PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
18.10.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Philip Claeys, Frank Vanhecke ir Koenraad Dillen
ITS frakcijos vardu,
dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių
B6‑0398/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 1987 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl politinio Armėnijos problemos sprendimo,
– atsižvelgdamas į savo 2000 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl nuolatinės 1999 m. Komisijos parengtos Turkijos pažangos rengiantis narystei ataskaitos,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl nuolatinės 2003 m. Komisijos parengtos Turkijos pažangos rengiantis narystei ataskaitos,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl nuolatinės 2004 m. Komisijos parengtos Turkijos pažangos rengiantis narystei ataskaitos,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl stojimo derybų su Turkija pradžios,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens Turkijos socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei,
– atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl Komisijos plėtros strategijos dokumentų,
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3d. derybų su Turkija programą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimą dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje,
– atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą 2006 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2006)1390),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir pagrindinių 2006–2007 m. uždavinių (COM(2006)0649),
– atsižvelgdamas į Turkijos kasacinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą,
– atsižvelgdamas į JAV atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto 2007 m. spalio 10 d. rezoliuciją Nr. 106, kurioje pripažįstama, kad buvo vykdomas armėnų genocidas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi derybų su Turkija pradžia 2005 m. spalio 3 d. yra ilgo ir laiko požiūriu neriboto proceso pradžia,
B. kadangi Turkija teisiškai įsipareigojo vykdyti ekonomines reformas, su demokratija, žmogaus teisėmis ir gerais kaimyniniais santykiais susijusias reformas ir palaipsniui pakeisti savo teisės aktus ir politiką, tačiau kadangi ji nuo derybų proceso pradžios iš esmės nepadarė pažangos pagarbos žmogaus teisių ir gerų kaimyninių santykių srityje ir kadangi kitų reformų sparta nuo 2004 m. taip pat labai sumažėjo,
C. kadangi visų Kopenhagos kriterijų vykdymas ir toliau lieka Europos valstybės stojimo į Europos Sąjungą pagrindas ir kadangi Europos Sąjungos gebėjimas priimti naujas nares yra svarbiausias kriterijus šiuo požiūriu,
D. kadangi Turkija ir toliau atvirai ir nuolat pažeidžia Asociacijos susitarimo ir papildomojo protokolo nuostatas,
1. pažymi, kad per pastaruosius rinkimus Turkijoje didele balsų persvara laimėjo islamistinė AKP partija ir kad, be to, pirmą kartą prezidentu paskirtas asmuo, kuris aiškiai teigia esąs musulmonas; reiškia susirūpinimą, kad yra pavojaus, jog dėl to islamizacijos procesas dar paspartės ir iškils grėsmė Turkijos valstybės pasaulietiškumui;
2. ragina Turkiją pagaliau padaryti esminę pažangą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje, ypač religijos laisvės ir religinių mažumų apsaugos srityse; tikisi, kad Komisija pagaliau pradės teikti pirmenybę šiam klausimui ir imsis tinkamų teisinių ir politinių veiksmų, jeigu nebus laikomasi konkretaus tvarkaraščio;
3. yra ypač susirūpinęs, kad mažai moterų dalyvauja Turkijos darbo rinkoje ir kad yra didžiulė praraja tarp pietryčių Turkijos ir kitų regionų visuomeninės ir ekonominės padėties; pažymi, kad bloga ekonominė ir socialinė moterų padėtis iš esmės priklauso nuo kultūrinių ir religinių veiksnių;
4. mano, kad glaudus ES ir Turkijos bendradarbiavimas energetikos srityje galėtų duoti abišalės naudos; atkreipia Turkijos dėmesį į tai, kad Pietų Kaukazo energetikos projektai, kuriuose ji dalyvauja, turi būti atviri visoms šalims, su kuriomis ES palaiko santykius pagal kaimynystės politiką;
5. mano, kad nepaprastai svarbu, jog pagal naująją Turkijos konstituciją turėtų būti besąlygiškai gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir užtikrinamas galių atskyrimas bei išlaikomas pasaulietinis Turkijos valstybės pobūdis; taigi yra susirūpinęs dėl to, kad valdančioji AKP partija nesutinka įtraukti į Konstituciją nuostatos, kurioje būtų aiškiai pasakyta, kad perėjimas į kitą tikėjimą nelaikomas nusikaltimu, taip pat yra susirūpinęs AKP vyriausybės sprendimu Konstitucijoje panaikinti tradicinį draudimą ryšėti skarasTurkijos universitetuose ir aukštojo mokslo įstaigose ; pažymi, kad Europos Sąjungos šalyse besąlygiškai laikomasi religijos laisvės, tačiau religijos praktika yra privatus dalykas ir priklauso asmeninio gyvenimo sričiai; reiškia susirūpinimą, kad panaikinus šį draudimą Turkija būtų dar labiau islamizuota; konstatuoja, kad kariuomenė ir toliau laiko save pasaulietinės Turkijos valstybės saugotoja;
6. pažymi, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos srityje vis dar daroma labai nedaug, kad būtų saugomos moterų teisės ir pradėta vykdyti visiško kankinimų netoleravimo Turkijoje politika, ir atkreipia dėmesį į žmogaus teisių organizacijos Amnesty International 2007 m. liepos mėn. ataskaitą; taip pat reiškia susirūpinimą Europos Tarybos per parlamentinę asamblėją 2007 m. spalio mėn. priimta rezoliucija, kurioje ši asamblėja kaltina Turkiją trukdant kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą dėl teisminio nagrinėjimo;
7. mano, kad nepriimtina, jog prieiga prie tinklavietės YouTube ir portalo Worldpress.com buvo panaikinta po teismo sprendimo, ir mano, kad tokia cenzūra yra šiurkštus išraiškos ir spaudos laisvės pažeidimas;
8. mano, kad nepriimtina, jog kai kurie žmonės vis dar persekiojami už Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pažeidimą, taigi mano, kad šalis, kurioje ne iki galo užtikrinama išraiškos ir spaudos laisvė, negali būti laikoma teisine valstybe; pažymi, kad vykdant dabartinę konstitucijos priėmimo procedūrą neturi būti trukdoma arba vilkinama panaikinti Baudžiamojo kodekso 301 straipsnį, kaip jau pasiūlė kai kurie valdantys Turkijos politikai;
9. pažymi, kad islamiškosios Turkijos religinės mažumos yra labai nesaugios; pažymi, kad ortodoksų ir katalikų bendruomenės vis dar neturi juridinio asmens statuso, kad bažnyčios negali įsigyti nuosavybės ir kad konfiskuota nuosavybė vis dar negrąžinta; konstatuoja, kad Turkijos religinės mažumos yra ne tik diskriminavimo ir įvairaus administracinių patyčių, bet ir didėjančio smurto aukos; mano, kad Turkijos kasacinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas dėl Konstantinopolio patriarcho apibūdina, kaip Turkija elgiasi su savo religinėmis mažumomis; mano, kad nepriimtina, jog oficialiai į ES stojančioji šalis pažeidžia religinių mažumų teises ir laisves, ir ragina Turkiją nedelsiant priimti fondų įstatymą, kad baigtųsi esamas teisinis netikrumas ir būtų priimtos aiškios nuostatos, pagal kurias būtų iki galo užtikrinama religijos išpažinimo laisvė ir religinėms mažumoms suteikta galimybė, inter alia, įsigyti nekilnojamojo turto ir mokyti dvasininkus; tikisi, kad ateityje finansinė parama Turkijai priklausys nuo krikščioniškojo paveldo apsaugos;
10. griežtai smerkia armėnų rašytojo Hranto Dinko nužudymą, krikščionių dvasininko Andrea Santoro nužudymą, trijų Malatijos krikščionių nužudymą ir teroristų išpuolį Ankaroje, ir mano, kad šie įvykiai apibūdina nepakantumo religinėms mažumoms aplinką; tikisi, kad Turkijos valdžios institucijos apsaugos religinėms mažumoms priklausančias grupes ir asmenis ir tikisi, kad Turkijos vyriausybė nustos oficialiai diskriminuoti religinėms mažumoms priklausančius asmenis arba institucijas;
11. mano, kad nepriimtina, kad Turkijos moterys vis dar yra nuolatinio smurto ir visų rūšių diskriminavimo aukos, ir atkreipia dėmesį į giliai įsišaknijusią ir toleruojamą teisę vykdyti vadinamuosius garbės nusikaltimus; taigi tikisi, kad Komisija teiks pirmenybę šiam klausimui; taip pat pažymi, kad nuo tada, kai AKP 2002 m. atėjo į valdžią, moterims tapo žymiai sunkiai dirbti viešojo administravimo srityje; taigi reiškia susirūpinimą, kad AKP vyriausybės sprendimas naujojoje Konstitucijoje panaikinti tradicinį draudimą ryšėti skaras universitetuose ir kitose aukštojo mokslo įstaigose pagaliau lems, kad bus panaikintas draudimas ryšėti skaras Turkijos administravimo įstaigose, o dėl to apskritai padidės socialinis spaudimas moterims ryšėti skaras;
12. tikisi, kad naujoji vyriausybė ras taikų, stabilų, politinį turkų ir kurdų konflikto sprendimą, ir mano, kad svarbiausia pagerinti ekonominę ir socialinę padėtį Pietryčių Turkijoje;
13. smerkia PKK ir kitų Turkijos teritorijoje veikiančių teroristų grupuočių smurtavimą, tačiau drauge atkreipia Turkijos dėmesį į tai, kad bet kurie vienašališki veiksmai Šiaurės Irake būtų Irako teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimas, o tai ES nepriimtina;
14. apgailestauja, kad Turkija vis dar taiko ekonominį embargą, neatveria sienų ir grasina kaimyninėms šalims arba vykdo karines operacijas, dėl kurių didėja įtampa tarp jų; ragina Turkiją oficialiai pripažinti genocidą prieš Armėniją ir atsiprašyti Armėnijos ir armėnų; pabrėžia, kad tik toks pripažinimas gali būti rimta Turkijos ir Armėnijos susitaikymo proceso pradžia; taigi apgailestauja dėl Turkijos prezidento, ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro ir vyriausiojo kariuomenės vado atsakymo į JAV atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto 2007 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido pripažinimo, taip pat smerkia Turkijos vykdytą politinį spaudimą prieš priimant šią rezoliuciją;
15. apgailestauja, kad Turkija vis dar trukdo siekti esminės pažangos ieškant išsamaus Kipro klausimo sprendimo; mano, kad Turkijos karo pajėgų vykdytas Šiaurės Kipro užėmimas yra tarptautinės viešosios teisės pažeidimas; taigi ragina Turkiją nedelsiant pradėti savo kariuomenės išvedimą iš Šiaurės Kipro;
16. mano, kad nustačius priemonę, pagal kurią teikiama finansinė parama siekiant skatinti Kipro turkų bendruomenės ekonominį vystymąsi, buvo pažeistos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 541 (1983) ir 550 (1984), ir atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad draudimas įsigyti teritoriją naudojant agresiją yra ius cogens dalis ir jo laikytis būtina visais atvejais;
17. mano, kad nepriimtina, jog Turkija ir toliau atvirai ir nuolat pažeidžia Asociacijos susitarimo ir papildomojo protokolo nuostatas;
18. džiaugiasi 2007 m. balandžio 17 d. buvusio Turkijos užsienio reikalų ministro ir dabartinio prezidento pareiškimu, kad reformos bus vykdomos neatsižvelgiant į tai, ar Turkija įstos į ES, ar ne; taigi mano, kad siekiant, jog Turkija taptų demokratine, klestinčia valstybe, su kuria ES ir valstybės narės palaikytų ypatingus santykius, reikia ekonominių ir teisinių reformų; pritaria privilegijuotai ES ir Turkijos partnerystei;
19. mano, kad neigiamo Prancūzijos ir Nyderlandų balsavimo per referendumus dėl Europos Konstitucijos rezultato pagrindinė priežastis – nepritarimas Turkijos stojimui į ES, tai patvirtino ir įvairios ES valstybėse narėse prieš referendumus ir po jų atliktos nuomonės apklausos; pažymi, kad šiuo klausimu yra didžiulė praraja tarp, viena, Europos vyriausybių ir institucijų ir, antra, Europos žmonių; pritaria minčiai, kad referendumai Turkijos narystės ES klausimu būtų surengti visose ES valstybėse narėse;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.