PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

9.7.2007

pateiktas prašant įtraukti į darbotvarkę diskusijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Annemie Neyts-Uyttebroeck, Sajjad Karim, Marco Cappato ir Marios Matsakis
ALDE frakcijos vardu,
dėl Pakistano

B6‑0279/02

Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi, kurio pasirašymui Parlamentas pritarė 2004 m. balandžio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 8 d. bendrą ES ir Pakistano deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo pranešimą dėl Džamu (angl. Jammu) ir Kašmyro (E. Nicholson of Winterbourne pranešimas), patvirtintą 2007 m. gegužės 24 d.,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį bendrąjį Pakistano ir Europos Komisijos posėdį, vykusį 2007 m. gegužės 24 d. Islamabade,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi bent 16 žmonių žuvo ir daugelis kitų buvo sužeista per įtemptą padėtį tarp studentų ir saugumo pajėgų aplink Lal Masjid arba Raudonąją mečetę Islamabade,

B.  kadangi Raudonoji mečetė buvo aktyvios kampanijos Pakistane įvesti islamu pagrįstus įstatymus – šariatą – centras,

C.  kadangi praėjus daugiau nei 5 metams po to, kai prezidentas P. Mušarafas pareiškė savo ketinimą reglamentuoti religijos mokymo centrų (medresių) tinklą, yra daug įrodymų, liudijančių, kad tai nebuvo veiksmingai įgyvendinta, kaip reikėtų,

D.  kadangi dėl su sukilėliais susijusio smurto, besitęsiančio visoje šalyje, žuvo daug žmonių,

E.  kadangi nerimas dėl vidaus saugumo padidėjo po balandžio 28 d. savižudžio per politinį mitingą Pešavare įvykdyto sprogimo, dėl kurio žuvo 30 žmonių ir buvo sužeistas Vidaus reikalų ministras Aftab Ali Sherpao; tai buvo pirmas kartas, kai Islamabadas leido karinėms pajėgoms įsikišti;

F.  kadangi teisminės valdžios nepriklausomumui kilo pavojus prezidentui P. Mušarafui atleidus Aukščiausiojo teismo pirmininką Iftikhar Chaudhary kovo 12 d., po kurio kilo teisėjų atsistatydinimų ir protestų banga dėl teisminės valdžios nepriklausomumo;

G.  kadangi, nepaisant prezidento P. Mušarafo pažadų ištaisyti padėtį, šalies valdymą ir toliau įtakoja kariuomenė, o prezidentas pašalino buvusiųjų ministrų pirmininkų Benazir Bhutto ir Nawaz Sharif grįžimo galimybes iki rinkimų, kuriuos planuojama surengti iki 2007 m. pabaigos;

H.  kadangi JAV padidino spaudimą Pakistanui dėl to, kad nesuvaldomas terorizmas,

I.  kadangi Europos Sąjunga iki šiol įgyvendino žmogaus teisių nuostatas prekybos ir bendradarbiavimo susitarimuose, kur tai ekonomiškai ir politiškai tinkama,

J.  kadangi Europos Sąjunga Pakistanui skiria daug lėšų skurdui mažinti ir socialiniam sektoriui vystyti,

1.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją laikytis tvirtos pozicijos ir išsaugoti demokratijos ir žmogaus teisių sąlygą jų trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimuose ir ragina pradėti intensyvų politinį dialogą dėl žmogaus teisių;

2.  remia ekspertų susitikimų rengimą tam tikrose politikos srityse, įskaitant: tarpreliginį dialogą, kovą su terorizmu, kovą su narkotikais, ginklų neplatinimą, žmogaus teises ir gerą valdymą, kaip numatyta 2007 m. vasario 8 d. Berlyne pasirašytoje ES ir Pakistano bendrojoje deklaracijoje; ypač ragina apsvarstyti žmogaus teisių dialogo steigimo galimybes ir ypatingo žmogaus teisių pakomitečio steigimą;

3.  pabrėžia, kad bet koks bandymas sužlugdyti rinkimų procesą būtų nepriimtinas ir kad būtina rasti konstitucinį krizės sprendimą; ragina Europos Komisiją išsiųsti ES rinkimų stebėjimo misiją, kurios nariai prižiūrėtų 2007 m. rengiamus rinkimus;

4.  ragina tarptautinę bendruomenę pareikalauti, kad prezidentas P. Musharrafas įvykdytų savo 1999 m. prisiimtą įsipareigojimą, kad „ginkluotosios pajėgos neketina vadovauti ilgiau, nei absoliučiai būtina siekiant paruošti dirvą tikros demokratijos klestėjimui Pakistane“ ir ypač kad būtų atliekami tikri smurtą vykdančių sektantų grupuočių kontroliuojamų medresių patikrinimai ir 2007 m. būtų surengti visuotiniai sąžiningi rinkimai ir kad kuo skubiau būtų atstatytas civilinis valdymas;

5.  pritaria Europoje pasiektam konsensui dėl plėtros ir ES aiškiu įsipareigojimu padėti šalims, kuriose vyksta konfliktai arba nestabili padėtis, taip pat aiškiam įsipareigojimui padėti pasiekti Tūkstantmečio Vystymosi Tikslus (TVT), įskaitant visuotinio švietimo politiką; teigiamai vertina faktą, kad Pakistanas teikia švietimui pirmenybę, kaip buvo bendrai sutarta tarp Pakistano valdžios ir Komisijos, ir kad šiuo metu rengiami nauji projektai švietimo srityje Sindh ir Šiaurės Vakarų pasienio provincijose; ragina ES ir toliau teikti finansinę ir techninę paramą Pakistano vyriausybei šiuo tikslu; ragina vyriausybę teikti didesnę paramą viešųjų mokyklų sistemai ir ją reformuoti, įskaitant sektantų ir džihadą propaguojančių elementų pašalinimą; ir imtis skubių priemonių siekiant grąžinti teismų sistemos nepriklausomumą;

6.  atkreipia dėmesį į 2002 m. vykusius bendrus rinkimus, kurie daugumo manymu, buvo suklastoti;

7.  apgailestauja, kad kariuomenė vis dar dominuoja Pakistano politikoje ir vyriausybėje su netiesiogine Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos parama nuo 2001 m.; vis dar labai nerimauja dėl šiuo metu besikartojančių rimtų žmogaus teisių pažeidimų Pakistane;

8.  atkreipia dėmesį į didelį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl Pakistano vaidmens branduolinių ginklų platinime;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Pakistano vyriausybei.