PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
3.1.2005
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Karl-Heinz Florenz, Avril Doyle ir Eija-Riitta Korhola
PPE-DE frakcijos vardu,
pateikė Guido Sacconi ir Dorette Corbey PSE frakcijos vardu,
pateikė Chris Davies ALDE frakcijos vardu,
pateikė Satu Hassi Verts/ALE frakcijos vardu,
pateikė Jonas Sjöstedt GUE-NGL frakcijos vardu,
pateikė Hans Blokland IND/DEM frakcijos vardu
pateikė Liam Aylward, Brian Crowley ir Cristiana Muscardini UEN frakcijos vardu
dėl Buenos Airių Konferencijos dėl klimato kaitosB6‑0032/2005
Europos Parlamento rezoliucija dėl Buenos Airių Konferencijos dėl klimato kaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą, jo įgyvendinimui taikomas procedūras, priimtas konferencijose Bonoje (2001 m. liepos mėn.), Marakeše (2001 m. lapkričio mėn.), Naujajame Delyje (2002 m. lapkričio mėn.) ir Milane (2003 m. gruodžio mėn.) ir 2004 m. gruodžio 6–17 d. Dešimtąją šalių konferenciją (COP–10) Buenos Airėse, Argentinoje,
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, susijusias su klimato kaita, ypač 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos Buenos Airių konferencijai (COP–10)[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi klimato kaita yra vienas pagrindinių 21 amžiaus iššūkių, turinti žymias neigiamas aplinkos apsaugos, ekonomines ir socialines pasekmes pasauliui ir yra tikimasi, kad ji neigiamai paveiks darnų vystymąsi ir milijonų žmonių visame pasaulyje pragyvenimo šaltinius; 2004 metais uraganai, taifūnai ir kitos su oru susiję stichinės nelaimės smarkiai smogė gyventojams visame pasaulyje, o ypač skurdžiausiose šalyse; be žmogiškų dramų ir daugelio aukų, apskaičiuoti ekonominiai nuostoliai sudaro rekordinius 90 milijardų dolerių 2004 m.;
B. kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ir Kioto protokolo visiškas įgyvendinimas yra ypatingai svarbus kovojant su pagrindine klimato kaitos problema ir pasaulio aplinkos ateičiai,
C. kadangi JTBKKK išdėstomas veiksmų planas, kuriuo siekiama stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje siekiant išvengti „pavojingo žmonių sukelto įsikišimo“ į klimato sistemą; kadangi JTBKKK įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d. ir dabar prie jos prisijungę 189 šalys;
D. kadangi iki šiol 132 valstybės ir regioninės ekonominės integracijos šalys ratifikavo Kioto protokolą, įskaitant 37 I priedo šalis, kurios išmeta 61,1 proc. I priede nurodyto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio1990 m., ir todėl atitinkami reikalavimai protokolo įsigaliojimui, kuris įvyks 2005 m. vasario 16 d.;
E. kadangi išsivystę valstybės turi didžiulę atsakomybę už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir todėl turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį procese, kuriuo siekiama sumažinti išmetamų dujų kiekį; kadangi Europos Parlamentas nuolat ragino ES išlaikyti tokį pagrindinį vaidmenį;
F. kadangi Kioto protokolą 2002 m. gegužės 31d. ratifikavo Europos Bendrija ir jos valstybės narės ir kadangi Europos Parlamentas ir Taryba priėmė teisės aktus[2], būtinus įgyvendinti Kioto protokolo nuostatas Europos Bendrijoje; kadangi 2003 m. spalio 13 d.Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2003/87/EB, kuria nustatoma prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistema Bendrijoje[3]; kadangi neseniai paskelbtame Komisijos pažangos pranešime[4] patvirtinama, kad visa ES turėtų pasiekti savo tikslą pagal Kioto protokolą;
G. kadangi Kioto protokolo tikslai yra svarbi globalios strategijos dėl klimato kaitos sąlyga, tačiau turi būti nustatyti tolesni tikslai laikotarpiui po 2012 m.; kadangi pasauliniai išmetamų dujų kiekiai turėtų būti sumažinti perpus iki 2050 m. siekiant, kad didžiausias pasaulinio atšilimo lygis viršytų priešindustrinio laikotarpio lygį ne daugiau kaip 2°C;
H. kadangi 2012 m. labai greitai artėja ir yra reikalinga strategija laikotarpiui po 2012 m., kad būtų atsakyta į ilgalaikį iššūkį skatinti mažai anglies turinčius energijos šaltinius, mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančias technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius;
1. sveikina priėmus tarptautinį susitarimą dėl sprendimų, priimtų dešimtojoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos sesijoje, įskaitant Buenos Airių darbo programą dėl prisitaikymo ir atsakomųjų priemonių ir sprendimą pradėti dialogą dėl ateities atsako į klimato kaitą pagal JTBKKK ir Kioto protokolą 2005 m. gegužės mėn.;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti svarbų vaidmenį tarptautiniu mastu kovojant su klimato kaita; todėl tikisi, kad ES pateiks pasiūlymą dėl būsimos tvarkos vyriausybių ekspertų seminarui, kas atitinka ES tikslą, kad vidutinė pasaulinė temperatūra pakiltų mažiau kaip 2°C palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu, nepaisant to, kad pasaulinį šiltnamio efektą keliančių išmetamų teršalų kiekis pasieks aukščiausią lygį per ateinančius du dešimtmečius, ir teisingumo, atsakomybės bei galėjimo arba gebėjimo veikti principus;
3. pažymi, kad visos išsivysčiusios šalys turi dėti daug daugiau pastangų siekdamos sumažinti išmetamų teršalų kiekį netolimoje ateityje, kad būtų galima priimti ilgalaikius išmetamų teršalų kiekio mažinimo iššūkius; ragina ES patvirtinti išmetamų teršalų sumažinimo tikslus 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime, nes tai atitinka pirmiau minėtus tikslus;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didesnes pastangas užmegzti dialogą su atsakingomis šalimis visame pasaulyje, kad būtų parengtas tvarus pavojingos klimato kaitos prevencijos planas; smerkia kai kurių šalių mėginimus sukliudyti siekiui pradėti derybas dėl klimato politikos įsipareigojimų po 2012 m.;
5. skatina Kioto protokolo neratifikavusias šalis kuo skubiau jį ratifikuoti; skatina JAV vyriausybę persvarstyti savo sprendimą neratifikuoti Kioto protokolo ir visų pirma vykdyti savo įsipareigojimus JTBKKK sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 1990 m. lygio; be to, pabrėžia, kad ratifikavus Kioto protokolą ir naudojant jo mechanizmus, Australijai taps ekonomiškiau vykdyti Kioto protokolo tikslus;
6. ragina ES imtis tolesnių priemonių tobulinti energijos taupymą, jos efektyvumą ir pradėti naudotis atsinaujinančios energijos šaltinius;
7. yra susirūpinęs, kad didėjantis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis kelia pavojų teršalų kiekio mažinimo eigai; mano, kad ES galėtų pasimokyti iš Kalifornijos, kaip apriboti transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį;
8. dar kartą pabrėžia savo reikalavimą tarptautiniais maršrutais skraidančius lėktuvus ir jūrų laivus antruoju 2012 m. prasidėsiančiu įsipareigojimams įvykdyti skirtu laikotarpiu įtraukti į išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų programą;
9. yra nusivylęs, kad X šalių konferencijoje buvo praleista proga nustatyti tolesnius tikslus laikotarpiui po 2012 m.; ypač apgailestauja dėl to, kad, nepaisant ES delegacijos pastangų, konferencijoje buvo susitarta tik dėl vieno neoficialiaus susitikimo naujų tikslų rengimui 2005 m.; pabrėžia, kad ES turi kruopščiai pasiruošti šiam susitikimui, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis nacionaliniu ir regioniniu lygiu, išlaikydama vadovaujamą vaidmenį kuriant stiprią koaliciją 2012 m. prasidėsiančiam įsipareigojimams įvykdyti skirtam laikotarpiui; pabrėžia būtinybę duoti ūkui galimybę planuoti, suteikiant jai deramą padėties po 2012 m. aiškumą;
10. Pabrėžia, kad Vyriausybių ekspertų seminaras (SOGE) privalo daugiausia dėmesio skirti ateities vizija pagrįstoms diskusijoms apie Kioto protokolą, remiantis JTBKKK, siekiant surasti veiksmingą ir tinkamą sprendimą klimato kaitos problemai išspręsti ir paskelbti raštišką pranešimą apie jų rezultatus, kurie turėtų būti pateikti derybų metu;
11. Mano, kad būsima sistema turi būti pagrįsta bendrais, bet kartu ir diferencijuotais įsipareigojimais, nuolatiniu ir aktyvesniu išmetamųjų teršalu mažinimu po 2012 m. ir didesniu šalių, dalyvaujančių mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, skaičiumi, ypač JAV ir labiau išsivysčiusios besivystančios šalys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dialogų su tarptautiniais partneriais, ypač JAV, Kinija ir Indija, metu pabrėžti klimato apsaugos būtinybę;
12. Reikalauja padidinti finansinę pagalbą, skirtą prisitaikymo priemonėms besivystančiose šalyse; be to, pabrėžia, kad nors visos besivystančios šalys turi teisę į ekonominį vystymąsi, turi būti imtasi priemonių, siekiant skatinti labiau aplinkai palankius vystymosi modelius;
13. Apgailestauja, kad nors JAV, kuriose išmetama daugiausia CO2 dujų, dalyvavo COP 10 konferencijoje, jos nebuvo pasirengusios diskutuoti apie tolimesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti klimato kaitą; labai palankiai priima įvairias iniciatyvas klimato kaitos srityje, kurių buvo imtasi valstijų lygmeniu JAV, pavyzdžiui, devynias šiaurės rytų valstijas apimančią Regioninę šiltnamio efektą sukeliančių dujų iniciatyvą, o Merilendas, Kolumbijos apygarda, Pensilvanija, Rytinės Kanados provincijos ir Naujasis Brunsvikas yra šio proceso stebėtojai. Šių iniciatyvų tikslas yra diskutuoti apie CO2 aspektą apimančios prekybos apyvartiniais taršos leidimais programos planą;
14. Ragina Komisiją savo būsimame pranešime apie būsimos klimato kaitos politikos išlaidas ir pajamas numatyti priimti pasienio koreguojamąsias priemones, kuriomis būtų atsvertas anglies išmetimo apribojimų nenustačiusių pramoninių šalių gamintojų konkurencinis pranašumas; pabrėžia, kad sprendžiant klimato kaitos klausimą, sudaroma galimybė ir suteikiama paskata diegti naujoves pagal Lisabonos darbotvarkėje nustatytus tikslus;
15. Pritaria iniciatyvai, kurios ėmėsi ES siekdama sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir ypač prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemai, kuri pradedama taikyti šį mėnesį, bei palankiai priėmė galimybę kitoms šalims, pavyzdžiui, Kanadai ar Japonijai prisijungti prie mūsų prekybos teršalų leidimais sistemos; ragina Komisiją taip pat apsvarstyti pasiūlymą susieti ES prekybos teršalų leidimais sistemą su regioninėmis iniciatyvomis, kuriose buvo priimtos išmetamų teršalų ribos, atitinkančios JTBKKK tikslus; vėl ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti galimybę panaudoti projektais pagrįstų mechanizmų asignavimus, remiantis su CDM/JI susijusia direktyva ir po 2012 m.
16. Abiejų 2005 m. Europos Tarybai vadovausiančių šalių atstovus ragina, kad šio klausimo sprendimo pagreitis būtų išlaikytas ir net paspartintas, tuo pačiu padidinant įsipareigojimų lygmenį ir šiame procese dalyvaujančių partnerių skaičių;
17. Pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp Europos Parlamento ir Komisijos buvo informatyvus ir tikisi, kad iki kitos Šalių konferencijos (šalių susitikimo) kartu su Taryba bus surastas sprendimas, kad Europos Parlamento dalyviai įgytų teisę dalyvauti ES koordinavimo susitikimuose bent jau stebėtojo teisėms, turėdami arba neturėdami teisės pasisakyti;
18. Paveda Pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui, reikalaujant ją išplatinti visoms su ES neturinčioms sutartinių ryšių šalims.
- [1] P6_TA-PROV(2004)0060
- [2] 2004 m. vasario 11 d. Sprendimas Nr. 2004/280/2004/EB dėl mechanizmo stebėti Bendrijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui stebėti ir Kioto protokolui įgyvendinti (OL L 49, 2004 2 19, p.1) ir 2004 m. spalio 27 d. Direktyva 2004/101/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 2003/87/EB, kuria nustatoma prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistema Bendrijoje, atsižvelgiant į Kioto protokolo projektų mechanizmus (OL L 338, 2004 11 13, p. 18).
- [3] OL L 275, 2003 10 25, p.32.
- [4] KOM(2004) 818 galutinis