Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0028/2007Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0028/2007

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

12.1.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Hélčne Flautre, Raül Romeva i Rueda ir Cem Özdemir
Verts/ALE frakcijos vardu,
dėl penkių Bulgarijos medicinos seserų ir Palestinos gydytojo įkalinimo ir nuteisimo pagal kaltinimus, iškeltus 1999 metais, dėl Benghazi ligoninėje ŽIV užkrėstų vaikų

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0024/2007

Procedūra : 2006/2676(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0028/2007
Pateikti tekstai :
B6-0028/2007
Debatai :
Priimti tekstai :

B6‑0028/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl penkių Bulgarijos medicinos seserų ir Palestinos gydytojo įkalinimo ir nuteisimo pagal kaltinimus, iškeltus 1999 metais, dėl Benghazi ligoninėje ŽIV užkrėstų vaikų

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES gaires trečiosioms šalims dėl mirties bausmės (1998 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos metines ataskaitas žmogaus teisių klausimais, ypač į 2005 m. ir 2006 m. ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į rezoliucijas dėl Bulgarijos stojimo į ES ir ypač į 30.11.06 rezoliuciją, 15.12.05 rezoliucijos 25 ir 32 straipsnius bei į 13.04.05 rezoliucijos 39 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES pirmininkavusių šalių ir Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. gruodžio mėn. priimtus pranešimus dėl strateginės ES partnerystės su Viduržemio jūros regiono valstybėmis įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas minėtu klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Libijos valdžios organai 1999 m. vasario 9 d. sulaikė keletą Bulgarijos medicinos darbuotojų, Benghazi dirbusių „Al-Fatih“ ligoninėje, ir kadangi 2000 m. vasario 7 d. Libijos liaudies teisme prasidėjo teismo procesas prieš šešis Bulgarijos piliečius, vieną Palestinos pilietį ir devynis Libijos piliečius, kurie buvo kaltinami tyčia užkrėtę ŽIV virusu 393 vaikus; vėliau kaltinimas bendrininkavimu buvo atmestas,

B.  kadangi 2004 m. gegužės 6 d. teismas priėmė mirties nuosprendį – sušaudyti 5 Bulgarijos medicinos seseris ir gydytoją iš Palestinos; kadangi Libijos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 25 d. priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo dėl mirties nuosprendžio ir paskyrė naują teismo procesą; kadangi naujo teismo posėdis įvyko 2006 m. gegužės 11 d. ir šis teismas paliko galioti tą patį 2006 m. gruodžio 19 d. priimtą mirties nuosprendį,

C.  kadangi yra aiškių įrodymų, kad kalėjime buvo kankinama, siekiant išgauti netikrus prisipažinimus; kadangi buvo įvykdyta ir daugelis kitų pasibaisėtinų pažeidimų, kuriais pažeistos atsakovų teisės,

D.  kadangi 2003 m. Libijos valdžios institucijų prašymu įžymūs ŽIV ir AIDS ekspertai pateikė ataskaitą, kurioje daroma griežta išvada, kad ŽIV infekcija pasklido dėl ligoninės viduje atsiradusios infekcijos, kuri prasidėjo dar iki tol, kai į Libiją atvyko kaltinamieji; kadangi pastarųjų metų leidiniuose pateikiama aiškių mokslinių Benghazi išplitusios infekcijos kilmės ir jos atsiradimo laiko įrodymų; kadangi į visus šiuos tvirtus kaltinamųjų nekaltumo įrodymus nebuvo atkreipta dėmesio ir į juos neatsižvelgta,

E.  kadangi ES 2004 m. lapkričio mėn. pradėjo Benghazi skirtą Kovos su ŽIV veiksmų planą, kuris apima techninę ir medicinos paramą, skiriamą užkrėstiems vaikams ir jų šeimoms, ir taip pat remia Libijos valdžios institucijas kovojant su AIDS ligomis; kadangi 2 milijonai eurų skirta iš Bendrijos biudžeto minėtajam planui finansuoti; kadangi šis veiksmų planas jau įgyvendinamas ir jį remia Komisija bei ES valstybės narės; kadangi daugelis užsikrėtusių vaikų buvo gydyti valstybių narių ligoninėse,

F.  kadangi 2006 m. sausio mėn. įkurtas Benghazi tarptautinis fondas, kuris yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, skirta vietos medicinos infrastruktūrai plėtoti, ligonių gydymui gerinti ir teikti pagalbai jų šeimoms;

1.   dar kartą primena, kad ES mano, kad mirties bausmės panaikinimas gerbia žmogaus orumą ir pažangiai prisideda prie žmogaus teisių plėtros; pabrėžia, kad tuo pat metu ES pažengė dar toliau ir dabar palaiko mintį, kad mirties bausmė turėtų būti uždrausta ir trečiosiose įalyse;

2.   smerkia Libijos Baudžiamojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriame jis vėl patvirtino jau anksčiau priimtą nuosprendį, pagal kurį nuteisiamos mirti penkios medicinos seserys iš Bulgarijos: Kristiana Vulcheva, Nasya Nenova, Valentina Siropulo, Valya Chervenyashka, Snezhana Dimitrova ir Ashraf al-Haiui, gydytojas iš Palestinos, kurie dėl Benghazi bylos, pradėtos 1999 metais, kalėjime praleido jau aštuonerius metus;

3.   pažymi, kad ES negali pritarti minėtajam nuosprendžiui, ir tiki, kad siekiant laiku rasti objektyvesnį sprendimą šį reikalą spręs aukštesnės instancijos;

4.   dar kartą primena, kad yra rimtai susirūpinęs dėl to, kaip kaltinamieji buvo nuteisti, ir dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi kalėjime ir kaip buvo vilkinamas pats procesas;

5.  pabrėžia, kad nuo 2007 m. sausio mėn. Benghazi bylos nagrinėjimas tiesiogiai liečia penkis Europos Sąjungos piliečius;

6.  išreiškia solidarumą su Benghazi nukentėjusiais ir pažymi, kad tarptautinė bendruomenė turi imtis visų priemonių ir suteikti pagalbą vaikams;

7.   ragina suinteresuotas Libijos valdžios institucijas imtis būtinų priemonių ir persvarstyti bei panaikinti mirties nuosprendį ir panaikinti kliūtis, trukdančias priimti greitą sprendimą, paremtą humanitariniais tikslais, taip pat sukurti būtinas sąlygas ir toliau palaikyti santykius su Libija;

8.   ragina Komisiją, Tarybą bei valstybes nares ir toliau teikti paramą įgyvendinant Kovos su ŽIV veiksmų planą ir remti Benghazi tarptautinį fondą, siekiant sumažinti užkrėstų vaikų ir jų šeimų kančias bei padėti Libijai kovoti ir apsisaugoti nuo ŽIV plitimo jų šalyje;

9.  ragina Komisiją ir Tarybą, jei ir toliau bus nepalanki padėtis, persvarstyti bendrąją santykių su Libija palaikymo poziciją, kurios būtų laikomasi visose srityse, dėl kurių apsispręstų Sąjunga.

10.  ragina Komisiją ir Tarybą informuoti Parlamentą apie bylos eigą;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Libijos vyriausybei, Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.