PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
13.3.2006
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį pateikė
John Bowis, Avril Doyle ir Frederika Brepoels PPE-DE frakcijos vardu,
Guido Sacconi, Riitta Myller ir María Sornosa Martínez PSE frakcijos vardu
Jolanta Dičkutė ALDE frakcijos vardu,
Caroline Lucas ir Marie Anne Isler Béguin Verts/ALE frakcijos vardu,
Jonas Sjöstedt, Roberto Musacchio ir Adamos Adamou GUE/NGL frakcijos vardu,
Liam Aylward UEN frakcijos vardu
dėl rengimosi Brazilijoje, Kuritaboje, vyksiančiai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai ir Biosaugumo protokolo šalių susitikimui biologinės įvairovės ir biosaugumo klausimais
B6‑0170/2006
Europos Parlamento rezoliucija dėl rengimosi Brazilijoje, Kuritaboje, vyksiančiai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai ir Biosaugumo protokolo šalių susitikimui biologinės įvairovės ir biosaugumo klausimais
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 8-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją, kuri vyks kovo 20–31 d. Brazilijoje, Kuritaboje,
– atsižvelgdamas į 3-iąjį Kartachenos Biosaugumo protokolo šalių susitikimą, kuris vyks kovo 13–17 d. Brazilijoje, Kuritaboje,
– atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborge vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Biologinės įvairovės konvencija – plačiausias tarptautinis susitarimas dėl biologinės įvairovės saugojimo, kuriame nagrinėjami biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo bei sąžiningo ir nešališko naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo klausimai, ir kadangi ją pasirašė 188 šalys, įskaitant 25-ias ES valstybes nares,
B. kadangi Kartachenos Biosaugumo protokole nustatyti bendri minimalūs tarpvalstybinio gyvų modifikuotų organizmų pervežimo standartai, ir šį protokolą ratifikavo 121 šalis,
C. kadangi biologinė įvairovė, įskaitant genetinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę, sudaro gyvenimo pagrindą ir yra labai svarbi žmogaus sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu,
D. kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekosistemos – pvz., maisto gamybos, vandens gryninimo, maistingųjų medžiagų apytakos ir klimato reguliavimo– paslaugų teikimas yra tiesiogiai susiję; kadangi žmogaus gamtinių išteklių naudojimas, gyvenamosios aplinkos naikinimas, klimato kaita, per didelis laukinių rūšių išnaudojimas ir darniai raidai kenkianti neteisėta prekyba laukine gyvūnija bei augmenija vis intensyvėja ir jau dabar labai apsunkina ekosistemos paslaugas,
E. kadangi JT Biologinės įvairovės konvencijos šalys ir 2002 m. Johanesburge įvykusio pasaulio aukščiausio lygio susitikimo dėl darnaus vystymosi šalys atskirai susitarė iki 2010 m. žymiai sumažinti biologinės įvairovės nykimą,
F. kadangi Europos bendrija įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,
G. kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2004 m. Rezoliucijoje Nr. 59/25 ragina imtis skubių, priklausančių nuo atvejo ir moksliškai pagrįstų priemonių, įskaitant atsargumo principo taikymą, laikiną žalingų žvejybos būdų, pvz., žvejybos dugniniais tralais, neigiamai veikiančios jautrią jūros ekosistemą, pvz., povandeninius kalnus, hidroterminius šaltinius ir šaltųjų vandenų koralus, kuriems netaikoma atskirų šalių jurisdikcija, uždraudimą, kol remiantis tarptautine teise bus priimtos deramos apsaugos ir valdymo priemonės,
H. kadangi neseniai atliktame JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) miško išteklių įvertinime pabrėžiama, kad paskutiniai pasaulio senieji miškai dramatiškai nyksta ir kad per metus vidutiniškai išnyksta daugiau nei 13 mln. hektarų miškų,
I. kadangi tikimasi, kad 8-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje šalys apsvarstys miškų biologinės įvairovės darbo programoje nubrėžtus įsipareigojimus, savo Sprendimus VI/22 ir VII/28, susijusius su tvariu biologinių išteklių naudojimu, vartojimu ir prekyba, miškų srities teisės aktų įgyvendinimu ir valdymu bei kovos su neteisėta miškų ruoša veiksmais,
J. kadangi 2000 m. 5-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje priimto Sprendimo V/5 III skirsnyje nustatyta sustabdyti V-GURT technologijos (angl. Varietal Genetic Use Restriction Technologies, rūšinio genetinio naudojimo ribojimo technologija), kuria siekiama sterilumą lemiančiais genų dariniais užkirsti kelią konkretaus ūkio sėklų dygimui, praktinius bandymus ir pardavimą,
K. kadangi genetinės inžinerijos priemonėmis gaminant sterilias sėklas, ūkininkai būtų priversti kiekvieną sezoną įsigyti naujų sėklų, o tai galėtų kelti grėsmę maisto tiekimo saugumui, visų pirma besivystančiose šalyse; kadangi dėl kryžminio apdulkinimo ir atsitiktinio susimaišymo tokie genai galėtų užteršti genetiškai nemodifikuotus augalus;
1. yra labai susirūpinęs, kad toliau nyksta biologinė įvairovė ir vis didėja Europos Bendrijos ekologinis pėdsakas, dėl kurio poveikis biologinei įvairovei taip pat daromas toli už Europos Bendrijos ribų;
2. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares parodyti iniciatyvą ir principingumą susitariant dėl konkrečių priemonių, skirtų ir vietos, ir tarptautiniu lygmenimis saugoti biologinę įvairovę, bei palengvinant šių priemonių įgyvendinimą;
3. mano, kad nebuvo įgyvendinti V-GURT technologijos bandymo natūraliomis sąlygomis ir tiekimo rinkai visuotinio moratoriumo reikalavimai, inter alia, susiję su ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu poveikiu bei bet kokiu neigiamu poveikiu biologinei įvairovei, maisto tiekimo saugumui ir žmonių sveikatai;
4. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares:
- -iškelti konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, realius ir konkrečiam laikotarpiui skirtus visuotinius uždavinius, susijusius su 2010 m. biologinės įvairovės uždavinio persvarstymu;
- -vadovautis naujausiais Biologinės įvairovės konvencijos šalių priimtais sprendimais dėl miškų biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų bei juos sparčiau įgyvendinti;
- -skirti papildomų išteklių ir kurti naujas finansavimo priemones, skirtas iki 2010 m. sukurti visuotinį sausumos (ir iki 2012 m. – jūros) saugomų teritorijų tinklą, ypatingą dėmesį skiriant didelėms nepaliestoms ekosistemoms, kurios yra itin svarbios siekiant išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę;
- -parengti ryžtingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad biologinės įvairovės ištekliai būtų naudojami ir vartojami ir jais būtų prekiaujama tausiai, pagerinti su miškais susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir miškų išteklių valdymą bei kovoti prieš neteisėtą kirtimą ir su juo susijusią prekybą atsižvelgiant į rekomendacijas, išdėstytas Parlamento rezoliucijoje B6-0412/2005;
- -pasinaudoti ES su miškais susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) iniciatyva ir kitais panašiais regioniniais procesais siekiant greičiau įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijoje išdėstytus tikslus ir padėti įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus;
- -saugoti jūrų biologinę įvairovę nuo kenksmingos veiklos, visų pirma rekomenduojant priimti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, įvedančią žvejybos dugniniais tralais atviroje jūroje už nacionalinės jurisdikcijos ribų moratoriumą tol, kol laikantis tarptautinės teisės normų bus priimtos veiksmingos valdymo priemonės, ir sutinkant pradėti derybas, skirtas pagal Jūrų teisės konvenciją parengti įgyvendinantį susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės;
- -parengti teisiškai įpareigojančią priemonę, skirtą per sutartą laikotarpį užtikrinti su genetiniais ištekliais susijusį teisingą ir vienodą naudos pasiekiamumą ir dalijimąsi tarpusavyje (angl. ABS);
- -užtikrinti, kad, įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijoje numatytą veiklos programą, visapusiškai ir veiksmingai dalyvautų vietos bendruomenės ir gyventojai;
- -užtikrinti, kad būtų sukurti biologinės įvairovės rodikliai, nes veiksmingai įgyvendinti priemones trukdo tai, kad trūksta aiškios informacijos apie priemonių, kurių jau imtasi, veiksmingumą, ir tai, kad sudėtinga pateikti informaciją apie biologinės įvairovės būklę; ir
- -primygtinai reikalauti, kad būtų susitarta dėl griežtos tvarkos, kuri reglamentuotų gyvų modifikuotų organizmų krovinius lydinčius dokumentus, siekiant, kad įvežtų gyvų modifikuotų organizmų teisėtumą būtų galima nustatyti paskirties šalyje, taip pat, kad įvežanti šalis galėtų nustatyti atitinkamą kilmę ir stebėti netyčinį išleidimą į aplinką bei gyvų modifikuotų organizmų naudojimą ir vartojimą perdirbtuose maisto produktuose ir pašaruose;
5. taip pat ragina Europos Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti Bendrijos tikslą – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, be kita ko, įtraukiant Biologinės įvairovės konvencijoje išdėstytus tikslus į ES vystymosi ir pagalbos politikos priemones, visų pirma į būsimas EB šalių ir regionų strategijas, ir iš esmės pagerinant buveinių ir paukščių direktyvų įgyvendinimą bei patobulinant su jomis susijusį „Natura 2000“ tinklą;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Biologinės įvairovės konvencijos bei Biosaugumo protokolo šalims.