Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0525/2006Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0525/2006
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

10.10.2006

dėl klausimo į kurį atsakoma žodžiu B6‑0435/2006
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Joseph Daul
Žemės ūkio komiteto vardu,
dėl padėties perdirbti skirtų uogų ir vyšnių sektoriuje

Procedūra : 2006/2612(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0525/2006
Pateikti tekstai :
B6-0525/2006
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B6‑0525/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties perdirbti skirtų uogų ir vyšnių sektoriuje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui apie padėtį perdirbti skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriuje (COM(2006) 345),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2200/96[1], 2201/96[2], 2202/96[3] ir 2699/2000[4], kurie sudaro bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo pagrindą,

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai apie bendrą vaisių ir daržovių rinkos organizavimą (COM(2001) 36)[5],

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1432/2003[6] dėl gamintojų grupių pripažinimo ir (EB) Nr. 1433/2003[7] dėl šio sektoriaus veiklos fondų ir programų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1535/2003[8], 2111/2003[9] ir 103/2004[10] , kuriais supaprastinamos šiam sektoriui galiojančių reglamentų nuostatos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[11] ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2237/2003[12] dėl specialių priemonių riešutų gamintojams remti,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą, kurio pavadinimas „ES plėtra: poveikis vaisių ir daržovių sektoriui“ (DG AGRI, C-4, 2004 m. balandis),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui apie bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo supaprastinimą (KOM(2004) 0549),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriame pateikiama bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo analizė (SEK(2004)1120),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo supaprastinimo (P6_TA(2005)0174),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 28 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Perdirbti ES skirtų minkštųjų vaisių ir vyšnių sektoriaus apžvalga“ (SEC(2006) 838),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi bendros žemės ūkio politikos tikslai apima žemės ūkio produktyvumo didinimą, tinkamo pajamų lygio užtikrinimą žemės ūkio bendruomenei, rinkos stabilizavimą, tiekimo prieinamumą ir garantavimą bei priimtinų vartotojams kainų užtikrinimą,

B.  kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje sakoma, kad rengiant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) reikėtų atsižvelgti į ypatingą žemės ūkio veiklos pobūdį, atsiradusį dėl socialinės žemės ūkio struktūros ir dėl struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų, į būtinybę veiksmingai ir laipsniškai panaikinti skirtumus tarp regionų ir į tai, kad valstybėse narėse žemės ūkis yra sektorius, glaudžiai susijęs su visu ūkiu,

C.  kadangi trys pagrindiniai BŽŪP principai yra: bendros rinkos vientisumas, Bendrijos teikiamos lengvatos ir finansinis solidarumas,

D.  kadangi dėl Europos Sąjungos plėtros uogų ir vyšnių rinka patyrė didelių permainų, nes šiais vaisiais užsodintų plotų padaugėjo nuo 69 000 iki 237 000 hektarų,

E.  kadangi Stojimo sutartyje Lenkija atkreipė dėmesį į numatomus ES vaisių ir daržovių rinkos sunkumus, atsirasiančius dėl plėtros, ir į tai, kad reikia taikyti rinkos apsaugos priemones,

F.  kadangi po 2004 m. plėtros uogų sektorius tapo itin ekonomiškai svarbus Europos Sąjungai, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurios naujosios valstybės narės buvo ir lieka pirmaujančios uogų augintojos pasaulyje,

G.  kadangi prieš 2004 m. plėtrą tam tikrų rūšių uogos, taip pat ir vyšnios Bendrijos teisės aktuose nebuvo laikomos itin jautriais rinkos produktais ir todėl nėra numatyta specialių sprendimų pagal atitinkamas Bendrijos priemones (bendrasis vaisių ir daržovių rinkos organizavimas, muitų politika); kadangi po plėtros Bendrijos teisės aktai nebuvo tinkamai pritaikyti prie naujų Bendrijos uogų sektoriaus sąlygų,

H.  kadangi dėl problemų tam tikrų rūšių uogų, taip pat ir vyšnių rinkoje visų pirma nukenčia naujosios valstybės narės, ypač Lenkija, kurioje išauginama du trečdaliai visų ES perdirbti skirtų uogų, taip pat ir vyšnių; kadangi dėl minėtų problemų nukenčia ir kai kurie senųjų valstybių narių regionai, kuriuose šių produktų auginimas yra svarbi žemės ūkio veikla,

I.  kadangi perdirbimo įmonės dėl žaliavos pertekliaus ES vyšnių rinkoje vis daugiau keičia kai kurias produktų rūšis kitomis (pvz., trešnes vyšniomis), taip pat kadangi dėl importo iš trečiųjų šalių daromo spaudimo kyla grėsmė, kad išnyks tradicinė gamyba kai kuriose valstybėse narėse, ir atsižvelgiant į minėtąją tendenciją ši grėsmė dar labiau padidėja,

J.  kadangi uogų ir vyšnių gamyba sutelkta keliuose neturtingiausiuose ES regionuose, taigi tai yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema,

K.  kadangi daugiausia uogų ir vyšnių gamina maži šeimyniniai ūkiai, kurių išgyvenimas priklauso nuo uogų auginimo,

L.  kadangi vaisių ir daržovių rinką apėmusi ilgalaikė krizė, kelianti grėsmę sektoriaus ateičiai,

M.  kadangi 2004 m. ir 2005 m. perdirbti skirtų ir šaldytų braškių kainos ES smarkiai krito dėl išaugusios trečiųjų šalių konkurencijos ir laikino gamybos padidėjimo ES,

N.  kadangi aviečių ir trešnių importas iš trečiųjų šalių į 25 Europos Sąjungos šalis labai svarbus, o šaldytų braškių importo svarba labai išaugo pastaraisiais metais; kadangi dėl to pigių šaldytų braškių iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos ir Maroko, keliama konkurencija perdirbti skirtų braškių rinkoje padidėjo,

O.  kadangi juodieji serbentai auginami šiaurinėse valstybėse narėse, o ES yra didžiausia pasaulyje šių vaisių augintoja,

P.  kadangi po 2004 m. įvykusios plėtros ES aviečių auginimas išaugo nuo 28 000 iki 87 000 tonų (2002–2004 m. vidurkis) prisidėjus dviems dideliems naujiems augintojams – Lenkijai (48 000 tonų) ir Vengrijai (10 000 tonų),

Q.  kadangi įvykus plėtrai naujosios valstybės narės (Lenkija, išauginusi 190 000 tonų 2002–2004 m., ir Vengrija, išauginusi 51 000 tonų) augina didžiąją dalį ES vyšnių,

R.  kadangi gamintojų grupės ir organizacijos yra pagrindiniai vaisių ir daržovių rinkos paramos gavėjai ir kadangi jų vaidmuo naujųjų valstybių narių rinkoje nedidelis; kadangi naujosios valstybės narės augina didelį uogų kiekį,

S.  kadangi didžioji dalis ES biudžeto išlaidų vaisių ir daržovių rinkoje skirta paramai, teikiamai perdirbėjams, ir kadangi ši parama neskiriama už uogas ir vyšnias,

T.  kadangi kai kurių perdirbti skirtų rūšių uogų, taip pat ir vyšnių auginimas kai kuriose valstybėse narėse yra savarankiška veiklos sritis, svarbi siekiant išsaugoti ekonominę ir socialinę struktūrą šiose šalyse,

1.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti įgyvendinti bendradarbiavimo projektus, ūkininkų, patiriančių sunkumų, mokymo priemones ir realizavimo infrastruktūrai gerinti skirtas priemones siekiant uogas, taip pat ir vyšnias auginančioms ES įmonėms užtikrinti galimybę gauti didesnes pajamas;

2.  ragina, kad tam tikrų rūšių uogos, pvz., braškės, serbentai, avietės, agrastai, vyšnios ir trešnės, turėtų būti įtrauktos į perdirbėjams teikiamos paramos sistemas siekiant pritaikyti gamybą prie rinkos sąlygų, kaip tai šiuo metu daroma pomidorų, kriaušių, persikų ir citrusinių vaisių sektoriuje siekiant stabilizuoti šių produktų rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad šie produktai strategiškai svarbūs kai kuriems senųjų valstybių narių regionams ir naujosioms valstybėms narėms, kadangi jie reikšmingi ne tik žemės ūkiui, bet turi ir socialinę vertę;

3.  ragina Komisiją nedelsiant apsvarstyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų apribotas perteklinis uogų importas iš trečiųjų šalių, ypač iš tų, kurios taiko dempingo kainas;

4.  ragina Komisiją patikrinti ilgalaikę apriboto patekimo į uogų rinką sistemą, pagal kurią produktų iš trečiųjų šalių įvežimas būtų siejamas su sąlyga, kad auginant šiuos produktus buvo laikomasi aplinkos apsaugos ir socialinių standartų, atitinkančių Europos Sąjungos standartus; ragina importą apmokestinti tuo atveju, jei nesilaikoma minėtųjų standartų, taip siekiant apsaugoti Europos gamintojus nuo dempingo; ragina skirti iš šių mokesčių gautas pajamas kaimo plėtros projektams atitinkamose eksportuojančiose šalyse;

5.  ragina kurti gamintojų bendrijų rėmimo sistemą, pvz., padvigubinti preliminariai pripažintoms gamintojų bendrijoms skiriamą paramą, siekiant skatinti tų ES valstybių narių, kurių vaisių ir daržovių sektoriaus organizavimo lygis yra gerokai žemesnis negu Bendrijos vidurkis, gamintojus aktyviau burtis į bendrijas, o vėliau steigti gamintojų organizacijas;

6.  atsižvelgia į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu naujosioms valstybėms narėms turėtų būti teikiama didesnė pagalba pripažintų gamintojų grupių kūrimui ir pradiniam administravimui (paramos dydis per pirmuosius penkerius grupės veiklos metus turėtų būti atitinkamai 10 %, 10 %, 8 %, 6 % ir 4 % vietoj dabar numatytų 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 %, atitinkamai išlaikant numatytas paramos ribas, sudarančias 100 000, 100 000, 80 000, 60 000 ir 50 000 eurų);

7.  ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant įtraukti produktus, kuriems taikomi maži muitinės tarifai (šie tarifai taikomi uogoms), į jautrių prekių sąrašą ir uogoms taikyti specialius apsaugos straipsnius (angl. SSG) bei įvežimo kainų tvarką;

8.  ragina Komisiją pradėti diskusijas su valstybėmis narėmis, siekiant pradėti teikti finansinę paramą projektams, skirtiems nutraukti gamybą senuose uogų ir vyšnių ūkiuose dėl ilgalaikės perteklinės pasiūlos;

9.  ragina Komisiją supaprastinti atitinkamas nuostatas ir paramos kilus krizei tvarką, taikomus uogų ir vyšnių augintojams, patiriantiems nuostolių dėl nepalankių oro sąlygų; pabrėžia, kad tokiais supaprastinimais turi būti ypač siekiama užtikrinti, kad kompensacijoms, mokamoms dėl nepalankių oro sąlygų padarinių, nereikėtų išankstinio Komisijos pritarimo, nes tai gerokai pagreitintų išmokų atidavimą ūkininkams;

10.  ragina Komisiją nustatyti kompensacijų augintojams teikimo tvarką, kuri turėtų būti bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo reformos dalis, kad būtų galima padengti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad tam tikrų rūšių uogos, taip pat ir vyšnios nepateikiamos į rinką dėl nenumatytų arba laikinų sunkumų, kilusių dėl perteklinės pasiūlos;

11.  ragina pradėti taikyti žymėjimo sistemą, etiketėse nurodant žemės ūkio produktų, naudotų konservams, kilmės šalį, ir nustatyti, kad taip ženklinami būtų ir galutiniai gaminiai, užtikrinant vartotojams galimybę pasirinkti pirkti jų regione pagamintus gaminius;

12.  ragina skirti atitinkamai lėšų kokybiškų Europoje išaugintų uogų ir uogų gaminių naudojimui didinti, atsižvelgiant į reglamentus, kuriais siekiama skatinti žemės ūkio produktų gamybą;

13.  ragina Lenkijos vyriausybę nutraukti tam tikroms gamintojų grupėms taikomą nepalankią mokesčių politiką ir skatinti kurti asociacijas, į kurias susibūrę gamintojai galėtų bendradarbiauti realizuodami atitinkamus gaminius ir kuo geriau panaudoti bendrajam vaisių ir daržovių rinkos organizavimui skiriamas biudžeto lėšas;

14.  įpareigoja Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Teisinė informacija - Privatumo politika