Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B10-0319/2025Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B10-0319/2025

SIŪLYMAS PAREIKŠTI NEPASITIKĖJIMĄ EUROPOS KOMISIJA 

3.7.2025 - (2025/2140(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį

Gheorghe Piperea, Adrian‑George Axinia, Claudiu‑Richard Târziu, Georgiana Teodorescu, Şerban Dimitrie Sturdza, Fidias Panayiotou, Daniel Obajtek, Ivan David, Patryk Jaki, Zsuzsanna Borvendég, Fernand Kartheiser, Nikolaos Anadiotis, Volker Schnurrbusch, Katarína Roth Neveďalová, Irmhild Boßdorf, Virginie Joron, Ondřej Dostál, Cristian Terheş, Christine Anderson, António Tânger Corrêa, Emmanouil Fragkos, Milan Mazurek, Alexander Jungbluth, Siegbert Frank Droese, Petar Volgin, Rada Laykova, Stanislav Stoyanov, Arno Bausemer, Arkadiusz Mularczyk, Bogdan Rzońca, Milan Uhrík, Mary Khan, Tomasz Froelich, Hans Neuhoff, Alexander Sell, René Aust, Petr Bystron, Jacek Ozdoba, Galato Alexandraki, Kosma Złotowski, Waldemar Buda, Tobiasz Bocheński, Małgorzata Gosiewska, Marlena Maląg, Mariusz Kamiński, Dominik Tarczyński, Anna Zalewska, Jadwiga Wiśniewska, Maciej Wąsik, Michał Dworczyk, Alvise Pérez, Luis‑Vicențiu Lazarus, Erik Kaliňák, Judita Laššáková, Waldemar Tomaszewski, Ewa Zajączkowska‑Hernik, Jaak Madison, Anja Arndt, Marcin Sypniewski, Markus Buchheit, Filip Turek, Friedrich Pürner, Kateřina Konečná, Ľuboš Blaha, Thierry Mariani, Jan‑Peter Warnke, Thomas Geisel, Branislav Ondruš, Diana Iovanovici Şoşoacă, Monika Beňová, Marc Jongen, Nikola Bartůšek, Grzegorz Braun, Sarah Knafo, Petras Gražulis, Piotr Müller, Gerald Hauser

Procedūra : 2025/2140(INS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B10-0319/2025
Pateikti tekstai :
B10-0319/2025
Debatai :
Priimti tekstai :

B10‑0319/2025

Siūlymas pareikšti Europos Parlamento nepasitikėjimą Europos Komisija

(2025/2140(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 17 straipsnio 8 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 234 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

 atsižvelgdamas į bendrovėje „The New York Times“ įdarbintos žurnalistės Matinos Stevi pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[1] pateiktą prašymą leisti susipažinti su visais tekstiniais pranešimais, kuriais 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gegužės 11 d. pasikeitė Pirmininkė Ursula von der Leyen ir „Pfizer“ generalinis direktorius Albert Bourla,

 atsižvelgdamas į tai, kad Komisija atmetė šį prašymą remdamasi tuo, kad prašomų dokumentų ji neturi,

 atsižvelgdamas į 2025 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-36/23 Stevi ir The New York Times / Komisija[2], kuriame konstatuota, kad Komisija nepateikė įtikinamo paaiškinimo, leidžiančio pagrįsti prašomų dokumentų, susijusių su jos santykiais su „Pfizer“ / „BioNTech“ perkant COVID-19 vakcinas, neturėjimą, ir kuriame paaiškinta, kad Komisijos skaidrumo pareiga yra esminė ir kad atsisakymas atskleisti dokumentus turi būti griežtai pagrįstas įtikinamomis priežastimis,

 atsižvelgdamas į ES sutarties 10 straipsnio 3 dalį, kurioje užtikrinama piliečių teisė dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir nurodoma, kad sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

A. kadangi 2022 m. Europos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Europos Komisijos elgesio derantis dėl COVID-19 vakcinų viešojo pirkimo sutarčių su „Pfizer“ ir jas sudarant, kuris tebevykdomas 2025 m. ir kuriame iškeliami pagrįstą susirūpinimą keliantys klausimai dėl galimų teisinių ir etinių pažeidimų, taip pat dėl galimų Sąjungos finansinių išteklių valdymo pažeidimų;

B. kadangi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje byloje T- 36/23 Stevi ir The New York Times / Komisija nusprendė, kad Komisija nepateikė pakankamai teisinių pagrindų savo atsisakymui atskleisti prašomus dokumentus, susijusius su derybomis dėl „Pfizer“ vakcinos, pagrįsti;

C. kadangi Komisija pažeidė jai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tenkančias pareigas ir Sutartyse nustatytus skaidrumo, gero administravimo ir institucinės atskaitomybės principus;

D. kadangi Komisija COVID-19 vakcinoms skyrė 35 mlrd. EUR viešųjų lėšų, tačiau neužtikrino skaidrumo ir atskaitomybės, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad 4 mlrd. EUR vertės vakcinos dozių liko nepanaudota, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl finansinės priežiūros ir netinkamo administravimo;

E. kadangi Bendrasis Teismas savo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Europos Komisijos sprendimą neleisti susipažinti su Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos tekstiniais pranešimais, kuriais jie 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gegužės 11 d. pasikeitė dėl COVID-19 vakcinų pirkimo;

F. kadangi Audito Rūmai savo 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtoje Specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2024 nustatė rimtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimo trūkumų, įskaitant nepakankamą ryšį tarp išmokėtų lėšų ir faktinių išlaidų, silpnus tikrinimo mechanizmus, dvigubo finansavimo riziką ir vėlavimus siekiant investicijų tikslų, o tai kelia didelį susirūpinimą dėl Komisijos vykdomos vienos iš didžiausių finansinių priemonių, taikomų po COVID-19 pandemijos, priežiūros;

G. kadangi Audito Rūmai yra nurodę, kad valstybės narės nevykdo griežtos kontrolės ir pasikliauja savideklaracijomis, todėl didėja „dvigubo finansavimo“, t. y. padėties, kai tie patys veiksmai gali būti finansuojami kelis kartus, rizika, o tai lemia neveiksmingumą ir galimą netinkamą lėšų naudojimą;

H. kadangi skaidrumas ir atskaitomybė yra vieni pagrindinių Sąjungos demokratinio legitimumo principų, kaip numatyta ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, kuriais užtikrinamas visuomenės pasitikėjimas Europos Sąjungos institucijomis, ypač susiklosčius su dideliais visuomenės sveikatos iššūkiais ir rimtais finansiniais įsipareigojimais susijusioms aplinkybėms;

I. kadangi 2025 m. balandžio 23 d. Teisės reikalų komitetas vienbalsiai priėmė neprivalomą nuomonę, kuria nepritariama tam, kad Europos Komisija remtųsi SESV 122 straipsniu kaip pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonė, t. y. 150 mln. EUR vertės gynybos finansavimo iniciatyva, teisiniu pagrindu;

J. kadangi Teisės reikalų komiteto nuomonėje nurodoma, kad Komisijos rėmimasis SESV 122 straipsniu negali būti tinkamai pagrįstas nepaprastosios padėties buvimu, atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata skirta ne ilgalaikėms investicijoms į gynybą, o trumpalaikėms priemonėms, kuriomis sprendžiamos neatidėliotinos krizės;

K. kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl neteisėto Komisijos kišimosi į rinkimus valstybėse narėse, pavyzdžiui, Rumunijoje ir Vokietijoje, netinkamai taikant 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)[3]; šiuo reglamentu siekiama apsaugoti vartotojus, tačiau jis buvo netinkamai taikomas siekiant pateisinti balsavimo apribojimus ir rinkimų rezultatų panaikinimą;

1. daro išvadą, kad Pirmininkės Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija nebeturi Parlamento pasitikėjimo, kiek tai susiję su skaidrumo, atskaitomybės ir gero valdymo principų, kurie yra būtini demokratinei Sąjungai, užtikrinimu;

2. daro išvadą, kad neteisėtas Komisijos kišimasis į valstybių narių rinkimus netinkamai taikant Skaitmeninių paslaugų aktą yra šiurkštus jos įgaliojimų užtikrinti demokratinius principus ir gerbti nacionalinį suverenitetą pažeidimas;

3. pažymi, jog tai, kad Komisija piktnaudžiauja remdamasi SESV 122 straipsniu kaip SAFE reglamento, t. y. 150 mlrd. EUR vertės gynybos finansavimo iniciatyvos, teisiniu pagrindu, yra šiurkštus kompetencijos pažeidimas ir numatytos straipsnio, taikytino tik nepaprastosios ekonominės padėties atveju, paskirties iškraipymas;

4. mano, kad šis procedūrinis piktnaudžiavimas kenkia pasitikėjimui Sąjungos institucijomis ir kelia grėsmę Sąjungos teisinės sistemos vientisumui;

5. ragina Komisiją atsistatydinti dėl to, kad ji jau ne kartą neužtikrina skaidrumo ir nuolat nepaiso demokratinės priežiūros ir teisinės valstybės principų Sąjungoje;

6. paveda Pirmininkei perduoti šį siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Tarybos Pirmininkui ir Komisijos Pirmininkei ir informuoti juos apie balsavimo dėl šio siūlymo plenariniame posėdyje rezultatus.

 

Atnaujinta: 2025 m. liepos 9 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika