PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

26.4.2005

dėl klausimų į kuriuos atsakoma žodžiu B6‑0164/2005, B6‑0165/2005, B6‑0014/2005, B6‑0154/2005, B6‑0156/2005, B6‑0160/2005, B6‑0017/2005, B6‑0020/2005, B6‑0155/2005 ir B6‑0159/2005
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Jean-Marie Cavada
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu
dėl 2004 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (LSTE; ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

B6‑0327/05

Europos Parlamento rezoliucija dėl dėl 2004 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (LSTE; ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A. atsižvelgdamas į savo neseniai priimtas 2004 m. kovo 31 d.[1] ir 2004 m. spalio 14 d.[2] rezoliucijas, kuriose buvo įvertinta, kaip įgyvendinama Tamperės programa ir pateiktos pirminės rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai, kuri netrukus, 2004 m. lapkričio 5 d., patvirtino Hagos programą, kurioje buvo nustatytos LSTE gairės ateinantiems penkeriems metams,

B. atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 11 d. diskusijas ir Tarybos bei Komisijos pateiktus atsakymus į žodinius klausimus (B6-0164/2005 IR B6-0165/2005),

C. kadangi nors praėjusiais metais ir buvo pereita prie bendro sprendimo procedūros dėl tam tikrų planuotų kovos su neteisėta migracija priemonių, tačiau norimos pažangos kuriant LSTE nebuvo pasiekta, nepaisant svarių pokyčių kitose Bendrijos veiklos ar netgi tarpvyriausybinio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais srityse,

D. kadangi ir Europos Vadovų Taryba priėjo aklavietę spręsdama šios srities klausimus, nes 2004 m. tris kartus buvo priversta pripažinti, kad susiduriama su sunkumais įgyvendinant Sąjungos sprendimus, visų pirma policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atvejais, būtent susijusius su kova su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu,

E. susirūpinęs, kad nepaisant nuolatinių raginimų šešios senosios ir devynios naujosios valstybės narės vis dar neratifikavo 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio paramos baudžiamosiose bylose ir kad 11 valstybių vis dar neratifikavo Europolo konvencijos 2003 m. lapkričio 27 d. protokolo,

F. sunerimęs, kad delsiama praktiškai taikyti Europos suėmimo orderį ir dėl valstybių narių deklaruojamų sunkumų šioje srityje, taip pat dėl to, kad nedrąsiai įgyvendinamos teisminės paramos ar tarpininkavimo civilinėse bylose iniciatyvos, kurias kai kurios valstybės taiko tik pasienio bendradarbiavimo atvejais, o tai rodo, kad valstybių narių santykiams trūksta pasitikėjimo,

G. kadangi norėdamos išeiti iš šios susidariusios aklavietės kai kurios valstybės narės pradėjo vykdyti sutartimis nesiremiančio bendradarbiavimo iniciatyvas, pvz., „G5“, steigti tam tikrais atžvilgiais sprendimus priimančias institucijas tokias kaip, GAFI, atsakingą už kovą su pinigų plovimu, Dublino grupę kovai su narkotikais ir Berno grupę, atsakingą už keitimąsi informacija; pabrėžtina, kad visoms šioms institucijoms netaikoma demokratinė kontrolė; įsitikinęs, kad nors tokių iniciatyvų pasiekta pažanga yra pageidautina, jos turėtų būti vykdomos „glaudesnio bendradarbiavimo“ kontekste (pvz., „Šengenas+“ susitarimai);

H. įsitikinęs, kad visi šie veiksniai daro neigiamą poveikį Sąjungos veiklos patikimumui ir teisėtumui tuo metu, kai reikia spręsti svarbius su migracijos politika, pasienio kontrole, laisvių skatinimu ir kova su tarptautiniu nusikalstamumu bei terorizmu susijusius klausimus, ir kad bet kokia kaina reikia nedelsiant iš naujo pradėti kurti bendrąją erdvę ir skatinti 25 valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą bei rengtis naujų valstybių narystei,

Nedelsiant panaikinti demokratijos stoką ir skatinti kurti bendrą LSTE teisinę bazę

1.  dar kartą ragina Tarybą įkurti bendrą LSTE teisinę bazę ir remiantis ES sutarties 42 straipsniu kuo skubiau perkelti teisminį ir policijos bendradarbiavimą į Bendrijos veiklos sritį, taip pat remiantis EB sutarties 67 straipsniu taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą priimant sprendimus Taryboje kartu su bendro sprendimo procedūra visais su LSTE susijusiais klausimais;

2.  atkreipia Tarybos dėmesį į tai, kad status quo palaikymas laukiant, kol bus patvirtinta Konstitucijos sutartis, ne tik skatina demokratijos stoką, bet ir sunkina 25 valstybių narių sprendimų priėmimo procesą, nekalbant jau apie šių sprendimų įgyvendinimo vertinimą (kaip teigiama Europos Vadovų Tarybos išvadose);

3.  todėl ragina Komisiją iki 2005 m. rugsėjo parengti pasiūlymą dėl sprendimo pagal ES sutarties 42 straipsnį, kuriame būtų nustatyta, kad 29 straipsnyje nurodytų sričių veikla priklausytų Europos Bendrijos steigimo sutarties IV antraštinei daliai, ir drauge reikalaujama, kad su šia veikla susiję sprendimai būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma; ragina Tarybą pagal EB sutarties 67 straipsnį patvirtinti naują sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama pradėti taikyti bendro sprendimo procedūrą IV antraštinėje dalyje nustatytoms Bendrijos priemonėms ir panaikinti Teismo galių apribojimus;

4.  ragina Tarybą kiek galima greičiau iš dalies pakeisti savo darbo tvarkos taisykles, kad būtų galima gauti informaciją apie visus rengiamus teisės aktus, įskaitant šioje srityje parengtas nuomones dėl teisės aktų, ko jau ne kartą reikalavo Europos Parlamentas, taip pat C-52/05 P ir C-39/05 P atvejais, bei valstybių narių pozicijas ir rengti viešas diskusijas visų pirma LSTE klausimais; prašo savo kompetentingą komitetą išsiaiškinti, ar būtų tinkama įsiterpti su savo pasiūlymais tam tikrais atvejais siekiant užtikrinti skaidrumą priimant Europos piliečiams įtakos turinčias priemones;

5.  atkreipia Tarybos dėmesį į tai, kad iniciatyvos, skirtos kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, būtų įgyvendinamos nuosekliai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir laikantis demokratijos principo, pagal kurį Europos Parlamentas turi dalyvauti Europos teisės aktų leidybos procese nuo pat jo pradžios, o ne tik tada, kai jau pasiekiamas politinis susitarimas;

Laisvė, saugumas, teisingumas ir solidarumas

6. siūlo Komisijai parengti procedūrą, pagal kurią Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas būtų nuolat informuojamas apie su LSTE susijusius išorės aspektus, ypač apie derybas dėl susitarimų ir politinį dialogą su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; ragina Komisiją užbaigti „TRANS-TVR“ bandomąjį projektą, kuris įgalintų sekti įvykius ir priimamus dokumentus, susijusius su LSTE srities teisėkūros procedūromis su sąlyga, kad šie duomenys bus prieinami institucijų registruose; kviečia nacionalinius parlamentus prisijungti prie šio bandomojo projekto pateikiant internete duomenis apie kiekvienos su Europos Sąjungos LSTE priemonių tvirtinimu ar perkėlimu susijusios teisėkūros procedūros parengiamuosius darbus;

7. ragina valstybes nares nepažeisti Europos Bendrijos ir Europos Sąjungos tarptautinių susitarimų srities įgaliojimų ir imtis veiksmų, kad į tarptautines konvencijas būtų įtrauktos „sąsajos“ nuostatos, kurios įgalintų Sąjungą ir Bendriją prisijungti prie šių konvencijų, arba bent jau „atskyrimo“ nuostatos, kuriomis vadovaujantis būtų galima taikyti Sąjungos teisyną valstybių narių santykiuose konvencijose nustatytų veiklos sričių atžvilgiu;

8. ragina visas Sąjungos institucijas palaikyti nuolatinį atvirą ir skaidrų dialogą su organizacijų atstovais ir pilietine visuomene bei skatinti ir supaprastinti piliečių dalyvavimą visuomeniniame gyvenime; prašo Komisijos kai tik įmanoma pateikti pasiūlymą dėl konkrečių priemonių šioje srityje;

Laisvė, saugumas, teisingumas ir solidarumas

9. mano, kad LSTE raidos priemones reikia įtraukti į Bendrijos veiklos sritį ne tik teisės aspektu, bet ir atsižvelgiant į politikos siekius, kurie turėtų būti įgyvendinti vadovaujantis solidarumo dvasia tarp valstybių narių ir jų piliečių; įsitikinęs, kad šiuo atveju TVR taryba turėtų posėdžiauti viešai ir tartis visų pirma su:

- Raidos, Bendrųjų reikalų ir Socialinių reikalų tarybomis, kai sprendžia imigracijos, integracijos ir readmisijos klausimus,

– Biudžeto ir Bendrųjų reikalų tarybomis, kai nustato finansinio solidarumo priemones, susijusias tiek su pasienio kontrolės ir prieglobsčio bei grąžinimo politikos priemonių įgyvendinimu, tiek su infrastruktūros ir lėšų, kurių reikia piliečiams ginti ir nelaimėms bei teroristų išpuoliams užkardyti, teikimu;

Skatinimas ginti pagrindines teises

10. dar kartą pareiškia manąs, kad tiek europinės tiek nacionalinės institucijos turi parodyti esančios tvirtai pasiryžusios kurti LSTE, kad būtų kiek įmanoma labiau skatinama ginti pagrindines teises tiek piliečių labui, tiek norint išvengti bet kokio vėlesnio delsimo perkeliant priimtas priemones ar atsisakymo jas perkelti; šiuo aspektu siūlo, kad:

• -visi pasiūlymai dėl naujų teisės aktų, susiję visų pirma su LSTE klausimais, būtų teikiami pagrįstai įvertinus jų poveikį pagrindinėms teisėms; be to, ragina už pagrindinių teisių apsaugą atsakingus Komisijos narius pranešti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui apie apie savo veiklą ir užtikrinti tinkamą savo veiksmų koordinavimą;
• -Parlamentas turėtų tokias pačias teises kaip ir Taryba dėl Komisijos priimamų Bendrijos ir Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo priemonių, kai šie aktai gali turėti įtakos pagrindinėms teisėms, kaip dažniausiai ir būna LSTE srityje;

- per būsimas Parlamento kasmetes diskusijas LSTE tema taip pat galėtų būti įvertinta pagrindinių teisių gynimo padėtis Sąjungoje remiantis konkrečiais teminiais pranešimais, kuriuos parengtų Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 212 straipsnio nuostata dėl bendro pranešimo, ir Pagrindinių teisių agentūra, kaip siūloma rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių skatinimo ir apsaugos: nacionalinių ir Europos institucijų, įskaitant Pagrindinių teisių agentūrą, vaidmuo[3];

11. mano, kad siekiant ginti pagrindines teises būtina įgyvendinti šiuos veiksmus:

- patvirtinti priemones, kuriomis stiprinama mažumų įtrauktis ir kovojama su bet kuria diskriminacijos forma (EB sutarties 13 str.), taip pat dar kartą pasitarus su Parlamentu patvirtinti pagrindų sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos,

- sutarus su valstybėmis narėmis rengti kokybiško teisingumo įgyvendinimo Europoje programą, remiantis rekomendacija dėl teisingumo kokybės[4],

- priimti bendras priemones dėl teisės kreiptis į civilinių ir baudžiamųjų bylų teismus Europoje (siekiant išvengti ,,dvigubų standartų“ nagrinėjant tarpvalstybines bylas),

– stiprinti teisminio nagrinėjimo procesines garantijas; ragina Tarybą kuo skubiau priimti pagrindų sprendimą šioje srityje, atsižvelgus į Parlamento nuomonę; ragina Komisiją iki 2005 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusius su:

*savitarpio pripažinimu ikiteisminio nagrinėjimo srityje,

*asmens laisvės nevaržančiomis kontrolės priemonėmis,

*„ne bis in idem in absentia“ principu,

*nešališku elgesiu atskleidžiant ir naudojant įrodymus,

*su nekaltumo prezumpcija susijusiomis teisėmis;

– priimti solidarumo priemones, skirtas padėti aukoms, ypač atsižvelgiant į vaikų padėtį,

- oficialiai ES lygmeniu patvirtinti Europos policijos etikos kodeksą ¹, kuriam 2004 m. spalio 28 d.² neoficialiai pritarė TVR taryba, ir stiprinti CEPOL vaidmenį;

Nustatyti konkrečius Europos Sąjungos ir valstybių narių uždavinius

12. ragina Komisiją artimiausiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui pateikti Hagos programos įgyvendinimo planą, kuriame turėtų būti:

- nustatomi konkretūs uždaviniai penkeriems metams, kurie turi būti įgyvendinami kartu su valstybėmis narėmis mažinant nusikalstamumą, skatinant asmenų apsaugą ir užtikrinant pagrindinių laisvių įgyvendinimą,

- numatomas skaidrus šių uždavinių įgyvendinimo priežiūros mechanizmas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat galimų trūkumų analizė;

Teisingumas

13. primena, kad teisminis bendradarbiavimas baudžiamųjų bylų srityje remiasi teismų institucijų ir piliečių bei pačių institucijų tarpusavio pasitikėjimu; tai galima pasiekti nustatant bendras taisykles, veiksmingiau keičiantis informacija tarp suinteresuotų šalių bei rengiant teismo pareigūnus su Bendrijos reikalais susijusiems klausimams nagrinėti; šiuo aspektu būtina stiprinti Eurojusto veiklą siekiant įsteigti Europos prokurorų instituciją;

14. pageidauja, kad būtų tęsiamos civilinių bylų teismų bendradarbiavimo iniciatyvos, ypač susijusios su šeimos ir prekybos teise;

Migracijos, prieglobsčio ir tarpvalstybinio asmenų judėjimo klausimai

15. prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl priežiūros mechanizmo, kuris iki 2006 m. pabaigos papildytų dabartinį Šengeno vertinimo mechanizmą;

16. reikalauja, kad būtų vykdoma teisinga Europos prieglobsčio ir imigracijos politika, pagrįsta pagarba pagrindinėms imigrantų teisėms;

17. nepritaria idėjai pasitelkti pagalbą iš išorės vykdyti prieglobsčio ir imigracijos politiką bei įsteigti imigrantų stovyklas ar „portalus“ už Europos Sąjungos teritorijos ribų;

18. pabrėžia būtinybę sukurti bendrą, vien tik kova su neteisėta imigracija neapsiribojančia imigracijos politiką; ragina kuo skubiau įgyvendinti teisėtos imigracijos politiką;

19 primena, kad kartu su Europos migracijos politika reikia parengti ir Europos įtraukties politiką, kuria būtų nustatyta tinkama darbo rinkos įtrauktis, teisė mokytis ir kelti kvalifikaciją, socialinių ir sveikatos paslaugų prieiga bei imigrantų dalyvavimas socialiniame, kultūriniame ir politiniame valstybės gyvenime;

20. atkreipia dėmesį į Komisijos Žaliąją knygą dėl ekonominės migracijos; primena, kad Europos ekonominės imigracijos politika neturėtų būti siejama vien tik su Europos darbo rinkos reikmėmis, bet turi būti atsižvelgta ir į kitas priežastis, dėl kurių imigruojama, pvz., šeimos narių susijungimas; ragina kuo skubiau suderinti su imigrantų priėmimu į Europos Sąjungą susijusias Europos ekonominės imigracijos politikos nuostatas, taip pat sukurti priemones, skirtas kovoti su diskriminacija darbo rinkoje;

21. ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl migrantų darbuotojų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos 97 ir 143 konvencijas dėl migrantų darbuotojų;

   ragina Komisiją įtraukti į sprendimus ir pagrindų sprendimus visas 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintos Tarptautinės konvencijos dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nuostatas;

22. labai susirūpinęs dėl Europos Sąjungos asmenų grąžinimo politikos, ypač dėl bendrų skrydžių, skirtų išsiųsti imigrantus; primena, kad readmisijos susitarimai su trečiosiomis šalimis turi būti grindžiami tikru dialogu, atsižvelgiant į šių šalių poreikius; šis dialogas padėtų vystyti politinį bendradarbiavimą ir skatinti bendrą veiklos raidą, siekiant išspręsti migracijos priežastis;

23. ragina Komisiją užtikrinti, kad asmenims, kuriems reikalinga apsauga, būtų leista saugiai įvažiuoti į Sąjungą, o jų reikalavimai būtų tinkamai išnagrinėti; taip pat ragina griežtai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pabėgėlių statusą reglamentuojančių teisės aktų, ypač atsižvelgiant į negrąžinimo principą;

24. primena už tinkamo ES teisės taikymo užtikrinimą atsakingai Komisijai apie jos pareigą garantuoti, kad Europos Sąjungoje būtų ginama prieglobsčio teisė pagal ES sutarties 6 straipsnį ir EB sutarties 63 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad dėl naujausių kolektyvinio asmenų išsiuntimo iš kai kurių valstybių narių atvejų buvo suabejota, ar šios valstybės tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal ES teisės aktus;

25. primena būtinybę, kad Bendrijos imigracijos ir prieglobsčio politika būtų pagrįsta teisėtos imigracijos kanalų atvėrimu ir kad būtų apibrėžti bendri imigrantų ir prieglobsčio prašytojų pagrindinių teisių apsaugos standartai visoje Europos Sąjungoje, kaip įtvirtinta 1999 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime Tamperėje ir patvirtinta Hagos programoje;

26. dar kartą išreiškia rimtas abejones dėl mažiausio bendro vardiklio koncepcijos, numatytos Tarybos direktyvos projekte dėl prieglobsčio suteikimo tvarkos ir ragina valstybes nares skubiai perkelti Direktyvą Nr. 2004/83/EB;

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu

27.  tvirtai laikosi požiūrio, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti Sąjungos saugumo politiką reikia ne tik tarpusavio pasitikėjimo, bet ir privalu nustatyti bendrus tikslus ir skirti užtektinai lėšų, taip pat sukurti bendrą teisinę bazę ir suteikti piliečiams garantijas; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad:

• -pirma, vis dar nėra tikros Europos vidaus saugumo strategijos, kurioje būtų nustatyti apčiuopiami tikslai, atsakomybė už įgyvendinimą, numatomi rezultatai ir tikslų įvykdymo vertinimo kriterijai,
• -antra, nepaisant to, kad dar nėra nustatyta aiškių tikslų Europos lygmeniu, Valstybės narės reikalauja patvirtinti bendras priemones, kurias taikant būtų galima rinkti ir gauti tiek operatyvinius duomenis (pagal duomenų prieinamumo principą), tiek duomenis apie asmenų kasdienę veiklą (kelionės, susitikimai, ir kt.),

28. kadangi trūksta Tarybos šiuo klausimu teikiamos informacijos, yra pasiryžęs pavesti savo atsakingam komitetui išsiaiškinti, kokių strateginių ir operatyvinių priemonių šiuo metu imamasi siekiant kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu Europos lygmeniu; mano, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas iki 2005 m. pabaigos turėtų išklausyti:

• -už kovos su organizuotu nusikalstamumu politiką atsakingus SITCEN vadovybę ir Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą,
• -Europolo, Eurojustoir OLAF vadovybę, kad išsiaiškintų, kokia šiuo metu yra valstybių narių ir Sajungos institucijų bendradarbiavimo padėtis ir jos perspektyvos,
• -Interpolo vadovą, kad išsiaiškintų, kokia šiuo metu yra jo, valstybių narių, Europos Sąjungos ir jos agentūrų bei keitimosi informacija sistemų bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos,
• -nacionalines teismo ir policijos institucijas, kad išsiaiškintų, kaip jos iš tikrųjų bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, bei ES ir jos agentūromis (duomenų keitimosi, jungtinių darbo grupių ir dvišalių susitarimų klausimais),
• -už pirmiau minėtus klausimus atsakingus nacionalinių parlamentų atstovus;

29. - paruošti naują Europolo veiklos Bendrijos teisinę bazę prieš įsigaliojant Konstitucijos sutarčiai ir reglamentuoti Europolo ir Eurojusto glaudaus bedradarbiavimo formas, taip pat numatyti atitinkamus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vykdomos šių dviejų institucijų veiklos priežiūros būdus,

• -parengti teisinę bazę, reikalingą sudaryti Europos asmenų grupių ir veiksmų, kuriems būtų taikomos ribojamojo pobūdžio antiteroristinės priemonės, sąrašą, taip pat galimai pavojų viešajai tvarkai keliančių asmenų sąrašą (Šengeno konvencijos 96 ir 99 str.),
• -apsvarstyti galimybę panaudoti tuos sąrašus remiantis savitarpio principu, palaikant tarptautinius santykius, visų pirma su JAV;

Bendra stebėjimo politika bei proporcingumo ir duomenų apsaugos būtinybė

30.  pritaria Europos Vadovų Tarybos nuomonei, kad reikia racionaliai tvarkyti Sąjungos ir valstybių narių turimą informaciją; tačiau pabrėžia, kad šios sistemos buvo sukurtos specialiais tikslais ir deramai atsižvelgiant į proporcingumo principus, o tai reiškia, kad demokratinėse visuomenėse siekiant apsaugoti duomenis šių sistemų naudojimas gali būti apribotas;

31.  pabrėžia, kad šie apribojimai negali būti paprastai atmesti iškeliant naują būtinybę kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, pirmiausia turi būti susitarta dėl tikslų ir tik po to apibrėžta informacija, kurios reikia šiems tikslams pasiekti, kuri turėtų būti pateikta valdyti atsakingoms institucijoms tam tikru numatytu laikotarpiu; pakartoja savo prašymą pereiti nuo sistemos ,,pull“ prie sistemos ,,push“, kad būtų galima perduoti duomenis JAV valdžios institucijoms, ir išreiškia labai rimtas abejones dėl Europos keleivių pavardžių įrašų (PNR) sistemos, už kurią būtų atsakingas Europolas, sukūrimo, kaip numatyta komunikate dėl Europos centralizuoto lėktuvų keleivių dokumentų duomenų, perduodamų tvarkyti Europolui, valdymo[5]; prašo Komisijos ir Tarybos atsižvelgti į Europos Parlamento 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl PNR2[6] vedant derybas su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, ypač Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO).

32.  pakartotinai ragina nustatyti bendrus saugumo srities duomenų apsaugos kriterijus remiantis Europos Vadovų Tarybos ir Europos duomenų apsaugos tarnybų konferencijos pateiktais principais (žr. A. Duquesnė rekomendacijos projektą) ir dar sykį ragina įsteigti jungtinę duomenų apsaugos įstaigą teisminio ir policijos bendradarbiavimo sferoje, sudarytą iš nacionalinių ir Europos institucijų, kurių veikla susijusi su Europolu, Eurojustu, SIS ir SID; mano, kad ši įstaiga turėtų tikrinti, kaip Europos institucijos laikosi duomenų apsaugos standartų, ir padėti šioms institucijoms rengti susijusius teisės aktų pasiūlymus;

33.  pabrėžia būtinybę stiprinti kelionės dokumentų apsaugą, ypač įdiegiant tam tikrus biometrijos elementus; visgi labai svarbu, koks bus priimtas techninis sprendimas, nes tai bus vienintelis būdas užtikrinti veiksmingą biometrijos naudojimą ir fizinę duomenų apsaugą visų pirma nuo neteisėtos prieigos; būtina užtikrinti, kad pasirinktos techninės charakteristikos būtų drauge ir ekonomiškai veiksmingos ir garantuotų saugumą renkant, apdorojant, kaupiant ir naudojant duomenis; pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtų nenaudinga paskubomis priimti sprendimą, kuris vėliau pasirodytų netinkamas;

34. primena, kad ETT ir duomenų apsaugos institucijos mano, kad nacionalinės 2004 m. balandžio mėnesio iniciatyvos dėl duomenų keitimosi saugumo tikslais neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų;

35.  pabrėžia, kad surinktų duomenų analizavimo kaštus turėtų padengti tas asmuo ar institucija, kurie prašo šių duomenų, siekiant išvengti neproporcingo užklausų kiekio;

36.  dar kartą pažymi, kad renkantis šio tipo technologijas ir derantis dėl jų per mažai dėmesio skiriama viešoms diskusijoms ir skaidrumui tiek ICAO techninės grupės, tiek JAV administracijos lygmeniu; nesutinka, kad Europos piliečių pasuose būtų naudojami RFID lustai, ir ragina Komisiją nuodugniai išbandyti šias technologijas prieš tai, kol jos taps privalomos šimtuose milijonų pasų.

• [1]  P5_TA(2004)0179 - B5-0148/2004 (pateikė J. Ribeiro e Castro)
• [2]  P6_TA(2004)0022 - A6-0010/2004 (pateikė J.-L. Bourlanges)
• [3]  2005/2007(INI) - A6-0144/2005
• [4]  A-60036/2005 (Costa)
• [5] KOM(2003) 826
• [6]  P5_TA(2004)0245