PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
21.5.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Jan Marinus Wiersma, Hannes Swoboda ir Andres Tarand
PSE frakcijos vardu
dėl Estijos
B6‑0205/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Estijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios šalies 2007 m. gegužės 2 d. pareiškimą dėl padėties prie Estijos ambasados Maskvoje,
– atsižvelgdamas į daugybę Estiją remiančių ES vyriausybių pareiškimų,
– atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo pareiškimą ir į diskusijas per 2007 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2007 m. balandžio 26–28 d. Estijos sostinėje ir tam tikrose šiaurės rytų Estijos dalyse demonstrantai, protestavę prieš Estijos vyriausybės planą perkelti sovietinį „Talino išvaduotojams“ skirtą paminklą iš Estijos sostinės centro į už kelių kilometrų esančias karių kapines, sukėlė dvi naktis trukusius neramumus, prasidėjusius demonstrantams užpuolus policininkus ir pasibaigusius plataus masto vandalizmu Talino centre,
B. kadangi vandalizmas neturėjo nieko bendra su visuotinai pripažįstamu poreikiu gerbti Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą; kadangi plėšikautojus siejo ne tautybė, o siekis kelti neramumus ir plėšti,
C. kadangi ekshumacija vyko griežtai laikantis tarptautinių standartų ir pagarbaus elgesio taisyklių, o paminklas bus dar kartą oficialiai atidengtas kapinėse – vyks oficiali ceremonija ir dalyvaus antihitlerinės koalicijos atstovai,
D. kadangi demonstracijas su neramumais ir viešosios tvarkos trikdymą aktyviai organizavo ir rėmė už Estijos ribų įsikūrusios jėgos,
E. kadangi Rusijoje buvo paskelbti keli aukšto lygio pareiškimai, įskaitant per vizitą į Taliną paskelbtą Valstybės dūmos delegacijos oficialų pareiškimą, kuriame Estijos vyriausybė buvo paraginta atsistatydinti,
F. kadangi iškart po riaušių Taline priešiškai nusiteikę Rusijos provyriausybinės jaunimo organizacijos „Naši“ demonstrantai septynias dienas blokavo įprastinę Estijos ambasados Maskvoje veiklą; tai lėmė fizinius išpuolius prieš Estijos ir Švedijos ambasadorius, grasinimus nugriauti Estijos ambasados pastatą, Estijos vėliavos nuplėšimą ambasados teritorijoje ir Estijos išvadinimą „fašistine“ šalimi,
G. kadangi sistemingi kompiuteriniai išpuoliai buvo organizuojami daugiausia iš už Estijos ribų, siekiant blokuoti oficialius ryšių kanalus ir Estijos valdžios institucijų interneto svetaines; kadangi šie išpuoliai buvo organizuojami iš Rusijos valdžios institucijų IP adresų; kadangi naudojantis internetu ir mobiliųjų telefonų žinutėmis tęsėsi aktyvūs propagandiniai išpuoliai, kurių metu buvo raginama imtis ginkluoto pasipriešinimo ir tęsti neramumus,
H. kadangi praėjus vos kelioms dienoms po įvykių Taline buvo pradėti taikyti plataus masto apribojimai Estijos eksportui į Rusiją, Rusijos įmonės sustabdė ryšius su Estijos įmonėmis, buvo sukelta grėsmė energijos tiekimui į Estiją, o nuo birželio mėn. pabaigos buvo sustabdytas susisiekimas traukiniais tarp Estijos ir Sankt Peterburgo,
I. kadangi, kaip bebūtų gaila, Rusijos institucijos, taip pat ir Valstybės Dūmos delegacija, atsisakė pradėti diskusijas su Estijos institucijomis ir netgi dalyvauti bendroje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje,
J. kadangi minėtuosius įvykius dar labiau pakurstė ir tolesnius protestus sukėlė Rusijos žiniasklaidos kanalais skleista dezinformacija,
1. reiškia paramą ir solidarumą demokratiškai išrinktai Estijos vyriausybei ir jos pastangoms užtikrinti tvarką, stabilumą ir teisinę valstybę visiems Estijos gyventojams;
2. mano, kad įvairūs Rusijos institucijų bandymai kištis į Estijos vidaus reikalus (pvz., raginimai, jog Estijos vyriausybė atsistatydintų) yra nepriimtini;
3. yra sunerimęs dėl to, kad Rusijos institucijos skandalingai neužtikrino tinkamos Estijos ambasados Maskvoje apsaugos, taip pat dėl „Naši“ demonstrantų fizinių išpuolių prieš Estijos ambasadorę; ragina Rusijos vyriausybę be išimčių laikytis Vienos konvencijos dėl diplomatų apsaugos;
4. smerkia Rusijos bandymus daryti ekonominį spaudimą Estijai, kuris naudojamas kaip užsienio politikos priemonė, ir ragina Rusijos vyriausybę atkurti normalius dviejų valstybių ekonominius santykius;
5. primena Rusijos institucijoms, kad nesirenkant priemonių skelbiami ir atvirai priešiški Rusijos institucijų pareiškimai, nukreipti prieš Estiją, visiškai neatitinka tarptautinio elgesio principų ir pakenks visiems ES ir Rusijos santykiams;
6. ragina Rusijos vyriausybę pradėti atvirą ir nešališką dialogą su demokratinėmis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dėl 20-ojo amžiaus istorijos, taip pat dėl tuomet padarytų nusikaltimų žmonijai, įskaitant susijusius su totalitariniu komunizmu;
7. pritaria Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso kreipimuisi, kuriame pabrėžiama, kad estai yra visi žmonės, atvykę į Estiją sovietmečiu ir dabar gyvenantys Estijos Respublikoje, taip pat jų vaikai ir anūkai; visi bet kokios kilmės estai turi tik jiems būdingą labai skausmingą gyvenimo patirtį, susijusią su trimis vienas kitą pakeitusių okupantų valdymo laikotarpiais per pastarąjį šimtmetį; reikia sugebėti įžvelgti ir suprasti kitų tragedijas; šiuo tikslu turi būti plečiamas estų dialogas, siekiant įveikti esamą atotrūkį tarp įvairių bendruomenių, visų pirma sukurti naujų galimybių rusakalbiams estams integruoti;
8. paveda Primininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Estijos Respublikos parlamentui ir vyriausybei.