PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
5.3.2025 - (2025/2565(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį
Reinis Pozņaks, Adam Bielan, Rihards Kols, Cristian Terheş, Alberico Gambino, Alexandr Vondra, Aurelijus Veryga, Jadwiga Wiśniewska, Joachim Stanisław Brudziński, Michał Dworczyk, Roberts Zīle, Sebastian Tynkkynen, Bogdan Rzońca, Carlo Fidanza, Ondřej Krutílek, Veronika Vrecionová, Geadis Geadi
ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B10-0146/2025
B10‑0149/2025
Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į dokumentą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kuriam Taryba pritarė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 25 d.,
– atsižvelgdamas į valstybių narių nacionalinio saugumo strategijas,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas[1],
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092[2],
– atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP)[3],
– atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA)[4],
– atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 6 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 04/2025 „ES karinis mobilumas. Koncepcijos trūkumai ir įgyvendinimo kliūtys lėtina pažangą“[5],
– atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 18 d. Enrico Lettos pranešimą „Daug daugiau nei rinka“, ypač į skirsnį „Taikos skatinimas ir saugumo didinimas: bendrosios rinkos kūrimas gynybos pramonei“,
– atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 9 d. Mario Draghi pranešimą „Europos konkurencingumo ateitis“ ir jo ketvirtą skyrių „Saugumo didinimas ir priklausomybės mažinimas“,
– atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“,
– atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,
– atsižvelgdamas į Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurią paskelbė 2022 m. birželio 29 d. Madride vykusiame susitikime dalyvavę NATO valstybių ir vyriausybių vadovai,
– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. priimtą NATO 2022 m. strateginę koncepciją ir 2023 m. liepos 11 d. Vilniuje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime dalyvavusių NATO valstybių ir vyriausybių vadovų paskelbtą Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,
– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. liepos 10 d. ir 2023 m. sausio 10 d. pasirašytas tris bendras deklaracijas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,
– atsižvelgdamas į Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, paskelbtą NATO priklausančių šalių valstybių ar vyriausybių vadovų 2024 m. liepos 10 d. Vašingtone vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl pastaraisiais metais blogėjančių geopolitinių aplinkybių ir saugumo sąlygų Europos gynybos stiprinimas, Europos operatyvinių pajėgumų stiprinimas ir gynybos gamybos didinimas yra pagrindinės iniciatyvos, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti taiką, skatinti vystymąsi ir stiprinti piliečių ir valstybių narių vienybę ir kurios ryžtingai prisidės prie taikos mūsų žemyne ir ilgalaikio Ukrainos saugumo užtikrinimo;
B. kadangi labai svarbu pripažinti, kad netolimoje ateityje Rusija kelia didžiausią grėsmę Europos saugumui, todėl visos valstybės narės turi užtikrinti plataus masto gynybos gamybos ir operatyvinių pajėgumų didinimą, kad Europos žemyne būtų atkurtas patikimas atgrasymas, kartu pripažįstant, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į nestabilumą pietinėse kaimyninėse šalyse;
C. kadangi, atsižvelgiant į blogėjančią išorės aplinką ir nepaisant pastaraisiais metais įdėtų pastangų gerinti ES pasirengimą krizėms priimant naujus teisės aktus, mechanizmus ir priemones įvairiose politikos srityse, ES ir jos valstybės narės tebėra pažeidžiamos dėl įvairių krizių scenarijų;
D. kadangi už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui Andriui Kubiliui ir Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas buvo bendrai pavesta per pirmąsias 100 naujosios Komisijos kadencijos dienų parengti Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities; kadangi šiuo dokumentu siekiama nuo bendrai išreikštų politinių tikslų pereiti prie konkrečių ir kiekybiškai įvertinamų tikslų ir paversti jį gynybos planavimo elementu;
E. kadangi Baltosios knygos rengimo laikas gali sutapti su Strateginio kelrodžio grėsmių analizės peržiūra, taip pat su galimais pasiūlymais dėl Strateginio kelrodžio peržiūros, nes dauguma jo įsipareigojimų turi būti užbaigti iki 2025 m.;
F. kadangi Baltojoje knygoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad būtų pateiktas aiškus planas, kaip valstybės narės galėtų reaguoti į didėjantį savo nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ir žvalgybos tarnybų finansinių, operatyvinių ir logistinių išteklių poreikį ir jį patenkinti;
G. kadangi Baltojoje knygoje turi būti užtikrinta, kad būtų galima įgyvendinti veiksmingą ir finansuotiną strategiją, kuria būtų kovojama su hibridiniu karu, ypač tokią, kuri padėtų kovoti su tebesitęsiančiais išpuoliais prieš povandeninę infrastruktūrą, būtiną pasauliniam energijos transportavimui ir skaitmeninei komunikacijai, nes apie 99 proc. pasaulinio duomenų srauto priklauso nuo povandeninių optinių skaidulinių kabelių;
H. kadangi povandeninį valstybių narių tinklą sudaro 39 tokie kabeliai, kuriais užtikrinamas susisiekimas Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos jūrose; kadangi pastaruoju metu povandeninių kabelių trikdžiai dažnai laikomi nelaimingais atsitikimais jūroje; kadangi dėl besiformuojančių technologijų ir sparčios pažangos autonominių povandeninių bepiločių orlaivių ir giliavandenio šnipinėjimo pajėgumų srityje atsiranda dideli pažeidžiamumai, kuriais naudojasi priešiški valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai;
I. kadangi Baltąja knyga turi būti užtikrintas papildomumas su NATO strategine koncepcija, nes NATO yra ir turi išlikti pagrindiniu euroatlantinės erdvės saugumo garantu;
1. pakartoja, kad tvirtai remia iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Europos gynybos ir atgrasymo pajėgumus, kovoti su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis, skatinti pramoninį bendradarbiavimą gynybos sektoriuje ir suteikti valstybėms narėms ir jų sąjungininkams reikiamo kiekio aukštos kokybės gynybos produktų per trumpą laiką; pabrėžia, kad siekiant šių tikslų reikia vizijos, konkretumo ir bendrų įsipareigojimų tiek išimtinai karinėje srityje, tiek pramonės, technologijų ir žvalgybos sektoriuose;
2. pabrėžia, kad ES turi laikytis visapusiško, visa apimančio požiūrio į civilinę ir karinę parengtį, įtraukiant tiek vyriausybę, tiek visą visuomenę, nes Europos gynyba susiduria su vis sudėtingesniais iššūkiais, dėl kurių reikia keisti požiūrį, visų pirma dėl dirbtinio intelekto (DI), kibernetinio saugumo ir įvairių sričių veiklos strategijų; mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir panašiai mąstančiomis šalimis ir bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis siekiant padidinti transatlantinių santykių atsparumą;
3. tikisi, kad Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities bus diferencijuojami trumpalaikiai ir ilgalaikiai planai ir tikslai, daugiausia bus sprendžiami gynybos sektoriaus pajėgumų klausimai, pramonės konkurencingumas ir investicijų poreikiai, taip pat bus nustatytas bendras požiūris į ES gynybos integraciją, siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą reaguoti į grėsmes, visų pirma atsižvelgiant į tebesitęsiantį Rusijos agresijos karą Ukrainoje, kartu su kintančiais geopolitiniais iššūkiais Europos pietiniam flangui ir didesniais priešiškų valstybinių ir nevalstybinių subjektų kariniais pajėgumais, stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, užtikrinti veiksmingesnes valstybių narių gynybos išlaidas, gerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir stiprinti strategines partnerystes, kartu teikiant pirmenybę transatlantiniams santykiams;
4. pabrėžia, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę, ir palankiai vertina tai, kad didesnės valstybių narių investicijos į gynybą jau spartina ES gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB), kuri apima daug didelių tarptautinių įmonių, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir daugiau kaip 2 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konsolidavimą; pabrėžia, kad įvairios ES iniciatyvos ir reglamentai turėtų būti įgyvendinami kartu siekiant skatinti šį procesą, o ne sudaryti kliūtis; pabrėžia, kad svarbu gerinti ES priemonių ir bendro Europos intereso gynybos programų suderinamumą ir koordinavimą;
5. atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad taip pat bus svarbu skubiai priimti Europos gynybos pramonės programą (EGPP), kad būtų remiama 2024 m. kovo mėn. priimta Europos gynybos pramonės strategija, kuria siekiama stiprinti ES gynybos parengtį ir ypač jos pramonės pajėgumus;
6. ragina didinti finansinę paramą būsimoms Europos gynybos išlaidų iniciatyvoms, kuriomis skatinamas masinis operatyvinių pajėgumų ir strateginių įgalinančių priemonių plėtojimas, taip pat tvirtai stiprinti civilinės gynybos infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas valstybių narių nacionalinis atsparumas;
7. palankiai vertina tai, kad paskelbtas pasiūlymas gynybos išlaidoms netaikyti ES viešųjų išlaidų apribojimų – tai pirmas esminis žingsnis teisinga linkme;
8. primena, kad 2025 m. sausio 31 d. 19 valstybių narių išsiuntė laišką, kuriame paragino Europos investicijų banką (EIB) imtis aktyvesnio vaidmens finansuojant saugumą ir gynybą, visų pirma iš naujo įvertinti EIB neįtrauktų veiklų sąrašą, padidinti su gynyba susijusių investicijų finansavimą ir išnagrinėti galimybę išleisti gynybos obligacijas;
9. ragina EIB toliau persvarstyti savo investicijų į gynybą politiką; palankiai vertina EIB sprendimą atnaujinti reikalavimus atitinkančių dvejopos paskirties projektų apibrėžtį, tačiau pažymi, kad jo skolinimo politika vis dar neapima šaudmenų ir ginklų, taip pat tik kariniam naudojimui skirtos įrangos ar infrastruktūros finansavimo; pabrėžia, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti sąlygas gauti finansavimą ir palengvinti gynybos projektų rizikos mažinimą visose finansų įstaigose;
10. primygtinai ragina valstybes nares remti gynybos, saugumo ir atsparumo banko, kuris veiktų kaip daugiašalė skolinimo institucija, teikianti mažų palūkanų ilgalaikes paskolas, kuriomis būtų galima remti pagrindinius nacionalinio saugumo prioritetus, pvz., pertvarkymo, gynybos modernizavimo, atkūrimo pastangų Ukrainoje ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurie šiuo metu priklauso priešiškoms ES nepriklausančioms šalims, grąžinimo, įsteigimą;
11. skatina ES gynybos veiksmus, kuriais siekiama remti, inicijuoti ir skatinti geresnį valstybių narių koordinavimą, nes valstybės narės yra pagrindinės gynybos įrangos vartotojos, ir pabrėžia, kad bet kokia ES gynybos iniciatyva turi būti siekiama sukurti kritinį pajėgumų plėtojimo mastą, remti didelę bendrų Europos investicijų į gynybą dalį ir remti jos gynybos pramonės priemones finansinėmis priemonėmis, kurios turi struktūrinį poveikį, nedarant poveikio nacionalinėms gynybos išlaidoms;
12. ragina valstybes nares skatinti įvairių Europos gynybos įmonių bendradarbiavimą siekiant skatinti išteklių ir kompetencijų derinimą, kad būtų skatinamos inovacijos ir modernios karinės įrangos kūrimas;
13. mano, kad strateginė aplinka, kurioje vykdoma daug ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų, iš esmės blogėja: tebesitęsia Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir jo šalutinis poveikis Moldovoje ir Pietų Kaukaze, Sahelio regione vyksta perversmų banga ir atnaujintos teroristinės kampanijos Somalyje ir Mozambike – visa tai rodo, kad Baltojoje knygoje reikia užtikrinti lankstumą taikant 360 laipsnių Europos saugumo požiūrį, kuriuo siekiama sukurti patikimus ir pajėgius valstybių narių atgrasymo pajėgumus ir užtikrinti, kad valstybių narių civiliai ir kariniai darbuotojai galėtų atgrasyti nuo didėjančios grėsmės aplinkos ir greitai į ją reaguoti;
14. pripažįsta, kad dabartinė geopolitinė paradigma susiklostė dėl dešimtmečius trukusių nepakankamų investicijų į Europos saugumą ir pernelyg didelės priklausomybės nuo sąjungininkų ir partnerių; mano, kad pagrindinis Baltosios knygos prioritetas – parengti veiksmų planą, kaip atgaivinti ir paspartinti atgrasymą Europos periferijoje, derinant bendras civilines ir karines mokymo misijas, kurios būtų skirtos bendrųjų pajėgų mokymui, kovos su bepiločiais orlaiviais (C-UAV) ir kovos su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais (C-IED) pajėgumams, taip pat didinti valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių sąveikumą ir tarpusavio pakeičiamumą;
15. ragina Baltojoje knygoje užtikrinti, kad BSGP prieiga prie planavimo, išteklių ir logistikos būtų naudojama taip, kad BSGP galėtų tapti pagrindine civilinio krizių valdymo įgalinimo priemone ekstremaliųjų situacijų metu ir galėtų būti naudojama kaip praktinis visuomenės atsparumo ir atsigavimo vykstant žmogaus sukeltoms ir gaivalinėms nelaimėms centras;
16. pabrėžia, kad Baltojoje knygoje turėtų būti skatinamas glaudus ES ir NATO veiklos koordinavimas siekiant remti mūsų kolektyvines gynybos ir atgrasymo pastangas, taip pat aljanso pastangas skatinti bendradarbiavimu grindžiamą saugumą stiprinant gynybos pajėgumus ir vykdant atvirų durų politiką;
17. ragina Baltojoje knygoje išdėstyti, kaip ES ir NATO turėtų bendradarbiauti kuriant integruotą požiūrį į Juodąją jūrą, siekiant stiprinti partnerystę saugumo, energetikos ir junglumo srityse; ragina ES padvigubinti bendras ES ir NATO pastangas siekiant stiprinti atgrasomąjį poveikį ir atsparumą Rytų partnerystės šalyse plėtojant jūrų gynybos pajėgumus, didinant jūrų sąveikumą, suteikiant pajėgumus atgrasyti nuo kibernetinių įsilaužimų ir išpuolių ir juos ginti, plečiant dalijimąsi žvalgybos informacija ir užtikrinant modernią nacionalinių ginkluotųjų pajėgų įrangą;
18. pabrėžia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Irano agresija prieš Izraelį parodė, kad šiuolaikiniame kare bepiločiai orlaiviai naudojami precedento neturinčiu mastu, primygtinai ragina valstybes nares naudotis Europos taikos priemone, nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu, Europos gynybos agentūra ir kitomis turimomis bei būsimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų (C-UAS) ir Aviacinio elektroninio smogiamojo pajėgumo (AEA) įrangos investicijoms, kūrimui ir bendriems viešiesiems pirkimams, taip pat įtraukti C-UAS ir AEA į BSGP karinių mokymo misijų strateginę doktriną;
19. pritaria užmojui stiprinti Europos ramstį NATO, siekiant padidinti strateginį papildomumą, didinant NATO aukštesnio lygio mokymo kursų tarp Europos sąjungininkių ir partnerių skaičių ir įvairovę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės panaikintų atotrūkį nuo Jungtinių Amerikos Valstijų operatyvinių pajėgumų ir veiksmingumo srityje; pabrėžia, kad ES operatyviniai pajėgumai gali būti plėtojami kartu stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą;
20. pabrėžia, kad didėjant asimetrinėms tarpvalstybinėms grėsmėms vis labiau nyksta skirtumas tarp išorės ir vidaus saugumo, taip pat karinio ir nekarinio saugumo, ir kad dėl šios kintančios padėties reikia visapusiško ir pritaikomo požiūrio į saugumą ES lygmeniu; pabrėžia, kad valstybių narių gynybos išlaidų didinimas turėtų papildyti bendrą ES saugumo strategiją, kuri turi būti plėtojama reaguojant į strateginės aplinkos pokyčius;
21. pripažįsta, kad NATO ir pagrindiniai sąjungininkai, pvz., Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant ir vadovaujant pastangoms remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ne tik ginklais, šaudmenimis ir įranga, bet ir žvalgyba bei duomenimis; mano, kad tebesitęsiantis Rusijos agresijos karas yra dar vienas įrodymas, kad svarbiausios Europos saugumo šalys tebėra Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, nes karas ir toliau atskleidžia didelius struktūrinius ES saugumo ir gynybos struktūros trūkumus ir nepriimtinus jos pajėgumų trūkumus;
22. pabrėžia, kad reikia užtikrinti Juodosios jūros regiono saugumą padedant išminuoti Ukrainos jūros vandenis ir skatinti valstybes nares rengti mokymus šiuo klausimu, ypač daug dėmesio skiriant kovos su jūrų minomis priemonės pajėgumų ir ypatingos svarbos jūros dugno infrastruktūros apsaugos plėtojimui;
23. pabrėžia povandeninių kabelių svarbą ir šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų kabelių trikdžių Baltijos jūroje, kurie kelia susirūpinimą dėl hibridinio karo taktikos, ypač dėl tikėtino valstybės remiamo sabotažo neigimo; primena, kad padidėjęs Rusijos karinių jūrų pajėgų, taip pat ir šešėlinio laivyno, aktyvumas Europos vandenyse išryškina jūros dugno infrastruktūros pažeidžiamumą; pabrėžia, kad reikia plėsti NATO ir ES karinio jūrų laivyno koordinavimą patruliavimo Baltijos jūroje srityje, stiprinti stebėjimo ir gynybos pajėgumus, didinti investicijas į povandeninio stebėjimo technologijas ir stiprinti partnerystes su privačiomis telekomunikacijų ir energetikos bendrovėmis, kad būtų galima tikruoju laiku stebėti povandeninius pavojus;
24. ragina valstybes nares suteikti specialias galimybes Europos gynybos sektoriuje veikiančioms MVĮ, kad jos galėtų dalyvauti pasiūlymų teikimo procese pasitelkiant tokias priemones kaip iš anksto patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos spartesniam dalyvavimo procesui, privataus kapitalo įmonių, investuojančių į MVĮ, įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą, pagalba MVĮ augimui pasitelkiant inkubatorių ir investuojant kapitalą, paraiškų dėl sutarčių teikimo sudėtingumo mažinimas ir vidinių priemonių įgyvendinimas siekiant pakeisti sutarties detalėms suprasti reikiamo laiko trukmę;
25. ragina valstybes nares savo gynybos biudžetuose remti privalomus įsipareigojimus, kuriais būtų užtikrintos minimalios lėšos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, siekiant užtikrinti, kad būtų galima realiai remti MVĮ dalyvavimą ir šalutinį poveikį civilinei rinkai;
26. pabrėžia, kad valstybių narių užmojai pasiekti gynybos parengtį taip pat turėtų būti įgyvendinami pasitelkiant partnerystes ir, kai įmanoma, pirmenybę teikiant Ukrainos gynybos technologinės ir pramoninės bazės integravimui į platesnę Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGPTB) ir transatlantinį bendradarbiavimą gynybos technologijų ir pramonės srityje, ypatingą dėmesį skiriant bendram bepiločių orlaivių ir šaudmenų kūrimui;
27. ragina iniciatyvas, pvz., ES Šaudmenų gamybos rėmimo aktą (ASAP), naudoti kaip standartą siekiant paspartinti labai reikalingą šaudmenų ir pajėgumų, reikalingų mūsų ginkluotosioms pajėgoms, didėjimą, naudojantis ASAP kaip pagrindu sujungti patikimus ir veiksmingus įvairių sričių įprastų pajėgų pajėgumus, raketų gynybą, paramą kosmose, bepiločių orlaivių kūrimą ir įvairius kitus pagrindinius pajėgumus, kaip nurodyta Europos gynybos agentūros (EGA) pajėgumų plėtojimo plane;
28. pabrėžia, kad į Baltąją knygą turi būti įtrauktos institucinės reformos, kuriomis būtų stiprinami viešųjų pirkimų taisyklių ir intelektinės nuosavybės sistemų pakeitimai, taip pat pritraukiamos mokestinės paskatos su gynyba susijusioms inovacijoms skatinti; pabrėžia, kad visi tokie pakeitimai turi būti rengiami taip, kad būtų užtikrintas viešųjų pirkimų proceso ir valstybių narių ginklų sistemų valdymo ciklo spartumas ir veiksmingumas;
29. ragina skubiai finansuoti karinio mobilumo didinimą taip, kad būtų užtikrintas dvejopos paskirties karinių ir civilinių tikslų infrastruktūros atnaujinimas, prisidedama prie ES gynybos pajėgumų ir sukuriama visapusiškai veikianti karinė Šengeno erdvė; pabrėžia, kad tokios investicijos teikia didelę ekonominę ir saugumo naudą; ragina Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į 2025 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl karinio mobilumo pateiktas rekomendacijas ir vykdant dvejopos paskirties projektų atrankos procesą daugiau dėmesio skirti kariniam vertinimui;
30. pabrėžia, kad dėl karinio mobilumo reikia pašalinti reguliavimo kliūtis, kurios trukdo teikti pajėgumus ir riboja investicijas, kurių reikia gynybos pajėgumams modernizuoti ir kariniam mobilumui gerinti; todėl pabrėžia, kad kliūčių šalinimas, srautų stebėsenos įgyvendinimas ir sistemų, skirtų kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, optimizavimas yra labai svarbūs ir tai turi atsispindėti Baltojoje knygoje;
31. primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti finansavimą, kuriuo būtų užtikrinama, kad siekiant bet kokių infrastruktūros plėtros tikslų pirmenybė būtų teikiama atkirtimo ir izoliavimo pajėgumams bei civilinės ir karinės sričių sintezei, ypač palei rytinį flangą;
32. remia iniciatyvas dėl pramonės stiprinimo veiksmų, kurie yra naudingi MVĮ ar vidutinės kapitalizacijos įmonėms, padeda kurti naujas tarpvalstybinio bendradarbiavimo formas arba apima naujos infrastruktūros, įrenginių ar gamybos linijų kūrimą arba naujų ar esamų su krize susijusių produktų gamybos pajėgumų didinimą;
33. ragina valstybes nares teikti pirmenybę išankstiniam personalo ir pajėgumų dislokavimui remiant rytinį flangą, taip pat papildomų pajėgų ir greito dislokavimo pajėgumams, kuriais užtikrinamas veiksmingas sienų saugumas ir atgrasymas nuo hibridinio karo ir Rusijos karinių manevrų;
34. pabrėžia Arkties strateginę svarbą ES gynybos sistemoje ir pabrėžia, kad reikia stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, glaudžiai koordinuojant veiksmus su NATO; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant spręsti didėjančios militarizacijos ir išteklių konkurencijos, kurią vykdo Rusijos ir Kinijos veikla regione, problemą ir atsverti jų didėjančią įtaką ir karinių pajėgų aktyvumą;
35. ragina valstybes nares užtikrinti glaudesnę sinergiją su nacionaliniais bendrais mokymo ir vertinimo centrais Rytų partnerystės šalyse, kartu užtikrinant, kad valstybėms narėms būtų plačiai atstovaujama BSGP misijose visame Rytų partnerystės regione, ir skatinti aktyvesnį ES nepriklausančių šalių, ypač tų, kuriose buvo sėkmingai užbaigtos BSGP misijos, dalyvavimą šiose misijose;
36. mano, kad dėl kosmoso vis labiau varžomasi – vis dažniau ginkluojamasi kosmoso erdvėje, kosmoso saugumas tampa itin svarbiu klausimu, dėl kurio vis labiau varžomasi, o kosmoso infrastruktūrą siekiama kuo greičiau militarizuoti; pabrėžia, kad kosmoso gynybai ir saugumui reikia teikti pirmenybę kaip itin svarbiai Europos gynybos daliai ir kad svarbu užtikrinti Europos kosmoso pajėgumus ir infrastruktūrą tiek sausumoje, tiek orbitoje, siekiant užtikrinti nuolatinę ir saugią prieigą prie duomenų ir ryšio;
37. pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį mūsų būsimuose santykiuose su Rusija ir Kinija atliks besiformuojančios perversminės technologijos, pvz., kvantinė kompiuterija ir DI, ir ragina didinti Europos atsparumą besiformuojančioms perversminėms technologijoms visose BSGP misijose ir operacijose;
38. mano, kad hibridinės grėsmės artimiausiais metais apims sistemingai derinamą informacinį karą, aktyvius karinius manevrus, masinį kibernetinį karą ir besiformuojančias bei perversmines technologijas, apimančias viską nuo jūros dugno iki kosmoso, įskaitant pažangią kvėpavimo sekimą ir sekimą iš kosmoso ir smogimo sistemas, o visa tai bus valdoma pasitelkiant pažangų DI, kvantinę kompiuteriją, vis išmanesnes bepiločių orlaivių spiečių technologijas, kibernetinius puolimo pajėgumus, viršgarsines raketų sistemas, nanotechnologijas ir biologinio karo priemones;
39. pabrėžia civilinės gynybos ir parengties svarbą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant poreikį sukurti tinkamą civilinės saugos infrastruktūrą ir planuoti ekstremaliąsias situacijas; ragina ES, jos valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti šiems tikslams būtinas investicijas ir specialią EIB investicijų garantijų programą, skirtą atsparumui krizėms ir civilinės gynybos infrastruktūrai;
40. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, visų pirma Komisijos pirmininkei, už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui ir kitiems kompetentingiems Komisijos nariams, Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, ES saugumo ir gynybos agentūroms ir valstybių narių bei šalių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL L 331, 2017 12 14, p. 57, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2017/2315/oj.
- [2] OL L 170, 2021 5 12, p. 149, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/697/oj.
- [3] OL L 185, 2023 7 24, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1525/oj.
- [4] OL L, 2023/2418, 2023 10 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2418/oj.
- [5] OL C, C/2025/815, 2025 2 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/815/oj.