PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

23.2.2005

dėl klausimo į kurį atsakoma žodžiu B6‑0013/2005
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikėJoseph Daul, Jean-Claude Fruteau
Žemės ūkio komiteto vardu
Dėl: būsimos cukraus rinkos bendrojo organizavimo reformos

B6‑0147/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimos cukraus rinkos bendrojo organizavimo reformos

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo[1],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tvaraus žemės ūkio modelio Europai sukūrimo ir ypač cukraus sektoriaus reformos (COM(2003) 0554 ir COM(2004) 0499),

– atsižvelgdamas į poveikio analizę dėl galimybių reformuoti Bendrijos cukraus režimą (SEC(2003) 1022),

– atsižvelgdamas į protokolą Nr. 3 dėl AKR cukraus[2], specialias tarifines kvotas Indijai[3], Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (Reglamentas (EEB) Nr. 2501/2001)[4] ir iniciatyvą „viskas išskyrus ginklus“ (Reglamentas (EEB) 416/2001)[5],

– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 1 d.[6] ir 2002 m. kovo 21 d.[7] AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas dėl cukraus,

– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2007/2000 dėl išskirtinių prekybos priemonių šalims arba teritorijoms, dalyvaujančioms arba susijusioms su Europos Sąjungos stabilizavimo ir asociacijos procesu, kuris iš dalies keičia Reglamentą (EB) Nr. 2820/98,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2563/2000, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2000, numatant Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai bei Jugoslavijos Federacinei Respublikai taikyti išskirtines prekybos priemones, skirtas šalims arba teritorijoms, dalyvaujančioms arba susijusioms su Europos Sąjungos stabilizavimo ir asociacijos procesu, ir kuris iš dalies keičia Reglamentą (EB) Nr. 2820/98,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlytą BLS reformą (KOM(2004) 0461 ir KOM(2004) 0699),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi įsipareigojimai, kuriuos Europos Sąjunga prisiėmė Dohos derybų raundo metu, yra sumažinti muitų tarifus ir apriboti gamybos ir eksporto paramos priemones; ir kadangi dėl šių įsipareigojimų būtina modernizuoti cukraus gamybos sektorių ir užtikrinti, kad jis taptų konkurencingesnis ir kadangi dėl to reikia atlikti bendrą cukraus rinkos organizavimo reformą,

B. kadangi skundo prieš PPO teisėjų kolegijos nutarties išvados turės įtakos kvotų sumažinimui ir dėl to reikės spręsti dėl C cukraus ateities,

C. kadangi pagal preferencinius susitarimus su AKR šalimis ir Indija Europos Sąjunga yra įsipareigojusi už garantuotą kainą iš trečiųjų šalių importuoti nustatytą cukraus kiekį,

D. kadangi iniciatyvos „viskas išskyrus ginklus“ taikymas dabartine forma lems tai, kad didelis cukraus kiekis pateks į Europos rinką, ypač dėl neteisėtos vadinamosios trišalės prekybos, kai pasaulinės rinkos kainomis iš anksto nupirktas cukrus vėl eksportuojamas į Europą; ir kadangi neįmanoma nustatyti tokių prekybos operacijų ir toks importas pažeidžia bendros rinkos organizavimo darną ir pusiausvyrą bei dėl tokio sukčiavimo nukenčia Europos mokesčių mokėtojai,

E. kadangi iniciatyva „viskas išskyrus ginklus“, nepaisant jos kilnių tikslų, nesuteikia mažiau išsivysčiusioms šalims jokių ekonominės ir socialinės raidos garantijų, nes tikėtinas trišalės prekybos padidėjimas bus pelningas tik toms trečiosioms šalims, kurios jau yra konkurencingos; ir kadangi ekonominiu požiūriu cukraus atveju tokia iniciatyva yra ydinga, nes bet koks mažiau išsivysčiusių šalių cukraus eksporto į Europą padidėjimas sumažins kainas Europoje, o tuo nėra suinteresuotos pačios mažiau išsivysčiusios šalys,

F. kadangi dėl to mažiau išsivysčiusios šalys ragina svarstyti naują iniciatyvos „viskas išskyrus ginklus“ taikymo tvarką ir kadangi daugiametė bendrųjų lengvatų sistema baigs galioti 2005 m. gruodžio 31 d.,

G. kadangi dėl Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2007/2000 ir Nr. 2563/2000, pagal kuriuos Vakarų Balkanų šalims užtikrinama galimybė be muitų ir apribojimų patekti į Europos Sąjungos cukraus rinką, labai išaugo cukraus importas iš šių šalių, ypač dėl neteisėtos trišalės prekybos, kai pasaulinės rinkos kainomis iš anksto nupirktas cukrus vėl eksportuojamas į Europą,

H. kadangi Vakarų Balkanų šalys ateityje gali tapti Europos Sąjungos narėmis, nereikėtų ir nebūtų logiška pirmenybinėmis sutartimis skatinti kurti papildomus cukraus gamybos pajėgumus, kurie vėliau nepasiteisintų ekonominiu požiūriu,

I. kadangi vienas iš BŽŪP uždavinių yra skatinti Bendrijos žemės ūkio sektoriaus įvairovę; ir tai turi padėti sukurti tinkamas žemės ūkio bendruomenių gyvenimo sąlygas, kaip numatyta Konstitucijos Europai projekte ir Lisabonos strategijoje; kadangi pastarojoje numatyta būtinybė padidinti užimtumo lygį ir pagerinti darbo kokybę bei užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą;mano, kad atsižvelgiant į Liuksemburgo (1997) ir Berlyno (1999) Europos Vadovų Tarybos rezoliucijas žemės ūkio politika turi būti vykdoma visos Europos mastu, įtraukiant ir skurdesnius regionus;

J. pabrėždamas Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas (2002), pagal kurias vykdant reformas reikia atsižvelgti į specifines skurdesniuose ES regionuose kylančias problemas ir kad būtina ilguoju laikotarpiu užtikrinti Europos gamintojų konkurencingumą,

K. mano, kad reikėtų, kaip reikalaujama 2002 m. spalio 24–25 d. Briuselyje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadose, atsižvelgti į skurdesnių ES regionų gamintojų reikalavimus,

L. kadangi reformavus cukraus rinkos bendrojo organizavimo tvarką turėtų būti užtikrinamas kainų lygis, dėl kurio tiek Bendrijos gamintojai, tiek AKR ir mažiau išsivysčiusių šalių tiekėjai gautų atitinkamas pajamas,

M. kadangi dėl Komisijos komunikate išdėstytų pagrindinių nuostatų suirs cukraus sektoriuje susiklosčiusi pusiausvyra ir dėl to Bendrijos gamintojai ir mažiau išsivysčių šalių tiekėjai bei AKR šalių gamintojai patirs nuostolių,

N. mano, kad Europos Komisijos numatytas kainų ir kvotų mažinimas lems didžiulius cukraus sektoriaus dalyvių pajamų nuostolius, kartu sukeldamas pavojų jų išlikimui tam tikrose šalyse ir, ko gero, neduos jokios realios naudos vartotojams, kaip įvyko įgyvendinant ankstesnes reformas, kai žaliavų kainos buvo sumažintos, o vartojimo kainos nesumažėjo,

O. kadangi cukranendrių plantacijos kai kuriuose atokiausiuose regionuose socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra itin svarbios ir nepakeičiamos; nes yra tų regionų, kurie jau nukentėjo nuo specifinių ir nuolatinių sutartyse minimų struktūrinių nepatogumų, gamintojų įvairialypis ir nepakeičiamas pajamų šaltinis,

P. kadangi didėjantys cukraus gamybos mastai kai kuriose didžiausias cukranendrių plantacijas turinčiose šalyse labai neigiamai veikia aplinką, kai, pvz., niokojami atogrąžų miškai, sukeliama dirvos erozija bei pernelyg išnaudojami gamtiniai ištekliai, pvz.,vanduo, dirvožemis ir t. t.,

1. Vidiniai reformos aspektai

1. pabrėžia, kad cukraus sektoriaus veikėjams, siekiantiems pritraukti reikalingas investicijas ir taip padidinti konkurencingumą, reikia pakankamų išankstinių žinių; mano, kad yra labai svarbu, jog Komisija dabar paskelbtų savo ketinimus laikotarpiui po 2008 metų; siūlo, kad rinkos bendrojo organizavimo reformos tvarka nebūtų pakeistaiki 2012 m. pabaigos;

2. pritaria Komisijos atliktam išplėstiniam įvairių reformos galimybių poveikio įvertinimui; tačiau pastebi, kad Komisijos dokumente nepateikiama adekvataus reformos poveikio įvairiose valstybėse narėse ir įvairiuose gamybos regionuose įvertinimo, ypač užimtumo šiame sektoriuje atžvilgiu;

3. reikalauja, kad Komisija parengtų išsamų poveikio visoms valstybėms narėms įvertinimą, kuriame būtų nagrinėjamos socialinės ir ekonominės šių reformų pasekmės tiek cukrinių runkelių augintojams, tiek sektoriaus darbuotojams ir galima jų įtaka apleidžiant kai kurias ES kaimo vietoves; ir ragina Komisiją kad reformos padarinių tyrimas apimtų ir galimo poveikio grūdų rinkai tyrimą;

4. pažymi, kad Komisijos pasiūlymas sumažinti cukraus kainas neatitinka būtinų PPO taisyklių sąlygų; todėl ragina siekiant užtikrinti ir išlaikyti ES gamybos pajėgumą ilguoju laikotarpiu, jos veiksmingumą ir PPO taisyklių laikymąsi šias kainas mažinti labai ribotai – tiek, kiek iš tiesų būtina; mano, kad tokį pat principą reikėtų taikyti ir mažinant kvotas bei, kad bendras kainų ir kvotų sumažinimo poveikis kelia grėsmę labiausiai pažeidžiamoms šalims ir silpnina konkurencingiausias;

5. mano, kad Komisijos pasiūlyta santykinių kainų sistema nėra veiksminga ir nepadės užtikrinti rinkos stabilumo; todėl siūlo, kad dabar galiojanti kainų išlaikymo sistema būtų išsaugota siekiant užtikrinti tam tikrą saugumą ir užkirsti kelią stipriam cukraus rinkos išderinimui;

6. pažymi, kad kvotų nuosavybės klausimas šiuo metu nėra aiškiai teisiškai apibrėžtas; prašo Komisijos skubiai pateikti šio klausimo išaiškinimą;

7. mano, kad Komisijos pasiūlyta kvotų perdavimo sistema neatitinka konkurencijos, užimtumo ir solidarumo srityse iškeltų tikslų; atmeta pasiūlymo nuostatas, kai dėl jas taikant kiltų pavojus silpniausiems rinkos dalyviams, ypač kai perkeliamos darbo vietos ir nepateisinamai pakeičiama gamybos vietovė;

8. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įkurti specialų Europos Sąjungos valdomą fondą, kurio paskirtis būtų sudaryti priimtinas sąlygas visiems norintiems pasitraukti iš sistemos ir suteikiant jiems galimybę per ribotą laikotarpį Europos Sąjungai savanoriškai parduoti kvotas už patrauklią, palaipsniui mažėjančią kainą ir tas kvotas nedelsiant panaikinti; siūlo biudžeto atžvilgiu neutralią finansavimo formulę, kuri apimtų taip pat ir sektoriaus bei rinkos veikėjus;

9. mano, kvotos yra tinkama priemonė plėtojant gamybą Europos Sąjungoje ir kad siekiant šio tikslo reikėtų jas naudoti; siūlo, kad į teisėkūros pasiūlymą būtų įtrauktos nuostatos dėl mažiausių gamybos kvotų, kurios turi būti užtikrinamos kiekvienoje valstybėje narėje;

10. prašo Komisijos atsiimti savo pasiūlymą kilnoti kvotas iš vienų valstybių narių į kitas;

11. pabrėžia, kad naujosios Europos Sąjungos valstybės narės įstojo į ES įsipareigodamos įvykdyti susitarimus, kurie pareikalavo labai daug pastangų; siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę, kaip galima būtų užtikrinti, kad šios valstybės narės nenukentėtų dėl pernelyg didelio kvotų sumažinimo priemonių; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į esamus gėdingus skirtumus, kai nustatomos B kvotos, kurios taikomos naujosioms valstybėms narėms; džiaugdamasis pritaria Komisijos pasiūlymui visiškai kompensuoti patiriamus nuostolius naujųjų šalių cukrinių runkelių augintojams;

12. pabrėžia, kad reforma turėtų visiškai atitikti PPO taisykles ir užtikrinti, kad būtų suderinta Bendrijos cukraus rinka, išsaugotas gamybos lygis ir žemės ūkio darbuotojų pragyvenimo lygis;

13. mano, kad numatomos sumažinti ar panaikinti eksporto subsidijos neturi tapti Bendrijos biudžeto santaupomis, tačiau šios lėšos turėtų būti naudojamos sektoriui remti, numatant ūkininkams tinkamesnes kompensacijas už pajamų praradimą arba kitas priemones rinkos pusiausvyrai sukurti;

14. ragina Komisiją rengiant teisės akto projekto pasiūlymą atsižvelgti į PPO kolegijos nutartį; šiuo požiūriu tikisi, kad projekte bus pasiūlyta kaip spręsti su C cukrumi susijusias problemas; pvz., ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant sukurti kitas galimas cukraus realizavimo rinkas ir suteikti naujų rinkodaros galimybių Bendrijos gamintojams ypač atsižvelgiant į ekologiškai švaraus kuro (biokuro) gamybos plėtros atveriamas galimybes; ragina Komisiją išnagrinėti su ekonominiais ir aplinkosaugos aspektais susijusias galimybes naudoti cukrų kaip ekologiškai švarų kurą;

15. ragina užtikrinti, kad gaminant cukrų tiek maistui, tiek kurui, būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, bent jau skatinti gerbti aplinkosaugos standartus bei dažniau taikyti sėjomainą ir taip skatinti dirvožemio atsinaujinimą bei remti žemės ūkio veiklos įvairovę cukraus gamybos aspektu;

16. mano, kad kompensacijos už galimą pajamų praradimą yra per mažos; siūlo, kad ribotai sumažinus kainas, kaip siūloma 4 dalyje, turi likti Komisijos numatytas biudžetas ir jo lėšos turi būti paskirstytos ūkininkams ir cukrinių runkelių augintojams taip, kad jie gautų didžiausią įmanomą kompensaciją; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad apskaičiuojant kompensacijos už kainų sumažinimą dydį būtų atsižvelgiama į mažesnes valstybėse narėse taikytas kainas;

17. tikisi, kad kai kurie 8 dalyje minimi fondai (arba kai kurie kiti specialūs fondai) gali būti skirti ūkininkų pajamoms užtikrinti ir naudojami kompensuoti už jų prarastas tiekimo teises ir siekiant jiems padėti pradėti kitokią veiklą; taip pat ragina numatyti socialinės apsaugos priemones uždaromų cukraus gamybos įmonių darbuotojams;

18. pritaria Komisijos įsipareigojimui ypatingą dėmesį skirti atokiausiems regionams; vis dėlto apgailestauja, kad buvo panaikinta pagalba prekybos srityje; ragina atkurti šį mechanizmą ir visišką prarastų pajamų kompensavimo tvarką, kad būtų tinkamai įvertinta nepalanki atokiausių regionų padėtis;

19. tikisi, kad Komisija kruopščiai įvertins susiklosčiusią gamybos padėtį skurdesniuose ES regionuose ir nuspręs, kokių veiksmų reikėtų imtis, dėl reformos nebūtų liautasi auginti cukrinius runkelius tuose regionuose;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kokių socialinių pasekmių gali turėti gamyklų uždarymas dėl būsimos cukraus reformos ir imtis reikalingų priemonių jei pasirodys, kad socialinė apsauga per menka;

Išoriniai reformos aspektai

21. nurodo, kad Sąjungos gebėjimas tvarkyti cukraus atsargas savo rinkoje yra labai svarbus siekiant išlaikyti bendrą cukraus rinkos organizavimo pusiausvyrą ir tvarumą;

22. ragina Komisiją patenkinti AKR regiono šalių ir mažiau išsivysčiusių šalių reikalavimus ir išnagrinėti reguliavimo susitarimo dėl iniciatyvos „viskas išskyrus ginklus“ galimybę, kuria pasinaudojusi Europos Sąjunga galėtų išlaikyti savo gebėjimą tvarkyti atsargas ir išvengtų būtinybės privalomai reguliuoti Bendrijos produkcijos lygį atsižvelgiant į naują bendrą rinkos organizavimo tvarką; siūlo, kad tai būtų atliekama taikant importo kvotų kiekybinės kontrolės priemones, kurias galima būtų reguliariai peržiūrėtiatsižvelgiant į realų programos „viskas, išskyrus ginklus“ poveikį atitinkamų šalių vystymuisi, ypač užimtumo ir gamybos požiūriu; siūlo, kad nustatytas kvotų lygis turėtų sudaryti sąlygas gaminti ir kitus maisto produktus, kad šalis galėtų patenkinti savo poreikius;

23. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto projekto, kuris padėtų užtikrinti, kad cukrus iš valstybių ne ES narių trišalės prekybos būdu per mažiau išsivysčiusias šalis nebūtų eksportuojamas į ES;

24. reikalauja, kad importuojamo cukraus gamybai būtų taikomi tie patys socialiniai ir ekologiniai standartai kaip Sąjungoje gaminamam cukrui; jei cukrų tiekiančios šalys nesilaiko tų standartų, ragina importuojamam cukrui nustatyti mokestį, kuris būtų pervedamas į naują ES fondą, skirtą humaniškam ir ekologiškam žemės ūkiui cukrų tiekiančiose besivystančiose šalyse remti;

25. ragina Komisiją nedelsiant remiantis deramai patvirtintais istoriniais duomenimis nustatyti kvotas Vakarų Balkanų šalims, kad būtų galima užtikrinti, jog tos kvotos neviršys grynojo vidaus gamybos apimties ir suvartojimo likučio ir todėl neleis joms eksportuoti cukraus atgal į ES;

26. ragina Komisiją tobulinti kontrolės sistemas, kuriomis tikrinama, ar laikomasi kilmės taisyklių, ypač atsižvelgiant į tai, kad programos „viskas, išskyrus ginklus“ palengvinta galimybė patekti į ES rinką gali lemti kainų skirtumus, galinčius paskatinti nesąžiningą veiklą;

27. ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones padėti nuo cukraus eksporto į ES stipriai priklausančioms AKR šalims diversifikuoti savo ekonomikos pagrindą;

28. ragina Komisiją užtikrinti, jog dabartinė reforma yra neatskiriama Europos Sąjungos derybų su PPO pozicijos dalis, kad būsimiesiems daugiašaliams įsipareigojimams vykdyti nereikėtų tolesnių reformų, už kurias gamintojams tektų dar kartą mokėti;

29. ragina Komisiją atsižvelgti į reformos poveikį, ypač Brazilijoje, kur cukraus gamybą ir perdirbimą kontroliuoja nedidelė grupė asmenų taip kenkdama daugeliui cukraus plantacijose ir gamyklose dirbančiųjų asmenų; mano, kad ES turi prisiimti moralinę atsakomybę ir užtikrinti, kad jos reformos neskatintų neekologiško cukraus gamybos būdo didelėse privačios žemės valdose, kaip vyksta Brazilijoje;

30. ragina Komisiją derėtis dėl Europos cukraus rinkos bendrojo organizavimo reformos susiejimo su panašiomis cukraus rinkos organizavimo reformomis kitose šalyse, ypač JAV;

31. ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad PPO kontekste būtų sudaryti tarptautiniai susitarimai dėl cukraus gamybos ir cukraus kainų kontrolės;

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

• [1] OL L 178, 2001 6 30, p. 1.
• [2] OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
• [3] Tarybos Sprendimas 2001/870/EB – Europos Bendrijos ir Indijos Respublikos pasikeistų laiškų forma sudarytas susitarimas OL L 325, 2001 12 08, p. 21.
• [4] OL L 346, 2001 12 31, p. 1.
• [5] OL L 60, 2001 3 1, p. 43.
• [6] OL L 78, 2002 4 2, p. 79.
• [7] OL L 231, 2002 9 27, p. 48.