PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
20.4.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Marie-Hélène Aubert ir Frithjof Schmidt
Verts/ALE frakcijos vardu,
dėl Zimbabvės
B6‑0169/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2004 m. gruodžio 16 d., 2005 m. liepos 7 d. ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 19 d. Tarybos bendrąją poziciją 2007/120/BUSP, kuria iki 2008 m. vasario 20 d. atnaujinamos ribojančios priemonės Zimbabvei,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 236/2007, kuriuo išplečiamas asmenų, kuriems Zimbabvėje taikomos ribojančios priemonės, sąrašas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarptautinės krizių valdymo grupės pranešimą „Zimbabvė: išėjimas iš aklavietės“,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 28–29 d. Dar es Salame, Tanzanijoje vykusį Pietų Afrikos vystymo bendrijos (angl. SADC) vadovų susitikimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. rimtai susirūpinęs dėl vis didėjančios prievartos ir rimtų nebaudžiamų opozicinės partijos lyderių, šios partijos (Judėjimas už demokratinę pertvarką Zimbabvėje (JDP)) rėmėjų bei paprastų piliečių atžvilgiu vykdomų žmogaus teisių pažeidimų; smerkdamas žiaurų Nelsono Chamisos, JDP partijos lyderio, užpuolimą, kurio metu kovo mėnesį jis buvo žiauriai sumuštas saugumo pajėgų,
B. kadangi politiniai neramumai prasidėjo tada, kai šalies valdžios institucijos vasario mėnesį uždraudė rengti bet kokias politines sueigas ir mitingus,
C. kadangi Pietų Afrikos vystymo bendrijos posėdis, kurio metu buvo siekiama rasti būdų krizei Zimbabvėje išspręsti nepateikė jokių apčiuopiamų rezultatų, kuriais būtų galima pagerinti ir atkurti gyventojų pagrindinių žmogaus teisių padėtį,
D. kadangi dėl blogėjančios politinės ir ekonominės padėties daugiau nei 3 milijonai Zimbabvės gyventojų paliko šalį ir ieško prieglobsčio bei darbo Pietų Afrikoje,
E. kadangi prezidentas R. Mugabė paskelbė apie savo pasitraukimą 2008 m.
1. smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neseniai pavartotą prievartą opozicijos lyderių, žmogaus teisių aktyvistų ir paprastų piliečių atžvilgiu, taip pat ir savavališkus areštus;
2. smerkia R. Mugabės režimo prievarta nutrauktą maldininkų sueigą, kurią 2007 m. kovo 11 d. Haifyldo gyvenvietėje organizavo kampanijos Išgelbėkime Zimbabvę aktyvistai, ir po to sekusius Morgano Tsvangirajaus, Nelsono Chamisos, Grace Kwinjegh, Lovemore'o Madhuku, Williamo Bango, Sekai Holland, Tendajaus Bičio, Arthuro Mutarambos ir daugelio kitų Judėjimo už demokratinę pertvarką narių bei kitų opozicijos grupių ir partijų narių areštus;
3. apgailestauja dėl toliau stiprėjančio ekonominio ir politinio jungo, kuris stiprina milijonų Zimbabvės gyventojų kančias;
4. griežtai smerkia brutalų elgesį su sulaikytaisiais, tai pat sueigų slopinimo ir kratų aukų namuose metu padarytus sužalojimus, dėl kurių pastaraisiais mėnesiais į ligonines buvo paguldyta apie 600 asmenų;
5. reiškia protestą dėl Judėjimo už demokratinę pertvarką narių, įskaitant Morgano Tsvangirajaus ir kitų, areštų kovo 28 d., dėl naujų atakų prieš šio judėjimo narius, pvz., dėl niekšingo Nelsono Chamistos užpuolimo Hararės tarptautiniame oro uoste kovo 18 d., bei dėl vis dar trunkančio daugelio opozicijos aktyvistų, įskaitant Janą Makonę, arešto;
6. ragina Zimbabvės vyriausybę laikytis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, bei Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos, įskaitant teisę į gyvenimą ir fizinį vientisumą, laisvę burtis ir susirinkimų laisvę,
7. ragina Zimbabvės vyriausybę surengti posėdį su opozicijos lyderiais ir pilietinės visuomenės veikėjais, siekiant išspręsti dabartinę politinę krizę bei paruošti dirvą teisingam ir taikiam perėjimo prie demokratinės santvarkos procesui ;
8. šiuo atžvilgiu siūlo savo paramą įgyvendinant bet kokį sutartą procesą, kuriuo būtų galima sukurti pagrindą iš tiesų laisviems ir sąžiningiems rinkimams, įskaitant galimybę išsiųsti ES rinkimų stebėjimo misiją;
9. reikalauja, kad visa Zimbabvei skiriama parama būtų paskirstoma per tikras nevyriausybines organizacijas ir pasiektų žmones, kuriems ji yra skirta patiriant kaip galima mažiau R. Mugabės režimo įtakos.
10. ragina Pietų Afriką spręsti konkrečią migrantų iš Zimbabvės problemą imantis visapusiškų, žmogaus teisių reikalavimus atitinkančių priemonių;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui ir Afrikos Sąjungai.