant audrai „Borisas“ – itin daug drėgmės nešančiam Genujos ciklonui; kadangi potvynis prasidėjo Austrijoje ir Čekijoje ir vėliau išplito į Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, o vėliau – į Vokietiją ir Vengriją;

D. kadangi, net ir atlikus daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, ES solidarumo fondo biudžeto vis dar nepakanka, kad būtų galima tinkamai reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir išreikšti Europos solidarumą su nelaimės ištiktais regionais;

E. kadangi reikia koordinuotų vietos, regioninių, nacionalinių ir tarpvalstybinių veiksmų, kad būtų sušvelnintas tiesioginis ir būsimas tokių gaivalinių nelaimių poveikis, įskaitant tvarias potvynių valdymo sistemas, prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir didesnį atsparumą;

F. kadangi reikia imtis skubių veiksmų klimato kaitai sušvelninti mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerokai didinant prisitaikymo ir atsparumo pastangas visuose sektoriuose, kad būtų kuo labiau sumažintas ir valdomas poveikis aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, žemės ūkiui ir ekonomikai;

G. kadangi, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, dauguma europiečių mano, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turėtų būti paspartintas, ir beveik 4 iš 10 ES piliečių teigia, kad jaučiasi asmeniškai patiriantys su aplinka ir klimatu susijusią riziką ir grėsmes;

H. kadangi potvyniai, kaip ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, daro neproporcingą socialinį poveikį pažeidžiamoms grupėms, palyginti su plačiąja visuomene; kadangi vyresnio amžiaus piliečiai, vaikai, prastos sveikatos asmenys, ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir skubios pagalbos tarnybų bei tvarkymo darbus atliekančių tarnybų specialistai nuolat yra vieni iš tų, kurie patiria didžiausią poveikį, ir fiziškai bei psichiškai kenčia iš karto po tokių įvykių arba ilguoju laikotarpiu; kadangi gaivalinės nelaimės daro didesnį poveikį tiems, kurie neturi stabilaus būsto ir yra priklausomi nuo mažų garantijų darbo; kadangi kita svarbi grupė, kuriai gresia sausrų ir potvynių keliamas pakopinis poveikis sveikatai ir ekonomikai, yra ūkininkai ir kaimo bendruomenės, kurių pragyvenimas priklauso nuo stabilių, nuspėjamų oro ir klimato sąlygų;

1. reiškia giliausią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir visiems žmonėms bei visoms bendruomenėms, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir pražūtingi potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Austriją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, ir solidarumą su jais; reiškia solidarumą su tais, kuriuos paveikė gamtos gaisrai Graikijoje ir Portugalijoje; pripažįsta, kad šios nelaimės padarė didžiulę emocinę ir materialinę žalą asmenims bei bendruomenėms, ir tokiais sunkumų ir praradimų kupinais laikais palaiko nukentėjusiuosius;

2. palankiai vertina tvirtas profesionalių ir savanoriškų priešgaisrinių tarnybų, gelbėjimo organizacijų, savanorių ir karinio personalo, veikiančių nuo potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių nukentėjusiose šalyse visoje Europoje, pastangas ir atsidavimą; mano, kad jų drąsūs veiksmai, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei visuomenės narių, kurie rizikavo savo gyvybe siekdami išgelbėti kitus bei apsaugoti namus ir infrastruktūrą, veiksmai nusipelno aukščiausio įvertinimo; pabrėžia, kad šios skubios pagalbos tarnybos atliko labai svarbų vaidmenį gelbėjant gyvybes, evakuojant žmones iš pažeidžiamų teritorijų ir apsaugant turtą neįtikėtinai sudėtingomis sąlygomis ir kad jų ryžtas imtis veiksmų, net ir esant didelei asmeninei rizikai, buvo labai svarbus švelninant nelaimių padarinius;

3. reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo visoje ES, įskaitant didelius kritulių kiekius, plačiai paplitusius potvynius, karščio bangas ir miškų gaisrus, kurie daro didelį ir tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, pragyvenimo šaltiniams, būstui, infrastruktūrai ir žemės ūkiui; pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti kolektyvinį ES atsaką į šiuos neigiamus reiškinius stiprinant civilinės saugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo priemones, užtikrinant žmonių saugumą, jų pragyvenimo šaltinių apsaugą ir ekonomikos atsparumą;

4. mano, kad šios ekstremalios oro sąlygos, kaip tebesitęsiančios kritinės klimato padėties dalis, rodo, kad reikia imtis platesnio užmojo veiksmų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje;

5. mano, kad ES turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį šiame procese ir stiprinti savo pastangas visuose sektoriuose; primena, kad, vadovaudamasi ES klimato teisės aktu, Paryžiaus susitarimu ir geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ES turėtų sustiprinti savo klimato politikos veiksmus tiek klimato kaitos švelninimo srityje, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, tiek prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, kad būtų skatinamas atsparumas;

6. ragina valstybes nares nustatyti trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių nualintų ekosistemų atkūrimo priemones ir jas suskirstyti pagal prioritetus; be to, ragina parengti ES atkūrimo po ekstremaliųjų situacijų planų gaires, kuriose būtų nustatytos prioritetinės sritys, kuriose po potvynių, miškų gaisrų, karščio bangų ar sausrų sukeltų nelaimių būtų vykdomi gaivinimo, atkūrimo ir atstatymo etapai, įskaitant rekomendacijas dėl atsparumo didinimo bei pragyvenimo šaltinių, ekonomikos ir nukentėjusios aplinkos atgaivinimo, laikantis bendros sveikatos koncepcijos;

7. ragina skubiai priimti tvirtą ES prisitaikymo prie klimato kaitos teisės aktą, pagal kurį būtų koordinuojamos valstybių narių pastangos gerinti prisitaikymą ir atsparumą, laikantis Europos klimato teisės akto tikslų; pažymi, kad šiame teisės akte turėtų būti nustatyti išmatuojami tikslai pagrindinėse srityse, pvz., vandens, sveikatos, infrastruktūros, ekonomikos ir teritorijų planavimo srityse; pažymi, kad juo turėtų būti užtikrinta, kad iki 2030 m. visa ypatingos svarbos infrastruktūra taptų atspari klimato kaitai ir kad visos valstybės narės iki 2027 m. įgyvendintų tvarios vandentvarkos planus;

8. ragina visapusiškai įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio darbotvarkę, kad būtų sumažintas žmogaus išmetamas teršalų, sukeliančių klimato kaitą, kiekis, padidinti ES užmojus priimant naujus laikotarpio po 2030 m. tikslus ir visapusiškai peržiūrėti Europos klimato teisės aktą;

9. ragina valstybes nares visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Gamtos atkūrimo teisės aktą, kuriuo bus stiprinama klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos, nelaimių prevencijos ir gamtos atkūrimo priemonių sąveika; tikisi, kad šis teisės aktas vaidins itin svarbų vaidmenį skatinant sausroms atsparių ekosistemų atkūrimą, be kita ko, įvairaus amžiaus, įvairių rūšių miškų ir didelės biologinės įvairovės miškų su nuolatine danga, taip pat šlapynių, natūralios augmenijos dangos, salpų dinamikos ir natūralios visą kraštovaizdį apimančių infiltracijos sistemų atkūrimą, kartu didinant upių baseinų atsparumą;

10. pabrėžia neigiamą ilgalaikį gaivalinių nelaimių poveikį ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, trukdantį įgyvendinti ES sanglaudos politiką; pripažįsta ypatingą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje išvardytų teritorijų, kurios dažnai turi ribotus atsigavimo išteklius, pažeidžiamumą;

11. ragina Komisiją nepagrįstai nedelsiant aktyvuoti Europos solidarumo rezervą ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, kad būtų galima skubiai teikti pagalbą vykdant valymo operacijas ir kovoti su tiesiogine rizika sveikatai;

12. ragina aktyvuoti mechanizmus, pvz., ESSF, siekiant teikti finansinę paramą šalims, kurioms jos reikia; pabrėžia, kad labai svarbu kuo greičiau, paprasčiau ir lanksčiau teikti pagalbą ir finansavimą nuo potvynių nukentėjusiems regionams, ir primygtinai ragina visas nukentėjusias šalis toliau teikti skubią pagalbą, be kita ko, maistą, švarų vandenį, medicininę pagalbą ir laikiną prieglobstį perkeltiesiems asmenims;

13. vis dėlto primena, kad ESSF buvo keletą kartų iš dalies pakeistas siekiant išplėsti jo taikymo sritį ir kad nuo 2022 m. jis apima didelio masto ekstremaliąsias sveikatos situacijas, nors jo bendras finansinis paketas nepadidėjo; todėl ragina gerokai padidinti ESSF biudžetą siekiant padėti regionams iš anksto numatyti ir švelninti klimato kaitos poveikį;

14. rekomenduoja, kad atkurdamos ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant transporto, sveikatos priežiūros, vandens ir energetikos sistemas, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos užtikrintų, kad ši infrastruktūra būtų sukurta taip, kad būtų atspari būsimiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams; todėl ragina vietos, regionų ir nacionalinius subjektus paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, visų pirma potvynių prevencijos infrastruktūros, pvz., užtvankų, porų ir drenažo sistemų, ir natūralių sprendimų, pvz., miško ir šlapynių atkūrimo, įgyvendinimą;

15. pabrėžia ESSF, Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, Europos regioninės plėtros fondo prisitaikymo prie klimato kaitos komponento ir teritorinio bendradarbiavimo programų sinergiją, nes tai labai svarbu kuriant visapusišką reagavimo ir atsparumo dokumentų rinkinį;

16. mano, kad regioninėms investicijoms iš ES biudžeto ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas programavimo ir įgyvendinimo tikslais, kad būtų galima reaguoti į valstybių narių, regionų ir miesto, kaimo bei atokių vietovių poreikius, ypač siekiant sudaryti sąlygas miesto ir kaimo vietovėms prisitaikyti prie naujų iššūkių, pvz., potvynių; prašo Komisijos, valstybių narių ir regioninių valdžios institucijų naudoti ir gerinti esamus mechanizmus nustatyti pažeidimams, sukčiavimui ir korupcijai, vykdomiems įgyvendinant visas ES finansines priemones, įskaitant sanglaudos politikos finansavimą ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, ir su jais kovoti;

17. primena įsipareigojimus, prisiimtus pagal ES civilinės saugos mechanizmą, JT bendrąją klimato kaitos konvenciją ir kitus tarptautinius susitarimus, kuriais siekiama mažinti nelaimių riziką ir užtikrinti aplinkos tvarumą;

18. ragina stiprinti Vidurio ir Rytų Europos šalių regioninio bendradarbiavimo sistemas ir ragina naudoti tarptautines ekspertines žinias siekiant remti atkūrimo ir atkūrimo pastangas, kad būtų skatinamos bendros nelaimių valdymo strategijos, dalijamasi geriausia patirtimi ir gerinama tarpvalstybinė vandentvarka;

19. mano, kad ESSF biudžetas turėtų būti proporcingas didėjančiam gaivalinių nelaimių skaičiui ir jų mastui visoje Europoje; primygtinai ragina Komisiją padidinti Europos solidarumo rezervo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo biudžetą; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą šių rezervų arba jų atitikmenų finansavimą, atsižvelgiant į būsimą Komisijos pasiūlymą dėl naujos DFP ir atitinkamas tarpinstitucines derybas;

20. ragina Komisiją dar labiau supaprastinti procedūras ir sutrumpinti paraiškų mobilizuoti ESSF lėšas nagrinėjimo laiką; ragina valstybes nares ir regionus identifikuoti kliūtis ir stiprinti administracinius bei veiklos pajėgumus, kad būtų paspartintas ESSF lėšų išmokėjimas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pagrįstą lankstumą, kai paramą gaunančios šalys ir regionai susiduria su pagrįstais vėlavimais ir iššūkiais teikdami paraiškas skirti finansavimą ir jį naudodami;

21. pabrėžia, kad reikia įvertinti ir kuo labiau padidinti miškų, medžių ir žaliosios infrastruktūros potencialą potvynių valdymo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir ekosisteminių paslaugų teikimo srityse; pažymi, kad, pavyzdžiui, miesto medžiai gali absorbuoti lietaus vandenį ir kartu gerinti oro kokybę; ragina miestuose ir miesteliuose sodinti daugiau medžių ir teikti paramą tvariai miškotvarkai; pabrėžia, kad visos potvynių prevencijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, susijusios su miško atkūrimu ir žemės ūkiu, turėtų būti grindžiamos naujausiomis mokslo žiniomis ir įgyvendinamos visapusiškai laikantis ekologinių principų;

22. ragina Komisiją į 2027–2033 m. DFP sanglaudos politiką, visų pirma Europos regioninės plėtros fondą, įtraukti lėšas, būtinas, kad būtų galima greitai atkurti paveiktas nacionalinio istorinio paveldo vietas, pastatyti sulaikymo rezervuarus potvynių rizikos zonose, aprūpinti pirmuosius reaguotojus ir užtikrinti nuolatinį valstybių narių keitimąsi žiniomis;

23. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

 

 

Atnaujinta: 2024 m. rugsėjo 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika