PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

15.10.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Ria Oomen-Ruijten
Užsienio reikalų komiteto vardu,
dėl ES ir Turkijos santykių

B6‑0376/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Turkijos santykių

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2004 m. Europos Komisijos reguliariosios ataskaitos ir rekomendacijos dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei ES[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei[3],

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Komisijos plėtros strategijos dokumentų[4],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimą Nr. 2006/35/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje[5],

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Turkijos pažangos 2006 m. klausimu (SEC(2006)1390),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir pagrindinių 2006–2007 m. uždavinių (COM(2006) 649),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi po to, kai Taryba pritarė derybų programai, 2005 m. spalio 3 d. buvo pradėtos derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio ir laiko požiūriu neriboto proceso pradžia,

B.  kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir palaipsniui suartėti su ES ir kadangi šias pastangas reikėtų vertinti kaip galimybę pačiai Turkijai atsinaujinti,

C.  kadangi visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis išlieka narystės ES pagrindu,

D.  kadangi Turkija dar nevisiškai įgyvendino Asociacijos susitarime ir jo Papildomame protokole nustatytas sąlygas,

E.  kadangi po 2002–2004 m. vykdytų reformų bangos reformos Turkijoje sulėtėjo; kadangi 2007 m. balandžio 17 d. Turkijos vyriausybė patvirtino programą dėl suderinimo su ES teisynu 2007–2013 m. laikotarpiu ir kadangi 2007 m. rugpjūčio 31 d. naujoji Turkijos vyriausybė pristatė savo programą, kurioje numatyta stiprinti ekonomiką, rengti naują konstitucijos projektą ir spartinti reformas, kurios būtinos norint priartinti Turkiją prie ES,

1.  ragina Komisiją savo reguliariojoje ataskaitoje nurodyti sritis, kurioms Turkija turėtų teikti pirmenybę, dėmesį sutelkiant į Stojimo partnerystės programoje nurodytų trumpalaikių ir vidutinio laikotarpio prioritetų įgyvendinimą, ir ypatingą dėmesį skirti šioje rezoliucijoje nurodytiems klausimams; viliasi, kad Komisija visiškai išnaudos visas tinkamas priemones siekdama veiksmingai remti reformų procesą, ir primena Turkijai, kad jos patikimumui užtikrinti itin svarbu įgyvendinti visus įsipareigojimus nepažeidžiant Stojimo partnerystės programoje nurodytų terminų;

2.  sveikina Turkiją, kad buvo surengti laisvi ir teisingi rinkimai, kaip nurodo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos bei Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rinkimų vertinimo misija; teigiamai vertina rinkimus į Turkijos Didžiąją Asamblėją, kurioje atstovaujama visiems regionams ir kurios narėmis tapo daugiau moterų, ir ragina naujai išrinktus parlamento narius įsipareigoti toliau stiprinti demokratiją Turkijoje;

3.  teigiamai vertina tai, kad buvo išrinktas naujas prezidentas, nes tai stiprėjančios Turkijos demokratijos ženklas; ragina Prezidentą Abdullah Gülį skatinti pliuralizmą ir vienyti Turkijos kaip pasaulietinės valstybės gyventojus, kurioje bus vykdomos varginančios, bet būtinos reformos,

4.  viliasi, kad naujoji Turkijos vyriausybė, kuri gavo tvirtą mandatą ir tautos pasitikėjimą, pagreitins reformų procesą siekdama įgyvendinti Stojimo partnerystės programoje išdėstytus įsipareigojimus; ragina vyriausybę svarbiais instituciniais ir konstituciniais klausimais siekti tvirto sutarimo Turkijos parlamente, taip pat Turkijos pilietinės visuomenės subūrimo; primena, kad Turkijos virsmas į demokratinę ir klestinčią teisinę valstybę, kurioje vienodai taikomos teisinės normos, yra strategiškai svarbus Turkijai, jos visuomenei ir ES; dėl to pritaria naujosios vyriausybės įsipareigojimui per ateinančius mėnesius ir metus sustiprinti reformų procesą;

5.  teigiamai vertina naujosios Turkijos vyriausybės planus patvirtinti naują pilietinę konstituciją, kurioje būtų ginamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės; pabrėžia, kad naujojoje konstitucijoje turi būti įtvirtinta įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios ir teismo savitarpio priklausomybės principu paremta sistema, kurią taikant būtų užtikrinta, kad Turkija būtų demokratinė ir pasaulietinė valstybė; ragina visas šalis remti atvirą ir konsenso principu grindžiamą konstitucinį procesą; dėt to primena savo ankstesnę rekomendaciją dėl rinkimų slenksčio; pabrėžia, kad dėl to, jog planuojama priimti naują konstituciją, neturėtų strigti neatidėliotinos reformos, ypač susijusios su Baudžiamojo kodekso 301 straipsniu;

6.  džiaugiasi tuo, pastarieji metai Turkijoje – teigiamų ekonominių pokyčių metai; vis dėlto mano, kad itin svarbu didinti užimtumą ir kurti reformų strategiją, kuria būtų siekiama didinti socialinę Turkijos visuomenės sanglaudą;

7.  pritaria Turkijos vyriausybės pastangoms prisiderinti prie ES energetikos teisyno ir pritaria tam, kad derybos dėl energetikos skyriaus būtų pradėtos iškart, kai bus techniškai pasirengta; ragina Turkiją stoti į Europos energijos bendriją tikrojo nario teisėmis, taigi toliau stiprinti energetikos srityje ES ir Turkijos bendradarbiavimą, kuriuo siekiama didinti energijos tiekimo saugumą, remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir investicijas į energijos efektyvumą; pabrėžia, kad Turkija – svarbus energijos išteklių tranzito centras, siekiant užtikrinti ES dujų tiekėjų įvairovę; pabrėžia, kad energetikos projektai, kurias įgyvendinant Turkija veikia Pietų Kaukazo regione, turėtų būti atviri visoms šio regiono valstybėms, kurioms taikoma ES kaimynystės politika;

8.  pažymi, kad Turkijos geografinė strateginė padėtis regione ir Turkijos vaidmuo transporto ir logistikos srityje artimiausiais metais taps svarbesni; ragina Komisiją rengti specialų pranešimą apie pastaruosius įvykius ir ateities problemas;

9.  nerimauja dėl pasikartojančio Turkijos ginkluotųjų pajėgų kišimosi į politinius procesus; pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti visišką ir veiksmingą civilinę kariuomenės kontrolę; pabrėžia, kad civilinės valdžios institucijos turėtų prižiūrėti nacionalinės saugumo strategijos rengimą ir įgyvendinimą; ragina užtikrinti visišką parlamentinę karinės ir saugumo politikos bei susijusių išlaidų kontrolę; todėl ragina, kad būtų pradėta vykdyti parlamentinė valstybės slaptųjų pajėgų, žandarmerijos ir policijos priežiūra;

10.  teigiamai vertina ES ir Turkijos pilietinės visuomenės dialogą ir prašo Komisijos informuoti apie veiklą šioje srityje; pabrėžia glaudesnių Turkijos ir ES pilietinės visuomenės ryšių svarbą; ragina Komisiją teikti tikslinę paramą pilietinei visuomenei, aktyviau veikti įvairiuose Turkijos regionuose ir, turint tai mintyje, ypatingą dėmesį skirti pietryčių regionui; ragina naująją Turkijos vyriausybę labiau įtraukti į reformų procesą pilietinę visuomenę – svarbią demokratijos Turkijoje rėmėją;

11.  primena savo 2006 m. rezoliuciją dėl Turkijos, ypač jos dalis dėl reformų, būtinų siekiant gerinti teismų darbą ir kovą su korupcija, didinti pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, gerinti moterų teisių apsaugą, geriau įgyvendinti visiško kankinimų netoleravimo politiką, taip pat gerinti mažumų, religinių ir kultūrinių teisių apsaugą; prieš vertindamas šių reformų įgyvendinimo pažangą laukia, kol bus pateikti griežtesnės politinių kriterijų kontrolės, apie kurią Komisija pranešė savo paskutinėje plėtros strategijoje, rezultatai; ragina Komisiją paskelbti šiuos rezultatus savo būsimojoje pažangos ataskaitoje;

12.  ragina naująją Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti Asociacijos susitarime ir jo Papildomame protokole nustatytas sąlygas; primena, kad Stojimo partnerystės programoje numatytų Turkijos įsipareigojimų nevykdymas ir toliau turės labai didelę įtaką derybų procesui;

13.  apgailestauja, kad daugybė žmonių vis dar teisiama pagal Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, ir ragina vyriausybę ir naujai išrinktą parlamentą užtikrinti, kad visos Baudžiamojo kodekso nuostatos, pagal kurias nepagrįstai ribojamas nesmurtinės nuomonės reiškimas, būtų panaikintos ir kad būtų užtikrinta raiškos bei spaudos laisvė; mano, kad tai yra svarbiausias naujosios vyriausybės prioritetas;

14.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant priimti fondų įstatymą, kuriuo būtų siekiama šalinti dabartinį teisinį netikrumą religinių mažumų klausimu ir nustatyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį šioms mažumoms būtų suteikta galimybė laisvai išpažinti savo religiją ir, inter alia, turėti nuosavybės bei rengti dvasininkus; pritaria Tarybos liepos 24 d. išreikštam susirūpinimui dėl Turkijos kasacinio teismo neseniai priimto sprendimo dėl ekumeninio patriarchato; ragina naująją Turkijos vyriausybę savo požiūrį į religines mažumas derinti su religijos laisvės principais, kaip tai apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje; ragina Komisiją kelti šiuos klausimus naujajai vyriausybei; taip pat ragina Komisiją nurodyti, kaip būtų galima pasinaudojus pasirengimo narystei priemone išsaugoti krikščioniškąjį paveldą;

15.  griežtai smerkia Hranto Dinko, krikščionių kunigo Andrea Santoro, trijų krikščionių Malatijoje nužudymus, teroristų išpuolį Ankaroje ir visus kitus smurto dėl politinių ar religinių priežasčių aktus; viliasi, kad Turkijos valdžios institucijos visiškai atskleis šiuos nusikaltimus ir patrauks atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad būtina nedelsiant veiksmingai kovoti su visų rūšių ekstremizmu bei smurtu ir visais Turkijos viešojo gyvenimo lygmenimis šalinti jų apraiškas; ragina Turkijos vyriausybę didinti šių grupių, mažumų ir asmenų, kurie jaučia grėsmę arba jaučiasi diskriminuojami, apsaugą;

16.  ragina naująją vyriausybę imtis apibrėžtų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos visos profesinių sąjungų teisės, kaip numatyta pagal Europos ir TDO normas; ragina naująją vyriausybę remti aktyvesnį darbdavių asociacijų ir profesinių sąjungų socialinį dialogą; prašo Komisijos kelti šį klausimą naujajai vyriausybei;

17.  džiaugiasi dėl to, kad daugybė Turkijos moterų eina svarbias pareigas ekonomikos sektoriuje ir akademiniame pasaulyje ir kad dar daugiau moterų buvo išrinkta į parlamentą; pabrėžia, kad moterų galimybės mokytis, lygios teisės ir moterų ekonominių galių stiprinimas – tolesnio Turkijos ekonominio augimo ir klestėjimo pagrindas; apgailestauja, kad negerbiamos moterų teisės, ir tai (ypač vadinamieji nusikaltimai dėl garbės) vis dar kelia didelį susirūpinimą; taigi ragina Komisiją atkreipti naujosios vyriausybės dėmesį į tai, kad ji turėtų dėti daugiau pastangų, kad smurtas prieš moteris ir moterų diskriminacija nebebūtų įprasti dalykai, ir pabrėžia, kad šios pastangos, inter alia, turėtų apimti ilgalaikę viešąją kampaniją ir aprūpinimą būstais, kuriuose galėtų prisiglausti nelaimės ištiktos moterys;

18.  pabrėžia, kad būtina kurti visa apimančią pietryčių Turkijos socialinės ir ekonominės plėtros strategiją; ragina Komisiją nurodyti, kaip būtų galima pasinaudojus pasirengimo narystei priemone remti naujosios Turkijos vyriausybė pastangas, kurias ji turės dėti, siekdama vystyti pietryčių regioną, ir derinti šią pagalbą su kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis;

19.  išreiškia susirūpinimą dėl Pietų Anatolijos projekto, kurio vandens užtvankos projektai daro tiesioginį poveikį kaimyninių valstybių vandens tiekimui, socialinių, ekologinių, kultūrinių ir geopolitinių problemų pasekmių; ragina Komisiją savo reguliariojoje ataskaitoje atidžiai stebėti tolesnius su tarptautiniu bendradarbiavimu vandens politikos klausimais susijusius įvykius, kad būtų laikomasi tarptautinių konvencijų, gamtos ir aplinkos apsaugos direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos[6] nuostatų;

20.  ragina naująją vyriausybę imtis politinės iniciatyvos, kuria būtų siekiama ilgalaikio kurdų problemos sprendimo, ir konstruktyviai bendradarbiaujant su naujai išrinktos Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos atstovais, išrinktais merais ir pietryčių regiono pilietine visuomene, gerinti šalies socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; pritaria prezidento A. Gülio iniciatyvai pirmą kartą apsilankyti pietryčių Turkijoje;

21.  griežtai smerkia Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir kitų teroristų grupuočių Turkijoje vykdomus išpuolius; reiškia solidarumą su Turkija jai kovojant su terorizmu ir pakartoja savo raginimą PKK nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą ir jo laikytis; pabrėžia, kad būtina vykdyti kovą su terorizmu taikant jo keliamą grėsmę atitinkančias priemones ir visapusiškai įsipareigoti laikytis tarptautinių teisinių priemonių ir standartų; pabrėžia, kad niekuomet negali būti pateisinimo jokiam smurtui, kuris naudojamas prieš civilius; ragina Turkijos vyriausybę ir visas Irako politines jėgas, įskaitant kurdų grupes, glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias teroristinei veiklai ir būtų su tokia veikla kovojama ir ragina Turkiją nesiimti jokių vienašalių priemonių ir gerbti Irako teritorijos vientisumą;

22.  laiko labai svarbiu Turkijos įsipareigojimą puoselėti gerus kaimyninius santykius, kaip reikalaujama pagal derybų programą; dar kartą kartoja, kad viliasi, jog Turkija užbaigs bet kokią kaimyninių šalių ekonominę blokadą ir atvers sienas bei savo kaimynų atžvilgiu nevykdys jokios grėsmingos ar įtampą keliančios karinės veiklos; dar kartą ragina Turkiją dėti daugiau ir intensyvesnių pastangų siekiant spręsti dabartinius ginčus su visomis savo kaimynėmis, įskaitant pastangas nuoširdžiai ir atvirai diskutuoti apie praeities įvykius, laikantis JT Chartijos ir kitų atitinkamų tarptautinių konvencijų; dar kartą kartoja savo raginimą Turkijos ir Armėnijos vyriausybėms pradėti susitaikymo procesą dabarties ir praeities atžvilgiu ir ragina Komisiją remti Turkijos ir Armėnijos susitaikymo procesą ir naudotis esamomis regionų bendradarbiavimo priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal Europos kaimynystės politikos (EKP) ir ES Juodosios jūros sinergijos politikos nuostatas;

23.  apgailestauja, kad nesama jokios pažangos ieškant išsamaus Kipro problemos sprendimo; kartoja savo raginimą abiem šalims laikytis konstruktyvaus požiūrio ieškant Jungtinėse Tautose išsamaus Kipro klausimo sprendimo, kuris būtų pagrįstas pagrindiniais ES steigimo principais; dėl to primena savo ankstesniąją rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Turkijai išvedus pajėgas būtų lengviau derėtis dėl šios problemos išsprendimo;

24.  pritaria finansinės paramos priemonės, skirtos skatinti Kipro turkų bendruomenės ekonominiam vystymuisi, įdiegimui; ragina Komisiją pateikti specialųjį pranešimą apie šios priemonės įgyvendinimą ir veiksmingumą;

25.  pabrėžia galimo Turkijos vaidmens Juodosios jūros regione, Pietų Kaukaze ir Centrinės Azijos regione svarbą, skatinant šių regionų stabilumą, demokratinį valdymą, abipusį pasitikėjimą ir keliant šių regionų gerovę, ypač įgyvendinant regionų bendradarbiavimo projektus; pabrėžia Turkijos vaidmenį Vidurio Rytuose; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su Turkijos vyriausybe ES politikos šių regionų atžvilgiu srityje;

26.  primena Komisijai savo prašymą informuoti apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi po to, kai 2004 m. buvo paskelbtas pranešimas apie poveikio tyrimą, ir prašo tokią pačią informaciją pateikti ir 2007 m.;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos vyriausybei ir Parlamentui.

• [1]  OL C 226 E, 2005 9 15, p. 189
• [2]  OL C 227 E, 2006 9 21, p. 163.
• [3]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0381.
• [4]  Priimti tekstai, P6_TA(2006)0096.
• [5]  OL L 22, 2006 1 26, p. 34.
• [6]  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, kuria nustatomi Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindai (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).