PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
25.9.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Ģirts Valdis Kristovskis, Ryszard Czarnecki, Adam Bielan, Hanna Foltyn-Kubicka, Marcin Libicki, Mieczysław Edmund Janowski ir Konrad Szymański
UEN frakcijos vardu,
on Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operacijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR)
B6‑0364/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operacijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į konfliktą Darfūre ir jo platesnio pobūdžio poveikį regionui, ypač rytinei Čado daliai ir šiaurinei Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) daliai,
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 23–24 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas, kuriose „Taryba prašo savo kompetentingų organų toliau planuoti veiksmus atsižvelgiant į galimą sprendimą dėl perėjimą užtikrinančios operacijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką, siekiant remti įvairiapusę JT pajėgų veiklą Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, siekiant didesnio saugumo šiose vietovėse“,
– atsižvelgdamas į taikai Darfūre skirtą susitikimą Arušoje, kuris įvyko 2007 m. rugpjūčio 3–6 d. ir kuriame dalyvavo įvairių sukilėlių grupuočių atstovai bei JT ir Afrikos Sąjungos tarpininkai,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. liepos 31 d. Rezoliuciją 1769(2007), pagal kurią pradiniam dvylikos mėnesių laikotarpiui įsteigiama jungtinė Afrikos Sąjungos ir JT operacija Darfūre (UNAMID),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje visos Čado valdančiajai daugumai priklausančios ir opozicinės partijos pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti demokratinį procesą Čade,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2007 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą, kuriuo patvirtinamas Saugumo Tarybos pasirengimas įsteigti JT misiją Čade ir kuriame džiaugiamasi ES siekiu teikti paramą įsteigiant karinę ESGP misiją,
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 12 d. savo rezoliuciją dėl padėties Darfūre,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. itin susirūpinęs prastėjančia humanitarine padėtimi Čade, kur dėl konflikto Darfūre ir tarptautinių jo pasekmių dvylikoje stovyklų, esančių prie rytinės Čado sienos su Sudanu, glaudžiasi apie 238 tūkst. pabėgėlių iš Sudano, 44,6 tūkst. pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos ir 170 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų,
B. susirūpinęs saugumo padėtimi rytinėje Čado dalyje, nes ši padėtis nuo 2006 m. prastėja dėl Čado saugumo pajėgų ir sukilėlių susirėmimų bei džandžavidų ir kitų ginkluotų grupuočių įsibrovimų iš Sudano, kuriuos papildo banditizmas ir išpuoliai prieš humanitarines organizacijas,
C. remdamas JT Generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pastangas išspręsti konfliktą Darfūre derybų būdu, skatinant Sudano institucijų ir įvairių sukilėlių grupuočių ryšius,
D. džiaugdamasis JT Saugumo Tarybos Rezoliucija 1769(2007), pagal kurią Darfūre leidžiama dislokuoti 26 tūkst. Afrikos Sąjungos ir JT pajėgų karių, padėsiančių, kaip ir JT policijos pajėgų dislokavimas ir numatoma ESGP operacija rytinėje Čado dalyje bei šiaurinėje CAR dalyje, užtikrinti taiką visame regione,
E. džiaugdamasis tuo, kad visos Čado politinės partijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje, dalyvaujant tarptautinės bendruomenės atstovams ir Čado valstybės vadovui (prezidentas Idriss Deby Itno), pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti demokratinį procesą Čade,
F. atsižvelgdamas į Libijos vadovų pastangas rasti vidinio konflikto Čade sprendimą įtraukiant grupuotes, kurios nepasirašė ankstesnio susitarimo;
1. mano, kad koordinuojamos ES ir JT pastangos gali padėti sudaryti sąlygas, leisiančias įvairiems konflikto didesniame regione (Darfūras, rytų Čadas ir šiaurės CAR) dalyviams rasti politinį sprendimą, kuris panaikintų nesaugumą šiame regione ir taip palengvintų pabėgėlių bei šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimą į savo kaimus;
2. pritaria vienus metus truksiančiai ESGP operacijai rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje CAR dalyje siekiant užtikrinti saugumą šiuose dviejuose regionuose, tačiau nustato šias pritarimo sąlygas:
a) Europos pajėgų (EUFOR) misija turi remti humanitarinę veiklą ir sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų saugią aplinką JT policijos pajėgų veiklai, šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimui ir tolesniam regiono politinių jėgų dialogui,
b) Europos pajėgos (EUFOR) turi būti neutralios, atsižvelgiant į sudėtingą politinę padėtį regione, ir nesileisti įtraukiamos į vyriausybės pajėgų bei sukilėlių grupuočių kovas,
c) EUFOR turi turėti didelius įgaliojimus pagal Jungtinių Tautų chartijos VII skyrių ir vadovautis aiškiomis kovos veiksmų pradžios taisyklėmis, kurios leistų EUFOR prireikus panaudoti jėgą, ypač išpuolių prieš civilius gyventojus, humanitarinės pagalbos darbuotojus, stovyklas, kaimus ar JT policijos pareigūnus, taip pat savigynos atvejais,
d) siekiant, kad EUFOR atbaidytų potencialius agresorius, jos turi būti matomos ir tinkamai apginkluotos; EUFOR turi būti pajėgios vykdyti tolimąjį patruliavimą šarvuočiais ir malūnsparniais (įskaitant kovinius malūnsparnius),
e) prieš dislokavimą turi būti nustatyta labai tiksli pasitraukimo strategija; taigi EUFOR įgaliojimai turi būti laikini, ir, siekiant užtikrinti sėkmingą EUFOR įgaliojimų įgyvendinimą bei susijusių karių grįžimą laiku, reikėtų numatyti EUFOR pakeitimą kitomis pajėgomis,
f) EUFOR neturėtų įsitraukti ar kištis į užduotis, kurias atlieka Čade ir CAR veikiančios nevyriausybinės organizacijos, siekiant nesukelti joms pavojaus,
g) nors ir planuojama, kad didžiąją ES pajėgų dalį sudarys Prancūzijos pajėgos, labai svarbu, jog EUFOR būtų laikoma nešališka, o ne padedančia didinti Prancūzijos karinius pajėgumus regione;
3. ragina Tarybą nuolat informuoti Europos Parlamentą apie įvarius operacijos etapus, visų pirma apie krizės valdymo koncepciją (angl. CMC), bendruosius veiksmus, veiksmų koncepciją (CONOPS), veiksmų planą (OPLAN), pajėgų formavimo procesą, operacijos pažangą iki jos pabaigos ir padarytas išvadas;
4. apgailestauja, kad dėl daugelio priežasčių ši ESGP operacija negalės būti vykdoma iš neseniai įsteigto Europos Sąjungos operacijų centro; tikisi, kad šią padėtį pakeis naujoji Reformų sutartis, dėl kurios ESGP turėtų tapti veiksmingesnė;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui ir Čado, CAR bei Sudano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.