Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B10-0062/2024Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B10-0062/2024
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes

17.9.2024 - (2024/2817(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį

Tamás Deutsch, Viktória Ferenc, Ondřej Knotek, Klara Dostalova, Filip Turek, Nikola Bartůšek, Elisabeth Dieringer, Mathilde Androuët
PfE frakcijos vardu

B10‑0062/2024

Europos Parlamento rezoliucija dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes

(2024/2817(RSP))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį ir 196 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[1],

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“ (COM(2011) 0613),

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos solidarumo fondo įgyvendinimo ir taikymo[2] ir 2021 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros[3],

– atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje[4], į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje,[5] į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijas dėl gaivalinių nelaimių (miškų gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui, regioninės plėtros aspektų ir aplinkosaugos[6] aspektų[7][8], į 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių[9] ir į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl potvynių Vidurio Europos šalyse, visų pirma Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje[10] ir į 2013 m. liepos 1 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje[11],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi didelė stichinė nelaimė, kuriai būdingi plataus masto potvyniai, neseniai paveikė daugelį Europos šalių, įskaitant Austriją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją;

B. kadangi pastaraisiais metais visoje Europoje padažnėjo gaivalinių nelaimių, o jų mastas, sudėtingumas ir poveikis sustiprėjo;

C. kadangi potvyniai padarė didelę žalą miestams, miesteliams ir savivaldybėms, taip pat infrastruktūrai, įmonėms, žemės ūkiui ir kaimo vietovėms; kadangi dėl jų buvo sunaikinti gamtos ir kultūros paveldo elementai, žuvo ir buvo sužeista nemažai asmenų, o tūkstančiai jų buvo iškelti iš savo namų;

D. kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) buvo įsteigtas siekiant reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir teikti finansinę paramą nuo tokių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms;

E. kadangi būtina atstatyti nuo nelaimių nukentėjusias vietoves, kad būtų galima spręsti jų ekonominių, socialinių ir aplinkos nuostolių problemas ir jas ištaisyti;

F. kadangi būtina stiprinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių gebėjimus užkirsti kelią visų rūšių gaivalinėms nelaimėms ir kadangi reikia gerinti įvairių priemonių veikimą bei koordinavimą, kad būtų užtikrinta veiksminga nelaimių prevencija;

1. užjaučia ir solidarizuojasi su nuo nelaimių nukentėjusių valstybių narių, regionų ir savivaldybių gyventojais; pripažįsta sunkius ekonominius nelaimės padarinius ir reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms;

2. pripažįsta ir vertina nenuilstamas saugos ir civilinės saugos padalinių, gelbėjimo grupių ir savanorių pastangas gelbėti gyvybes ir sušvelninti žalą nukentėjusiose teritorijose;

3. palankiai vertina valstybių narių, kurios padidino paramą nukentėjusiems regionams, pastangas, nes šie veiksmai įkūnija Europos solidarumo dvasią teikiant savitarpio pagalbą prieštaravimo laikotarpiu;

4. pabrėžia, kad veiksminga potvynių prevencija taip pat turi būti sutelkta į tarpregionines ir tarpvalstybines rizikos valdymo strategijas, kurios suteikia daug galimybių koordinuoti ir įgyvendinti sustiprintą bendrą reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, taip pat į tolesnes investicijas į prevencines priemones, naudojant įvairius finansinius instrumentus;

5. pripažįsta, kad Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas palengvino valstybių narių bendradarbiavimą ir padėjo sušvelninti ekstremaliosios situacijos poveikį; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti greito mechanizmo aktyvavimo procedūras;

6. primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti greitą ir tinkamą finansinės paramos iš ESSF išmokėjimą netaikant jokių biurokratinių ar kitų sąlygų; pabrėžia, kad reikia skubiai suteikti šią finansinę paramą nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms, siekiant paremti jų pastangas valdyti nelaimes, visų pirma susijusias su potvynių prevencija, miškų gaisrų kontrole ir kitomis susijusiomis apsaugos priemonėmis;

7. ragina Komisiją sudaryti sąlygas greitai atlikti išankstinius mokėjimus, kai tik nukentėjusi valstybė narė pateikia paraišką dėl pagalbos;

8. palankiai vertina tai, kad Vengrija, rotacijos tvarka pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, aktyvavo ES integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą, ir pabrėžia, kad šis žingsnis suteikia galimybę valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo regione, koordinuoti savo gynybos užduotis, taip pat padėti nustatyti būdus, kaip ES galėtų veiksmingiausiai jas remti šioje kritinėje situacijoje;

9. pabrėžia, kad investicijoms į potvynių prevenciją pagal atitinkamas programas reikia pakankamai finansinių išteklių be nereikalingų sąlygų, nes tai labai svarbu siekiant įgalinti valstybes nares parengti veiksmingą potvynių prevencijos veiklą;

10. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms nuo nelaimių nukentėjusiose srityse.

 

Atnaujinta: 2024 m. rugsėjo 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika