PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
5.3.2025 - (2025/2565(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį
Reinier Van Lanschot, Mārtiņš Staķis, Ville Niinistö, Damian Boeselager, Hannah Neumann, Maria Ohisalo, Sergey Lagodinsky, Virginijus Sinkevičius
Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B10-0146/2025
B10‑0147/2025
Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą,
– atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 8 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą[1],
– atsižvelgdamas į JT Chartiją,
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 21 d. Tarybos priimtą ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį,
– atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Europos Komisijos pirmininko specialiojo patarėjo Sauli Niinistö ataskaitą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Komisijos pirmininkė pavedė už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities;
B. kadangi Parlamentas ir ekspertai daugiau kaip dešimtmetį ragino parengti baltąją knygą dėl gynybos;
C. kadangi Strateginis kelrodis iš esmės buvo parengtas ir dėl jo buvo susiderėta iki 2022 m. vasario 24 d.; kadangi Strateginis kelrodis yra labai plati strategija, kurioje pateikiama nedaug gairių dėl neatidėliotino poreikio užtikrinti gynybos parengtį ir suteikti atgrasymo bei gynybos pajėgumus, kad būtų galima pasirengti itin skubiems kariniams nenumatytiems atvejams;
D. kadangi būtina skubiai sustiprinti Europos gynybos parlamentinę priežiūrą siekiant užtikrinti tvirtą demokratinį pagrindą šiai itin svarbiai politikos sričiai;
E. kadangi Europos gynybos pramonės subjektai susiduria ne tik su sunkumais ir nuo 2022 m. vasario mėn. jiems pavyko gauti pelno iš daug didesnės gynybos produktų paklausos, lėmusios rekordinį pelną, ypač tarp pagrindinių rangovų;
F. kadangi novatoriškų gynybos ir dvejopo naudojimo prekių startuoliai bei mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), palyginti su pagrindiniais rangovais, negalėjo gauti naudos iš atitinkamų ES fondų ar nacionalinių vyriausybių užsakymų ir finansavimo;
G. kadangi bendros ES valstybių narių karinės išlaidos jau viršija Rusijos karines išlaidas, tačiau nėra pakankamos masto ekonomijos bei trūksta kryptingumo, o tai rodo, kad reikia ne tik naujų investicijų, bet ir didesnio karinių išlaidų veiksmingumo ir racionalizavimo;
H. kadangi daugeliu konkrečių rekomendacijų, pateiktų S. Niinistö ataskaitoje, turėtų būti vadovaujamasi rengiant baltąją knygą, be kita ko, todėl, kad ataskaitoje pateikiamas išsamus ir holistinis požiūris į pasirengimą ir parengtį, apimantis visus civilinius ir karinius aspektus; kadangi ataskaitoje pabrėžiama, kad ES neturi plano, ką daryti ginkluoto išpuolio prieš valstybę narę atveju, ir kad ES šiuo metu trūksta visapusiškų pajėgumų koordinuotai sutelkti visus būtinus ES išteklius atskirose institucinėse ir veiklos srityse;
I. kadangi hibridinės grėsmės naudojamos pilkojoje zonoje tarp taikos ir karo, derinant tradicinius ir netradicinius metodus, pvz., sabotažą, šnipinėjimą ir politinę infiltraciją, siekiant pakenkti ES stabilumui ir atsparumui; kadangi kibernetiniai išpuoliai tapo vienu iš pagrindinių šių kampanijų elementų, pasinaudojant didėjančiu ypatingos svarbos sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, finansų ir energetikos, skaitmenizavimu, sukeliant pakopinius sutrikimus, galinčius turėti rimtų pasekmių ekonomikai ir visuomenei; kadangi šias operacijas papildo manipuliavimas užsienio informacija ir kišimasis skleidžiant dezinformaciją ir propagandą, siekiant pakirsti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir supriešinti nuomones visuomenėje; kadangi didėjantis šių grėsmių kompleksiškumas, dažnumas ir intensyvumas pabrėžia neatidėliotiną poreikį rasti ir įgyvendinti veiksmingus ES saugumo ir atsparumo užtikrinimo sprendimus;
J. kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą verčia ES atsibusti, sukeldamas tiesioginę grėsmę Europos ir pasaulio saugumo tvarkai ir ES bei jos valstybių narių saugumui; kadangi šis konfliktas rodo, kad valstybėms narėms reikia skubiai apibrėžti bendrą grėsmių suvokimą ir parodyti tikrą solidarumą su priešakinėse linijose esančiomis valstybėmis narėmis;
K. kadangi ES gebėjimui imtis ryžtingų veiksmų reaguojant į išorės grėsmes nuolat trukdė vieningumo reikalavimas, kai tam tikros valstybės narės blokavo arba atidėliojo itin svarbią karinę pagalbą Ukrainai ir taip kenkė Europos saugumui;
L. kadangi D. Trumpo administracija siūlo normalizuoti ryšius su Rusija ir grasina išvesti JAV kariuomenę iš Europos žemyno; kadangi atrodo, kad JAV administracija nustojo būti patikima sąjungininke NATO, o tai turi neigiamų pasekmių jos narių kolektyvinei teritorinei gynybai;
1. pabrėžia Europos žemyno saugumui kylančių grėsmių, kurios pasiekė nuo Antrojo pasaulinio karo precedento neturintį lygį, rimtumą; reiškia didelį susirūpinimą dėl stiprėjančių geopolitinių lūžių, be kita ko, Vakaruose, naujų ir atsigavusių imperialistinių autoritarinių jėgų dominavimo užmojų, sisteminio didžiųjų valstybių varžymosi, nacionalistinio vienašališkumo ir dėl to, kad kai kurios valstybės ir nevalstybiniai subjektai pirmiausia ir vis dažniau naudoja jėgą ir smurtą, kad propaguotų savo politinius bei ekonominius interesus arba spręstų ginčus;
2. primena, kad ES yra taikos projektas ir turėtų siekti taikos ir stabilumo, pasmerkdama agresiją; pabrėžia, kad norėdami pasiekti taiką ir stabilumą, turime remti Ukrainą ir patys tapti atsparesni;
3. mano, kad agresijos karas prieš Ukrainą buvo Putino plano pertvarkyti Euroatlantinę saugumo struktūrą dalis ir kad šiam planui sutrukdė Ukrainos žmonių didvyriška gynyba;
4. pabrėžia, kad Rusijos sabotažo veiksmai prieš kritinę Europos infrastruktūrą ir Rusijos manipuliavimas bei kišimasis į ES ir NATO šalis smarkiai padidėjo; pabrėžia, kad ekspertai mano, jog artimiausiais metais Rusija gali toliau eskaluoti savo agresyvius veiksmus ir taip pat pulti ES valstybes nares pasitelkdama tradicines ginkluotąsias pajėgas;
5. apgailestauja dėl to, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pasiūlė, jog JAV gali bandyti aneksuoti Grenlandiją, nes tai pažeistų tarptautinę teisę, sukurtų didelį nestabilumą Grenlandijos vyriausybei, žmonėms ir visam regionui ir dar labiau pablogintų santykius Atlanto aljanse;
6. todėl ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant pakeisti Rusijos karo prieš Ukrainą trajektoriją ir nustatyti teisingos, visapusiškos ir ilgalaikės taikos sąlygas Ukrainos sąlygomis; pabrėžia, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje ir Ukrainos ateities sėkmės užtikrinimas yra veiksmingiausios ir ekonomiškiausios investicijos į Europos saugumą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu;
7. primygtinai ragina valstybes nares kuo didesniais kiekiais ir kuo greičiau suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų, kad Ukraina galėtų išlaisvinti savo teritoriją ir užkirsti kelią tolesniems Rusijos išpuoliams;
8. ragina skubų ir reikšmingą karinės paramos Ukrainai finansavimo padidinimą padaryti esminiu ir struktūriniu baltosios knygos komponentu; ragina valstybes nares didinti tiesiogines investicijas į Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus masiškai gaminti būtiniausius gynybos produktus (pagal Danijos modelį), ypač bepiločius orlaivius, oro gynybos sistemas, artileriją ir tolimojo smūgio pajėgumus; siūlo skirti specialų milijardų eurų biudžetą būtent šiam tikslui rezervuotai paramos Ukrainai priemonei pagal Europos gynybos pramonės programą (EGPP); pabrėžia, kad reikia išnagrinėti teisines galimybes visiškai konfiskuoti įšaldytą Rusijos asmenų ir Rusijos centrinio banko turtą, kad jis būtų naudojamas kaip dotacijos Ukrainos išlaidoms, susijusioms su jos gynybos ir atsparumo poreikiais, ir jos atstatymui pagal tarptautinę teisę; smerkia Vengrijos vyriausybės veto Europos taikos priemonei (ETP), blokuojant daugiau kaip 6 mlrd. EUR ir padarant ETP beveik nenaudingą; be to, pabrėžia, kad taip pat reikia skubiai apsvarstyti galimybę sukurti alternatyvią ad hoc priemonę toms Europos šalims, kurios nori teikti Ukrainai karinę paramą ir bendrai finansuoti tą pagalbą;
9. reikalauja į baltąją knygą įtraukti planą, kuriame būtų aprašyta, kaip Ukrainos gynybos pramonės integraciją į ES gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB) būtų galima įgyvendinti kuo greičiau ir veiksmingiau; primena, kad būtina skubiai tinkamai finansuoti EGPP Ukrainos priemonę; toliau siūlo suteikti karo draudimą ypatingos svarbos EGTPB projektams Ukrainoje; siūlo į atitinkamų sudėčių Tarybos posėdžius stebėtojų teisėmis reguliariai įtraukti Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnus;
10. tikisi, kad baltojoje knygoje dėl ES gynybos bus apibrėžta nauja sistema ir tai, kokiu mastu ES, turi užtikrinti pasirengimą gynybai ir parengtį, ir kad ES galės pasiruošti atgrasyti galimus agresorius ir apsiginti, taip pat padėti NATO sąjungininkėms, kurios taip pat yra ES valstybės narės, tapti patikimu Europos ramsčiu NATO;
11. pabrėžia, kad atėjo laikas pasinaudoti baltosios knygos procesu siekiant aiškiai apibrėžti, ką reiškia tikroji Europos gynybos sąjunga; primena, kad Strateginio kelrodžio priėmimas buvo tik atspirties taškas, tačiau jo įgyvendinimas tebėra būtinas ir jį reikia atnaujinti, kad būtų atspindėti atgrasymo ir gynybos parengties tikslai;
12. apgailestauja dėl Tarybos ir ES valstybių narių nenoro spręsti gilias struktūrines Europos gynybos pramonės problemas ir dėl nepakankamų užmojų jų ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo ES lygmeniu srityje; ragina valstybes nares suvienyti jėgas ir remti kiekybinį šuolį kuriant labai plataus užmojo ir visapusišką gynybos sistemą;
13. iš esmės palankiai vertina 2025 m. kovo 4 d. Komisijos pirmininkės pareiškimus dėl iniciatyvos „ReArm Europe“; vis dėlto pabrėžia, kad planuojamomis investicijomis turėtų būti sprendžiama valstybių narių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo trūkumo problema, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas visiškas sąveikumas, o bendri viešieji pirkimai tampa taisykle;
14. primygtinai ragina Komisiją, Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares pasinaudoti baltosios knygos procesu ir parengti išsamią sistemą, kurią sudarytų bent šios pagrindinės sudedamosios dalys:
a) tikslus scenarijų, pagal kuriuos ES ir jos valstybės narės naudotų saugumo ir karines priemones, kurios apimtų naujausius rizikos ir grėsmių vertinimus ir būtų susijusios su aspektais nuo kraštutinių karinių nenumatytų atvejų iki krizių valdymo užsienyje, aprašymas,
b) karinės doktrinos elementai, kuriuose išsamiai aprašomos karinės užduotys, susijusios su įvairiais scenarijais, įskaitant bendradarbiavimą su NATO, visų pirma tiksliau vykdant įgyvendinimą ir įprastines pratybas pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 42 straipsnio 7 dalyje numatytus scenarijus,
c) patikslinti ir pritaikyti kariniai pagrindiniai tikslai, glaudžiai suderinti su NATO gynybos planavimo procesu, ir tikslus karinio personalo reikiamo kiekio ir kokybės aprašymas, įskaitant mokymo reikalavimus ir pagrindinius karinius pajėgumus, kurie yra visiškai sinchronizuoti su naujuoju NATO pajėgų modeliu ES NATO šalių atžvilgiu, pvz., strateginės įgalinančios priemonės, taip pat šaudmenų atsargos, siekiant įgyvendinti dabartinius pajėgų generavimo tikslus,
d) pasiūlymai dėl ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo struktūrų, neapsiribojant ad hoc priemonėmis, pvz., ES kovinių grupių, įskaitant sustiprintus greitojo dislokavimo pajėgumus, daugiašales strategines įgalinančias priemones (pagrįstas oro įspėjimo ir kontrolės sistemos (AWACS) modeliu) ES lygmeniu ir papildomus nuolatinius tarptautinius karinius vienetus, turinčius pakankamai pajėgumų atgrasyti ir ginti,
e) pagrindinių parametrų, reikalingų sukurti veiksmingą ir konkurencingą bendrąją gynybos rinką, kuri padėtų valstybėms narėms pasiekti pajėgumų pagrindinius tikslus, būtinus visapusiškai gynybos parengčiai, ir aprūpinti mūsų artimiausius sąjungininkus, pavyzdžiui, Ukrainą, aprašymas;
15. pabrėžia, kad ES turi laikytis holistinio ir horizontaliojo požiūrio į saugumą ir gynybą, atsižvelgdama į daugelį visuomeninių ir sisteminių problemų, su kuriomis ji susiduria, pvz., klimato kaitą; pabrėžia, kad reikia atlikti esamos ir būsimos ES politikos poveikio vertinimą siekiant išsiaiškinti, kaip ja galima geriau remti ES saugumą ir gynybą, be kita ko, įgyvendinant kitus strateginius Sąjungos tikslus, visų pirma pereinant prie ekologiškos, skaitmeninės ir teisingos ekonomikos;
16. teigia, kad dideli geopolitiniai poslinkiai, kuriuos dar labiau sustiprino į mūsų kaimynystę grįžę didelio masto karai, kėlė ir toliau kelia grėsmę ES ir jos piliečių saugumui, kad įprastinė veikla nėra išeitis ir kad, norėdamos atremti grėsmes, ES ir jos valstybės narės turi užtikrinti, kad jų ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės bendradarbiavimas ES lygmeniu taptų taisykle, siekiant sukurti pajėgumais grindžiamą ES gynybos sąjungą, kuri galėtų įveikti grėsmes ir atremti išpuolius prieš ES saugumą;
17. yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia padaryti didesnę pažangą įgyvendinant ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir kad reikia plano, kaip įgyvendinti šią solidarumo politiką baltojoje knygoje, atsižvelgiant į tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifinį pobūdį;
18. pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį bendradarbiavimą ir koordinavimą, atsižvelgiant į ES ir JK valią tapti artimesnėmis saugumo partnerėmis; primygtinai ragina įsteigti Europos saugumo tarybą, kuri koordinuotų panašiai mąstančių šalių, norinčių tapti Europos bendradarbiavimo gynybos srityje ir integracijos lyderėmis, veiksmus; ragina, kad ši Europos saugumo taryba taptų naujos Europos gynybos sąjungos, vienijančios panašiai mąstančias valstybes nares ir strateginius partnerius, turinčius bendrą saugumo viziją ir tarpusavio pasitikėjimą, pagrindu;
19. mano, kad esami strateginiai dokumentai, pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tyrimai, pvz., Strateginis kelrodis, Europos gynybos pramonės strategija ir S. Niinistö ataskaita, galiausiai turėtų įkvėpti konkrečią ir išsamią Europos gynybos ateities viziją, įskaitant konkrečius tikslus, siektinas reikšmes ir veiksmų planus, kurie turėtų būti įtraukti į baltąją knygą;
20. ragina ES geriau susieti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemones su vidaus saugumo priemonėmis ir stiprinti dvejopo naudojimo ir civilinį bei karinį bendradarbiavimą ES lygmeniu;
21. tvirtai remia daugelį gerų rekomendacijų, pateiktų S. Niinistö ataskaitoje; visiškai pritaria ataskaitos tikslui „neapriboti mūsų parengties lygio tik tuo, kas yra politiškai patogu“, bet skirti dėmesio tam, ko reikia norint susitvarkyti su sunkiausiais scenarijais; pabrėžia būsimos Sąjungos parengties strategijos svarbą siekiant užtikrinti ES visapusišką parengtį, be kita ko, apibrėžiant ES lygmeniu itin svarbias visuomenines ir vyriausybines funkcijas, rengiant ES lygmens parengties bazinius reikalavimus šioms funkcijoms vykdyti ir užtikrinant sektorių krizių planų nuoseklumą ES lygmeniu; visų pirma rekomenduoja S. Niinistö ataskaitos rekomendacijas, kuriomis siekiama suteikti piliečiams daugiau galių, kad visuomenės atsparumas būtų veiksmingas, remiantis Suomijos bendrosios gynybos koncepcija;
22. ragina ES parengti ES rizikos vertinimą, siekiant nustatyti tarpsektorines grėsmes ir riziką, su kuria susiduria visa ES, ir pritaria tam, kad visoje ES būtų įtvirtintas integruotosios parengties principas; primygtinai reikalauja parengti privalomą saugumo ir parengties patikrą būsimiems poveikio vertinimams ir esamų teisės aktų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, kaip siūlo S. Niinistö; mano, kad reikia įvertinti, ar esama konkrečių iššūkių, kurie trukdo laiku užbaigti projektus, nustatytus kaip itin svarbūs veiksmingam kariniam atgrasymui, ir greitai suteikti pajėgumus rytiniam flangui kariniams nenumatytiems atvejams;
23. ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes priimti ES parengties aktą, kad ES ir nacionalinės pastangos, kai įmanoma, būtų suderintos;
24. ragina ES ir valstybes nares parengti ir vykdyti ES visapusiškas parengties pratybas, kad būtų galima išbandyti aukšto lygio sprendimų priėmimą ir veiklos koordinavimą;
25. ragina BSGP vadovautis žmogiškojo saugumo požiūriu ir įsipareigoti įgyvendinti Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę; pabrėžia kitų daugiašalių sistemų, kuriomis siekiama sukurti taikią ir stabilią ateitį, svarbą;
26. ragina valstybes nares siekti, kad Taryboje būtų panaikinta vieningumo taisyklė užsienio ir saugumo politikoje; prašo iš dalies pakeisti ES sutarties 46 straipsnio 6 dalį, kad valdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą būtų galima balsuoti kvalifikuota balsų dauguma, o ne vieningai, išskyrus sprendimus, kuriais sukuriamos karinės misijos arba operacijos, turinčios vykdomuosius įgaliojimus pagal BSGP, kurie turi būti ir toliau priimami vieningai;
27. siūlo stiprinti Parlamento priežiūros ir kontrolės vaidmenį atsižvelgiant į tai, kad ES didina savo vaidmenį gynybos srityje, be kita ko, priimant deleguotuosius aktus dėl dabartinių ir būsimų gynybos pramonės programų darbo programų ir priemonių, kurios leistų tikrinti jų įgyvendinimą, visų pirma Komisijos nustatytus prioritetus, susijusius su prioritetinių pajėgumų projektais; ragina paskirti Parlamento atstovą į naują pagal EGPP siūlomą gynybos pramonės parengties valdybą, kurioje šiuo metu nė vieno Parlamento atstovo nenumatyta;
28. mano, kad ES turi aiškiai suprasti, koks yra faktinis atotrūkis tarp valstybių narių pajėgumų tikslų ir gynybos pajėgumų; pabrėžia, kad reikia didinti gynybos pramonės gamybą, taip pat turėti visada parengtus gamybos padalinius, kad būtų galima reaguoti į užsienio išpuolius ar konkrečius strateginių partnerių poreikius;
29. mano, kad absoliučiai būtina reguliariai atlikti grėsmių analizę, ir siūlo sinchronizuoti jos planavimo ciklą su panašia reguliaria grėsmių analize, kuri atliekama NATO ir kurią atlieka pagrindiniai NATO nepriklausantys partneriai;
30. pakartoja savo raginimą stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą siekiant sukurti labiau europietišką NATO, visų pirma visiškai suderinant ES strateginį kelrodį ir NATO strateginę koncepciją, ES pajėgumų plėtojimo planą ir NATO gynybos planavimo proceso tikslus, išskyrus sritis, kuriose yra aiškių specialių tik ES interesų; siūlo skirti nuolatinį ES atstovą NATO, be kita ko, į Karinį informacijos mainų komitetą ir atitinkamas karines operacijas;
31. ragina ES spręsti ypatingos svarbos gynybos pajėgumų spragų ir trūkumo problemą ir sutelkti pastangas į konkrečius bendrų Europos interesų projektus, kurie yra pernelyg brangūs, kad juos galėtų įsigyti viena valstybė narė, visų pirma strategines įgalinančias priemones, taip pat dideles ypatingos svarbos įrangos atsargas, kad būtų užtikrinta tikroji ES pridėtinė vertė, kurią būtų galima veiksmingiausiai bendrai įsigyti ir valdyti pagal ES sistemą taikant specialią nebiudžetinę priemonę; siūlo visų pirma sukurti šiuos pajėgumus:
a) integruotas oro gynybos ir tolimojo smūgio sistemos, optimaliai koordinuojant nuolatinį Europos dangaus skydo iniciatyvos (ESSI) plėtojimą su Europos tolimojo smūgio metodu (ELSA),
b) priešo oro gynybos slopinimą (SEAD),
c) kelių tipų bepiločių orlaivių pajėgas (RPAS),
d) elektroninę kovą,
e) gynybines ir puolamąsias kibernetines sistemas,
f) AWACS, degalų pripylimą skrendant ir vežimą tolimaisiais atstumais,
g) vadovavimą, kontrolę, ryšius ir kompiuterius (C4) bei žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo ( (ISR) pajėgumus ir kosmoso išteklius, būtinus ankstyvajam perspėjimui, navigacijai, stebėjimui ir ryšiams,
h) pagrindinę antžeminę kovinę sistemą (MGCS),
i) būsimą kovinę oro sistemą (FCAS);
32. primygtinai ragina ES ir valstybes nares pereiti nuo srautinio metodo prie atsargų metodo, nustatant privalomas ypatingos svarbos gynybos įrangos siektinas reikšmes; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvarų atitinkamų žaliavų tiekimą ir įgyvendinti gamybos ir darbo rinkos spragų šalinimo politiką; pabrėžia neatidėliotiną poreikį didinti gynybos produktų gamybos ir šaudmenų bei kitų produktų atsargų svarbą saugumui, rengiant planus, kaip sukurti labiau decentralizuotą ir atsparesnį tinklą ir bendras atsargas, remiantis „parengties rezervais“ regionuose, kuriuose kyla didesnė grėsmė ir tikimybė, kad kils didelio masto tradicinis karas;
33. ragina ES skubiai pritaikyti savo priemones prie naujosios tikrovės sukuriant administracinius gebėjimus, kad karų ar kitų didelio masto krizių metu būtų galima imtis veiksmų daug greičiau; pabrėžia, kad tai galima padaryti rengiant ir nustatant privalomas taisykles, kurios gali būti taikomos ekstremaliųjų situacijų atveju siekiant paspartinti administracines ir teisines procedūras, ir imantis su žaliavomis susijusių priemonių tiekimo grandinėje, kad būtų greitai gaminamos ir pristatomos karinės prekės, arba statant Europos mobilumo infrastruktūros projektus, kurie, kaip nustatyta, yra itin svarbūs gynybai;
34. primygtinai ragina ES nedelsiant imtis veiksmų siekiant sutelkti išteklius ir ekspertinę patirtį kibernetinio saugumo srityje, pripažįstant, kad pavienės valstybės narės šioje srityje turi ribotų pajėgumų; tvirtai pasisako už vieningo Europos požiūrio į kibernetines pajėgas kūrimą; taip pat primygtinai reikalauja greitai sukurti bendrus Europos kibernetinius pajėgumus, kad būtų galima veiksmingai spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduria visos valstybės narės sparčiai kintančioje grėsmių aplinkoje, ir taip stiprinti ES kolektyvinį atsparumą ir strateginį savarankiškumą skaitmeninėje erdvėje;
35. ragina ES baltojoje knygoje apibūdinti planą, kuris padėtų pašalinti nereikalingas nacionalines reglamentavimo kliūtis, kurios lėtina karinį mobilumą, nepakenkiant visuomenės saugumui; mano, kad karinio mobilumo apibrėžtis turėtų būti taikoma dvejopo naudojimo infrastruktūrai, apimančiai visus logistinius mobilumo aspektus, ir kad dvejopo naudojimo projektams turėtų būti tinkamai taikomi atitinkami finansavimo nuostatų kriterijai, ypač ES lygmeniu; pabrėžia, kad reikia didelių investicijų į karinio mobilumo infrastruktūrą, siekiant sustiprinti krovinių gabenimo oru pajėgumus, stovyklas, depus, uostus, oro, jūrų ir geležinkelių platformas, geležinkelio linijas, geležinkelio terminalus, vandens kelius, kelius ir tiltus;
36. pakartoja, kad visapusiškai pritaria tam, kad ne vėliau kaip 2025 m. vidurio pradėtų visapusiškai veikti ES greitojo dislokavimo pajėgumai ir kad gelbėjimo ir evakuacijos užduotims, pirminio pajėgų įvedimo ir stabilizavimo operacijoms arba laikinam misijų stiprinimui būtų skirta ne mažiau kaip 5 000 karių; siūlo modernizuoti greitojo dislokavimo pajėgumus, pertvarkant juos į nuolatines tarptautines pajėgas, turinčias savo strategines įgalinančias priemones ir vadovavimą bei kontrolę, mokantis iš nesėkmingos ad hoc ES kovinių grupių patirties;
37. ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėti diskusiją su valstybėmis narėmis siekiant sukurti papildomus nuolatinius tarptautinius padalinius, kurie reaguotų į pasikeitusią grėsmių ES aplinką po sprendimo sukurti greitojo dislokavimo pajėgumus, ypač atsižvelgiant į D. Trumpo neseniai suartėjusius santykius su V. Putinu ir komentarus dėl Grenlandijos, dėl kurių padidėjo veiksmingo Europos lygmens atgrasymo ir gynybos poreikis atsižvelgiant į ekstremaliausius karinius nenumatytus atvejus;
38. siūlo stiprinti esamą Eurokorpusą ir paversti jį tarpvalstybiniu korpusu, turinčiu savo strategines įgalinančias priemones ir vadovavimą bei kontrolę, prie kurio galėtų nuolat prisijungti nacionalinės brigados su standartizuota bendrai įsigyta įranga; pabrėžia, kad toks tarpvalstybinis Eurokorpusas gali padėti mažesnėms valstybėms narėms pasiekti savo dabartinius jėgos generavimo tikslus, suteikti pramonei visuminę paklausą vykdant standartizuotus didelio masto įrangos užsakymus ir suteikti ES savo pajėgumus, orientuotus į atgrasymą ir gynybą, įskaitant šalių kandidačių pajėgumus;
39. siūlo bendrai kurti personalui skirtas strategines įgalinančias priemones ES lygmeniu, remiantis NATO AWACS modeliu, nes jos yra per brangios pavienėms valstybėms narėms ir svarbios visos ES saugumui;
40. ragina Europos oro transporto vadovybę pertvarkyti į ES reagavimo į krizes oro laivyną, kurį sudarytų Europos lygmeniu laikomi kariniai transporto orlaiviai ir kuris būtų prieinamas valstybėms narėms įrangos ar karinių pajėgų dislokavimui, avarinei evakuacijai ar civilinės saugos misijoms;
41. dar kartą ragina Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC) naudotis tinkamomis patalpomis, personalu, geresniu planavimu, vadovavimu ir kontrole bei veiksmingomis ryšių ir informacinėmis sistemomis;
42. ragina į baltosios knygos veiksmų planą įtraukti platesnio užmojo karinio mokymo koncepciją ir atitinkamus planavimo, vadovavimo ir kontrolės elementus ES lygmeniu, pvz., visiškai aprūpintą ir pakankamai personalo turintį MPCC; mano, kad ES, atsižvelgdama į Ukrainos poreikius, turi plėsti Ukrainos pajėgų mokymą, kad būtų galima užtikrinti aukštesnio lygio operatyvinį koordinavimą tarp padalinių, sukurti galimybę kuo veiksmingiau formuoti pajėgas ir sudaryti sąlygas Europos ginkluotosioms pajėgoms iš jų pasimokyti;
43. primygtinai ragina ES valstybes nares priimti sprendimą dėl bendros ir aiškios vidutinės trukmės ir ilgalaikės Europos gynybos pramonės vizijos, kuria siekiama padėti įgyvendinti pagrindinius su pajėgumais susijusius tikslus;
44. pabrėžia, kad reikia skubiai keisti gynybos pramonės programų įgyvendinimo visoje ES būdą; mano, kad labai svarbu suderinti jų darbo programas su peržiūrėtais pagrindiniais tikslais, kad būtų galima sutelkti dėmesį į neatidėliotinas ir kariniu požiūriu svarbias pajėgumų spragas; pabrėžia, kad svarbu įveikti labai platų ribotų finansinių išteklių pasiskirstymą ir kad reikia užkirsti kelią bet kokiam tolesniam dviejų šaltinių naudojimui ar panašiam dubliavimuisi ES lygmeniu, dėl kurio Europoje padaugėtų dubliavimosi atvejų ir sumažėtų gynybos pramoninės bazės, kuriai vis dar būdingas susiskaidymas, veiksmingumo lygis;
45. pabrėžia, kad reikia didinti pajėgumus ir išteklius ir kad gynybos rinkos susiskaidymas turi būti įveiktas sukuriant bendrąją gynybos rinką, kurioje būtų taikomos privalomos bendros taisyklės, užtikrinančios sąžiningą konkurenciją ir visišką gynybos produktų sąveiką; pritaria Mario Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities išdėstytai nuomonei, kad ES turi skubiai didinti konkurencingumą šiame sektoriuje įvairiomis priemonėmis, pvz., susijungimais (įkvėptais geriausios praktikos pavyzdžių, pvz., „Airbus“) ir didesne tradiciškai nacionaliniu lygmeniu įsitvirtinusių gynybos įmonių konkurencija, ir nuspręsti dėl ES gynybos pramonei skirtų paskatų pakankamai didelėms viešosioms ir privačiosioms investicijoms į saugumą ir gynybą;
46. mano, kad baltoji knyga turėtų būti grindžiama Europos gynybos pramonės strategija (EGPS), visų pirma EGPP, taip pat turėtų būti parengta nenumatytų atvejų plano, skirto kariniam ekonominiam bendradarbiavimui, koncepcija, siekiant pasirengti tarpusavio paramai didelio masto saugumo krizių atveju, ir stiprinti ekonominius ryšius karo metu, siekiant iš anksto įspėti apie sunkias, hibridines ir kibernetines grėsmes;
47. pabrėžia, kad Europos bendroji gynybos rinka yra prioritetas, nes susiskaidymas ir konkurencingumo stoka trukdo ES, kaip saugumo užtikrintojos, pajėgumui prisiimti didesnę atsakomybę; apgailestauja dėl to, kad nei ES gynybos pramonės programos, nei didėjantys nacionaliniai gynybos biudžetai nelėmė intensyvesnio ES lygmens gynybos pramonės bendradarbiavimo, kuris būtų leidęs valstybėms narėms pasiekti savo 2007 m. bendradarbiavimo tikslus, nustatytus Europos gynybos agentūros (EGA) kontekste; primena nuolatinį nuo 2022 m. vasario 24 d. stebimą žemą Europos bendradarbiavimo lygį, kuris mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) srityje buvo 14 % 2022 m. ir 6 % 2023 m., o bendrų viešųjų pirkimų srityje – 18 % 2023 m., EGA negalint pateikti 2023 m. duomenų (tačiau pabrėžiant, kad įvyko „laikinas sulėtėjimas“); pabrėžia, kad būtina skubiai išanalizuoti valstybių narių nenoro naudotis ES lygmens bendradarbiavimu priežastis ir laikyti jį pagrindine investicijų į gynybą priemone;
48. tvirtai remia idėją ES lygmens bendradarbiavimą padaryti taisykle Europos gynybos pramonės sektoriuje ir įsipareigoti siekti konkrečių skaitmeninių bendradarbiavimo tikslų, kaip nurodyta EGPS, kurie visų pirma būtų susiję su bendrais viešaisiais pirkimais (ne mažiau kaip 40 % iki 2030 m.), prekyba ES viduje (ne mažiau kaip 35 % iki 2030 m.) ir ES pagamintų gynybos produktų viešaisiais pirkimais (ne mažiau kaip 50 % iki 2030 m. ir 60 % iki 2035 m.);
49. primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą spręsti dvejopą bendros karinės įrangos gamybos ir veiksmingo jos panaudojimo visose valstybėse narėse klausimą; ragina parengti išsamią strategiją siekiant užtikrinti didesnę sąveiką propaguojant sutartus civilinius ir karinius standartus, pvz., NATO standartizacijos susitarimus, įgyvendinant ES gynybos pramonės programas; reikalauja įsipareigoti susieti esamų ir būsimų priemonių finansavimą su NATO valstybių narių sertifikavimo standartizavimu ir konvergencija bei patikslinti esamus standartus; ragina Komisiją pateikti konkrečius planus, kaip įveikti sąveikos kliūtis ir užtikrinti, kad visos dalyvaujančios valstybės narės veiksmingai naudotų bendrai pagamintą įrangą;
50. pabrėžia bendrų interesų Europos gynybos projektų svarbą, kaip nurodyta EGPP, kurie yra labai svarbūs Europos gynybos parengčiai ir pasirengimui; mano, kad jais turėtų būti remiami pramoniniai ir technologiniai pajėgumai, kuriais grindžiami bendri pajėgumų prioritetai ir kurių negalima įgyvendinti atskirai, pavyzdžiui, strateginės įgalinančios priemonės; siūlo, kad, remdamasis pagrindiniais pajėgumų tikslais, už gynybą atsakingas Komisijos narys parengtų aiškų „rezultatų planą“, kuriame būtų išvardyti atitinkami kiekybiniai tikslai, skirti ne tik strateginėms įgalinančioms priemonėms, bet ir svarbiausiems didelio masto įrangos poreikiams, pvz., MGCS, FCAS ir ESSI bei ELSA, kurie vėliau būtų bendrai perkami ir prižiūrimi per visą produkto gyvavimo ciklą, kad masto ekonomija ir sąveika būtų pasiektos veiksmingiausiu ir greičiausiu būdu;
51. mano, kad konkurencinga ir atspari Europos gynybos pramonė taip pat lems pramonės restruktūrizavimą, įskaitant susijungimus, dėl kurių taip pat sumažėtų lygiagrečių programų, kuriomis švaistomi finansiniai ištekliai, skaičius, taip pat geresnį regioninį gamybos vietų paskirstymą; mano, kad mūsų gynybos politika turėtų skatinti ES kompetencijos centrų augimą, be kita ko, remiantis decentralizacijos, saugumo ir atsparumo kriterijais; pabrėžia būtinybę masiškai skatinti startuolius, veiklą plečiančias įmones ir MVĮ šiame sektoriuje, kaip prioritetą ir kaip struktūrinį baltosios knygos skirsnio, susijusio su bendrąja gynybos rinka, elementą; pabrėžia, kad įsitvirtinusiems ar sisteminiams gynybos sektoriaus subjektams kartu su viešosiomis investicijomis turėtų būti taikomos papildomos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų reinvestuojamos, o ne naudojamos jų akcininkų pelnui gauti, pvz., taikant nenumatyto pelno mokesčius;
52. siūlo sukurti Europos regioninius EGTPB klasterius, jungiančius mokslinių tyrimų, plėtros, gamybos ir techninės priežiūros įrenginius, siekiant sukurti regioninę masto ekonomiją ir prioritetines technologinės specializacijos sritis; ragina šiuos klasterius strategiškai paskirstyti visoje ES, kad krizės metu būtų galima tęsti gamybą ir tolygiau paskirstyti ekonomines galimybes MVĮ ir valstybėms narėms, turinčioms palyginti mažą gynybos pramonę; ragina šiuos klasterius suderinti su EGPP pasiūlymu dėl Europos ginkluotės struktūros programos;
53. ragina užtikrinti didesnį paramos įmonėms nuoseklumą mažinant nereikalingą administracinę naštą ir biurokratizmą, taip pat užtikrinant daug lengvesnę prieigą gynybos sektoriaus mažoms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;
54. ragina parengti išsamią strategiją, kad būtų galima pasinaudoti esamomis priemonėmis, pvz., gynybai skirto nuosavo kapitalo priemone, ir naujomis iniciatyvomis, pvz., EGPP fondu, skirtu gynybos tiekimo grandinės transformacijai paspartinti; reikalauja konkrečių įsipareigojimų padidinti vienai MVĮ tenkančią finansavimo sumą, kartu užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę; prašo įdiegti patikimus stebėsenos mechanizmus siekiant užtikrinti, kad fondai skatintų MVĮ inovacijas ir konkurencingumą neiškraipant rinkos; be to, reikalauja reguliariai teikti ataskaitas apie šių finansinių priemonių poveikį ir veiksmingumą remiant gynybos pramonės ir dvejopo naudojimo prekių pramonės startuolius ir MVĮ;
55. ragina Komisiją sukurti Europos gynybos fondą (EGF) pakeisiantį fondą, kuris remtų bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje tiekimo grandinėje ir sudarytų sąlygas spręsti technologines problemas ir Europos mastu pašalinti pagrindinių pajėgumų spragas; ragina įsteigti Komisijos agentūrą, kuri, remdamasi JAV Gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros pavyzdžiu, ypatingą dėmesį skirtų dvejopo naudojimo potencialo MTP; pabrėžia, kad reikia skirti didelį dėmesį ES lygmens paramai labiausiai perversminėms ir novatoriškiausioms technologijoms, sukuriant spartinimo centrą, skirtą naujų proveržio gynybos technologijų tyrimams, plėtrai ir bandymams, kurie taip pat prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo, suburiant pramonę, vyriausybes ir ekspertų bendruomenę; pabrėžia, kad ši organizacija turėtų puoselėti rizikos prisiėmimo kultūrą ir savaime būti labai lanksti; siūlo, kad lėšos būtų pirmiausia skiriamos ribotam ypatingos svarbos projektų skaičiui, įskaitant dekarbonizuotą gynybą ir naujoviškus atgrasymo pajėgumus;
56. ragina stiprinti energetinį atsparumą ir su klimato kaita ir aplinka susijusios pertvarkos aspektą naudojantis EGF pakeisiančiu fondu, taip pat užtikrinti atsparumą klimato kaitai ir integruotai mažinti ES gynybos priklausomybę nuo iškastinio kuro (apimant tiek prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek jos švelninimą), atsižvelgiant į penkis aspektus: veiklos, pajėgumų planavimo ir plėtojimo, įvairių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo, valdymo ir MTP, siekiant naudos karinių pajėgumų veikimui, ginkluotųjų pajėgų atsparumui, taigi ir EGTPB konkurencingumui;
57. yra tvirtai įsitikinęs, kad taikant ES lygmens priemones pirmenybė turėtų būti teikiama MVĮ ir startuoliams dvejopo naudojimo ir gynybos sektoriuose ir ši parama turėtų būti masiškai didinama; pabrėžia, kad reikia padėti MVĮ ir startuoliams pateikti rinkai sėkmingai išbandytus prototipus, įskaitant gamybos didinimą; pabrėžia, kad reikia užpildyti esamą finansavimo spragą, susijusią su šiais svarbiais veiksmais, kurie sustiprintų EGTPB, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos technologine ir gynybos pramonine baze;
58. pabrėžia, kad reikia pašalinti kliūtis patekti į gynybos produktų rinką visoje ES, peržiūrint direktyvas dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo ir viešųjų pirkimų gynybos srityje; ragina Komisiją pasiūlyti geresnio patekimo į rinką, sklandesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir didesnio tiekimo saugumo veiksmus, be kita ko, suderinant nacionalinę eksporto politiką;
59. pabrėžia, kad reikia plėtoti veiksmingą ES lygmens ginkluotės politiką, kuri apimtų veikiančio ir veiksmingo išorės prekybos aspekto nustatymą, siekiant remti partnerius, kurie susiduria su agresyvių autoritarinių režimų keliamomis grėsmėmis, ir užkirsti kelią ginklų tiekimui nedemokratiniams agresyviems režimams ir režimams, kurie juos naudoja neteisėtai, kaip įvertinta pagal atitinkamą tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę, laikantis dabartinių aštuonių kriterijų pagal Tarybos bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto[2]; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia įveikti labai siaurą ir nacionalinį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnio aiškinimą;
60. prašo valstybių narių aktyviai dalyvauti gynybos gamybos pirmenybinių užsakymų teikimo mechanizme, kuris grindžiamas saugumo ir gynybos pajėgumų planavimu, siekiant padėti teikti pirmenybę užsakymams, sutartims ir darbuotojų įdarbinimui nepaprastosios padėties atvejais;
61. yra tvirtai įsitikinęs, kad pirmenybė Europai turi būti ES politikos, susijusios su Europos gynybos rinka, kertinis akmuo, nes tai yra strateginė būtinybė, kuria siekiama apsaugoti Europos praktinę patirtį; pabrėžia, kad ES gynybos reglamentuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėtas pirmenybės Europai principas; vis dėlto pabrėžia, kad į šiuos kriterijus turėtų būti įtrauktos išimtys, taikomos nepaprastosios padėties kariniams nenumatytiems atvejams ir projektams, kurie yra itin svarbūs užtikrinant gynybos parengtį;
62. ragina sukurti reagavimo į krizes priemonę Europos suverenumui užtikrinti, pagrįstą JAV Gynybos gamybos akto modeliu, kad ES turėtų priemonę, kurią būtų galima aktyvuoti siekiant greitai reaguoti į nepaprastąją karo padėtį ar krizės poreikius; ragina į tokį įrankį įtraukti šiuos pagrindinius komponentus:
a) bendrus specialių gynybos produktų viešuosius pirkimus,
b) pirmenybę ypatingos svarbos medžiagų tiekimui ir pirmenybę užsakymams, skirtiems konkrečioms tiekimo grandinėms, pvz., artilerijos šaudmenims,
c) spartesnes administracines ir teisines karinės įrangos ir karių perkėlimo procedūras ir, jei įmanoma, (infrastruktūros) projektų, svarbių kariniam mobilumui ar kitoms karinės parengties prioritetinėms sritims, statybą, vengiant aplinkos apsaugos nuostatų apėjimo ir kuriant būtinas apsaugos priemones;
63. apgailestauja dėl valstybių narių nenoro investuoti į ES lygmens bendradarbiavimą ir primygtinai ragina jas siekti ES saugumo ir gynybos tikslų; pabrėžia, kad nepasiruošus kraštutiniams kariniams nenumatytiems atvejams išlaidos būtų didesnės nei išlaidos, kurios būtų patirtos užtikrinant ryžtingą ES pasirengimą; primena, kad bendros ES gynybos išlaidos yra nepakankamos ir kad labai mažos nacionalinės gynybos išlaidos yra koordinuojamos ar net sujungiamos su kitomis valstybėmis narėmis arba investuojamos į Europos bendradarbiavimo projektus; ragina ES ir valstybes nares dirbti ir susitarti dėl konkrečių trumpalaikių ir ilgalaikių viešųjų ir privačiųjų investicijų priemonių ir būdų;
64. pažymi, kad, Komisijos pirmininkės teigimu, gynybos išlaidų atotrūkis šiuo metu yra 500 mlrd. EUR per ateinantį dešimtmetį, tačiau ekspertai mano, kad, jei ES reikės plėtoti savo karinius pajėgumus, ši suma tikriausiai gerokai padidės; pabrėžia, kad vien tik ES biudžetas negali užpildyti šios spragos, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo;
65. pabrėžia, kad investicijų į gynybą didinimas neturėtų konkuruoti su kitais viešųjų investicijų prioritetais, įskaitant socialines išlaidas, teritorinę sanglaudą ir su klimato kaita susijusią pertvarką, kurie visi yra svarbūs mūsų Europos saugumui; pakartoja, kad veiksmingiausias būdas išlaikyti šiuos prioritetus yra skirti naujų investicijų gynybai, o ne perskirstyti jau paskirtas lėšas; primena, kad finansavimo kryptys turėtų būti grindžiamos visos visuomenės požiūriu į atsparumą, todėl joms turi plačiai pritarti Europos piliečiai, ir kad ši parama turi būti tvari ilguoju laikotarpiu;
66. nepritaria jokiam pasiūlymui, kuriuo siekiama pakeisti sanglaudos politikos fondų ilgalaikius tikslus, ir primena, kad tik stiprinant Europos socialinę ir ekonominę struktūrą ir mažinant teritorinius skirtumus bus prisidedama prie subalansuotos visų ES regionų plėtros ir stabilumo bei galiausiai bus sustiprintas ES gebėjimas apsiginti nuo dezinformacijos ir užsienio įtakos;
67. pritaria Komisijos pirmininkės pranešimui, kad numatoma sukurti naują ES finansinę priemonę, skirtą padėti valstybėms narėms didinti išlaidas gynybai iš ES biudžeto remiamomis paskolomis; atkreipia dėmesį į ketinimą sukurti tokią naują priemonę pagal SESV 122 straipsnį; primena, kad ES ekonomikos gaivinimo priemonė, pagal kurią pasiskolintos lėšos skiriamos įvairioms ES programoms, buvo nustatyta Tarybos reglamentu pagal SESV 122 straipsnį, o įvairios ES programos, kurioms skiriami ištekliai, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, buvo priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą, remiantis SESV 175 straipsniu; ragina Komisiją patvirtinti panašią teisinę struktūrą, laikantis įprastos teisėkūros procedūros ir užtikrinant bet kokios naujos ES gynybos finansavimo priemonės demokratinį teisėtumą;
68. palankiai vertina tolesnį Europos investicijų banko (EIB) grupės tinkamumo finansuoti kriterijų taikymą dvejopo naudojimo prekėms; palankiai vertina EIB grupės 2022 m. strateginę Europos saugumo iniciatyvą, kuria siekiama remti dvejopo naudojimo technologijų inovacijas; pabrėžia, kad EIB investicijos turėtų būti sutelktos į novatoriškus projektus, bet ne į sunaudojamus produktus, pvz., šaudmenis; pabrėžia, kad didesnės EIB investicijos į gynybos sektorių gali paskatinti komercinių bankų investicijas į šį sektorių; ragina EIB grupę persvarstyti savo naujos dvejopo naudojimo prekių politikos išplėtimo poveikį ir primygtinai reikalauja, kad bet koks tolesnis skolinimo šiame sektoriuje išplėtimas turėtų vykti tik tuo atveju, jei jis neturės neigiamo poveikio bendroms banko ar jo investicijų kanalo finansavimo išlaidoms arba indėliui į investicijų, reikalingų, kad ES galėtų pasiekti savo kovos su klimato kaita tikslus, finansavimą;
69. mano, kad, be bendros skolos, tolesnis skolinimas gynybos srityje turėtų būtų daromas pasitelkiant atskirą banką, nes investicijos į gynybą iš esmės negali būti laikomos investicijomis į aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įsteigti naują Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pavyzdžiu veikiantį gynybos banką, kuris galėtų atsižvelgti į pasaulinę skolinimo gynybai užtikrinimo perspektyvą, kartu apsaugant kitas investicijas ir sudarant sąlygas sąjungininkams prisijungti;
70. atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininkės pareiškimą dėl „nukrypti leidžiančios sąlygos taikymo investicijoms į gynybą“; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kitus neatidėliotinus politikos prioritetus, nukrypti leidžianti sąlyga turi būti taikoma taip, kad būtų užtikrinta, jog dėl padidėjusių išlaidų gynybai nebūtų mažinamas finansavimas kitose srityse ir kad jos būtų naudojamos bendriems ES projektams, įskaitant dvejopo naudojimo infrastruktūrą, pvz., geležinkelius, palydovines sistemas ir atsparius elektros tinklus, plėtoti;
71. pabrėžia, kad dabartinės politinės aplinkybės rodo, jog dėl neseniai priimtos ES ekonomikos valdymo sistemos vyriausybės netenka finansinių išteklių, kurių reikia norint reaguoti į dabartinius ir kylančius iššūkius; pabrėžia, kad pirmenybės teikimas vienai politikos sričiai, palyginti su kita, paaštrina, o ne sušvelnina daugialypes krizes, su kuriomis susiduria ES; ragina persvarstyti ES fiskalinių taisyklių sistemą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis finansavimo tikrumas, kurio reikia investicijoms į teisingos pertvarkos skatinimą, Europos gynybos gamybos pajėgumų didinimą ir dvejopo naudojimo infrastruktūros plėtojimą, taip remiant iš tikrųjų koordinuotą ES požiūrį į investicijų politiką;
72. primygtinai reikalauja, kad neatidėliotini poreikiai būtų tenkinami nelaukiant, kol bus priimta kita daugiametė finansinė programa (DFP); mano, kad tol, kol valstybės narės atsisakys skirti daugiau išteklių didesniam bendram ES biudžetui, įskaitant naujų nuosavų išteklių kūrimą, ir atsižvelgiant į vieningumo reikalavimą norint pakeisti tiek DFP reglamentą[3], tiek Tarybos sprendimą dėl nuosavų išteklių[4], ir atsižvelgiant į skubumą, turi būti nedelsiant apsvarstyti alternatyvaus finansavimo sprendimai, be kita ko:
a) skubiai pradėti diskusiją siekiant sukurti kitą nebiudžetinę finansinę priemonę[5], kuri pakankamai sutelktų ir europeizuotų dalį nacionalinių gynybos biudžetų ES lygmeniu ir apimtų visą karinių pajėgumų gyvavimo ciklą – nuo bendradarbiavimu grindžiamų MTP ir bendrų viešųjų pirkimų iki bendros priežiūros, mokymo ir tiekimo saugumo – ir kuri, kaip ir dabartinė nebiudžetinė ETP, būtų prieinama ES nepriklausančioms šalims, pvz., Norvegijai ir Jungtinei Karalystei; todėl pabrėžia, kad reikia tobulinti sprendimų priėmimo ir priežiūros procedūras, palyginti su dabartiniu ETP valdymo modeliu,
b) Komisijos išduodamos ES rizikos garantijos, siekiant sumažinti palūkanų normas ES lygmens projektų, kurie laikomi itin svarbiais gynybos parengčiai, dalyviams,
c) nauja ES skolos programa, panaši į „NextGenerationEU“, paremta tikraisiais nuosavais ištekliais, pasiskolintoms lėšoms grąžinti,
d) naujų tikrųjų ES nuosavų išteklių sukūrimas siekiant generuoti papildomus pajamų srautus su saugumu ir gynyba susijusioms investicijoms ES lygmeniu finansuoti,
e) didesnis nuosavo ir privačiojo kapitalo sutelkimas; todėl pakartoja savo raginimą didinti privačiąsias investicijas į ES gynybą,
f) specialių finansinių produktų kūrimas, kad privatieji bankai daugiau investuotų į gynybos sektorių,
g) avarinių procedūrų, skirtų projektams, parengtiems reaguojant į dideles krizes ar karus, rengimas;
73. mano, kad kitoje DFP turėtų būti numatyta daugiau lėšų bendram saugumui ir ji turėtų būti lankstesnė, kad būtų galima reaguoti į nenumatytas krizes ir ekstremaliąsias situacijas;
74. palankiai vertina neseniai paskelbtoje S. Niinistö ataskaitoje pateiktus pasiūlymus dėl Europos gynybos finansavimo; pritaria, kad būtų sukurta Europos gynybos priemonė ir Europos saugumo užtikrinimo priemonė; taip pat palankiai vertina ir remia pasiūlymą sukurti atviros struktūros investicijų garantijų programą, pagrįstą „InvestEU“ modeliu, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir paskelbti Europos parengties obligacijų standartą;
75. primygtinai reikalauja, kad būtų įdiegti tvirti mechanizmai siekiant užtikrinti veiksmingą ribotų ES biudžeto išteklių panaudojimą ir užkirsti kelią bet kokiam pastangų dubliavimuisi gynybos projektuose; prašo atlikti išsamią esamų priežiūros procedūrų peržiūrą ir sukurti skaidrią ES finansuojamų gynybos iniciatyvų veiksmingumo stebėsenos ir vertinimo sistemą;
76. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui, Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL C 493, 2022 12 27, p. 136.
- [2] 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, OL L 335, 2008 12 13, p. 99, ELI: http://data.europa.eu/eli/compos/2008/944/oj.
- [3] 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, OL L 433I, 2020 12 22, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2093/oj.
- [4] 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, OL L 424, 2020 12 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2020/2053/oj.
- [5] Remiantis 2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą (OL C 493, 2022 12 27, p. 136), 1 punkto m papunkčiu.