PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

25.9.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Tobias Pflüger, Marco Rizzo ir Willy Meyer Pleite
GUE/NGL frakcijos vardu,
dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) šiaurėje

B6‑0365/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) įgyvendinimo Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) šiaurėje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į konfliktą Darfūre ir jo platesnio pobūdžio poveikį regionui, ypač Čado rytinei daliai ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) šiaurinei daliai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 23–24 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo išvadas, kuriose „Taryba prašo savo kompetentingų organų toliau planuoti veiksmus atsižvelgiant į galimą sprendimą dėl perėjimą užtikrinančios operacijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką, siekiant remti įvairiapusę JT pajėgų veiklą Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, siekiant didesnio saugumo šiose vietovėse“,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. liepos 31 d. Rezoliuciją Nr. 1769(2007), pagal kurią pradiniam 12 mėn. laikotarpiui įsteigiama jungtinė Afrikos Sąjungos ir JT operacija Darfūre (angl. UNAMID),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 3–6 d. Darfūre vykusį Arušos taikos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos iniciatyvą dėl ES pajėgų dislokavimo kai kuriose Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos dalyse,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl padėties Darfūre,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  nerimauja dėl saugumo padėties rytinėje Čado dalyje, kuri nuo 2006 m. pablogėjo; kadangi šiuo metu Čade esama 400 tūkst. pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų, o Centrinės Afrikos Respublikos šiaurėje – daugiau kaip 200 tūkst. perkeltųjų asmenų,

B.  remdamas JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pastangas konfliktą Darfūre išspręsti derybų būdu, skatinant Sudano institucijų ir įvairių sukilėlių grupuočių ryšius,

C.  pritardamas tam, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje visos Čado politinės partijos pasirašė politinį susitarimą,

D.  atsižvelgdamas į Libijos vadovų pastangas rasti vidinio konflikto Čade sprendimą įtraukiant grupuotes, kurios nepasirašė ankstesnio susitarimo,

E.  atsižvelgdamas į tai, kad esama įvairių ES valstybių narių požiūrio į ES misijos dislokavimo Čade klausimą skirtumų,

F.  kadangi siūlomas dislokavimas apimtų ir ES karinių pajėgų – iki 4 tūkst. karinio personalo narių, be kitos ginkluotės, aprūpintų šarvuotais automobiliais ir sraigtasparniais ir atliekančių kovinę misiją pagal JT Chartijos VII skyrių, dalyvavimą,

1.  nerimauja dėl blogėjančios padėties Čade ir dėl to, kad nesama pažangos ieškant politinio konflikto sprendimo; vis dėlto prieštarauja tam, kad į Čadą ir CAR būtų siunčiamos ES karinės pajėgos; neigiamai vertina tai, kad nepateikiama beveik jokios informacijos apie misiją, jos įgaliojimus, finansavimą ir tikrąjį tikslą;

2.  ragina teikti daugiau humanitarinės pagalbos pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims bei vystomosios pagalbos regionui, ypač atsižvelgiant į šiuo metu 18 Afrikos šalių niokojančius potvynius;

3.  ragina visas šalis susilaikyti nuo smurto naudojimo ir vengti visų veiksmų, kurie keltų pavojų pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir humanitariniams darbuotojams bei ragina palengvinti pastarųjų darbą;

4.  ragina remti Afrikos Sąjungos pastangas rasti taikų politinį regione vykstančių konfliktų sprendimą ir, šiuo požiūriu, pasiekti susitarimą dėl pabėgėlių problemos;

5.  nerimauja dėl to, kad ES vis labiau ir labiau įsitraukia į konfliktų Afrikoje sprendimą karinėmis priemonėmis, o tai atspindi didėjantis karinių operacijų skaičius; nerimauja, kad išsivysčiusios šalys grobia ir savanaudiškai išnaudoja Afrikos žemyno gamtos išteklius bei žaliavas, ypač Čado ir CAR, o tai kelia pavojų žemyno tautų teisėms bei ekonominei ateičiai;

6.  ragina persvarstyti „ES Afrikos strategiją“ aktyviai dalyvaujant Afrikos šalims; reikalauja, kad bet kokia nauja strategija būtų pagrįsta partnerystės, lygybės, pagarbos ir bendradarbiavimo principais;

7.  nerimauja dėl to, kad išaugo neteisėta prekyba ginklais ir jų kontrabanda, ypač šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, žemės minų ir masinio naikinimo ginklų, į Afrikos žemyną;

8.  ragina Tarybą prieš imantis veiksmų įprasta tvarka informuoti Parlamentą, ypač jo Saugumo ir gynybos pakomitetį, apie planuojamus ES veiksmus apskritai;

9.  nerimauja dėl to, kad dėl karinių misijų dažnėjimo galėtų dar labiau padidėti ES militarizavimas ir jos galėtų būti panaudojamos kaip pasirengimas būsimoms ES intervencijoms ir taip paskatinti į naująją Reformų sutartį įtraukti karinę dimensiją;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.