PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

7.11.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Cristiana Muscardini
UEN frakcijos vardu,
dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius

B6‑0435/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES turi patvirtinti tinkamą strategiją, leisiančią įveikti globalizacijos keliamus uždavinius, valdyti riziką ir atlaikyti didžiausių sparčiai augančios ekonomikos šalių konkurenciją,

B.  kadangi norint, kad iniciatyvą pavyktų įgyvendinti, būtina suderinti vidinius ir išorinius atnaujintos Lisabonos darbotvarkės aspektus,

C.  kadangi dažnai visuomenė protestuoja prieš pražūtingą prekybos atvėrimo poveikį tam tikriems regionams ir ekonomikos sektoriams, tačiau neįvertinamas teigiamas poveikis naujovėms, konkurencingumui ir užimtumui,

D.  kadangi patekti į rinką vis labiau trukdo įvairios netarifinės kliūtys (NTK),

E.  kadangi aukšti tarifai ir toliau išlieka didele kliūtimi prekybai, visų pirma – prekybai su didžiausiomis sparčiai augančios ekonomikos šalimis,

F.  kadangi PPO principais pagrįsta daugiašalė prekybos sistema, kurioje kuriamos tinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis, išlieka veiksmingiausia priemone siekiant sąžiningos ir teisingos pasaulinės prekybos,

G.  kadangi dvišaliai susitarimai kartu su daugiašalėmis derybomis galėtų papildyti ES priemones siekiant sustiprinti jos konkurencingą poziciją,

H.  kadangi ES turi būti pasirengusi prireikus apsisaugoti nuo sutartų taisyklių pažeidimų ir nuo nesąžiningos prekybos,

1.  mano, kad prekybos politika yra neatsiejama strategijos, kuria siekiama augimo ir naujų darbo vietų kūrimo didinant Europos konkurencingumą, dalis;

2.  mano, kad ES išorės veiksmai turėtų apimti reformos skatinimą ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą taip siekiant sukurti palankią verslo aplinką ir skatinti tvarųjį vystymąsi visame pasaulyje;

3.  tiki, kad atviros prekybos sistemos nauda yra didesnė už galimą neigiamą poveikį; todėl mano, kad ES turėtų toliau siekti užbaigti bendros rinkos kūrimą, toliau skatinti didesnį bei laisvą ir sąžiningą prekybą ir priešintis protekcionizmui; tačiau mano, kad negalima nepaisyti galimo šios sistemos neigiamo poveikio, pvz., persikraustymo ir perkėlimo, kai kuriems sektoriams, regionams ir šalims;

4.  mano, kad Komisija turėtų parengti strategiją siekiant teigiamai paveikti globalizacijos procesą ir valdyti riziką;

5.  primena, kad daugumoje sektorių ES rinka yra viena atviriausių pasaulyje ir kad ES veiklai, susijusiai su išsivysčiusiomis ir augančios ekonomikos šalimis, neigiamą poveikį daro nepakankamos abipusio patekimo į rinką galimybės, nepakankamas sutartų prekybos taisyklių laikymasis ir paplitusi nesąžiningos prekybos praktika;

6.  pažymi, kad daugelyje pasaulio šalių, įskaitant didžiausias sparčiai augančios ekonomikos šalis, tebėra taikomos didelės tarifinės ir netarifinės kliūtys ES eksportui; mano, kad vienas svarbiausių ES prekybos politikos prioritetų turėtų būti tokių kliūčių panaikinimas arba žymus sumažinimas;

7.  mano, kad PPO principais pagrįsta daugiašalė prekybos sistema išlieka veiksmingiausia priemone siekti laisvosios pasaulinės prekybos; tačiau mano, jog PPO sistema turėtų būti tam tikru mastu pertvarkyta, kad taptų skaidresnė ir veiksmingesnė;

8.  mano, kad visi ES sudaryti nauji LPS turėtų atitikti PPO principus, būti visapusiški, ambicingi, sudaryti abipusio patekimo į rinką galimybę ir užtikrinti paslaugų ir investicijų liberalizavimą, kuris būtų platesnis nei yra nustatyta dabartiniuose daugiašaliuose įsipareigojimuose;

9.  pabrėžia didėjančią reguliavimo klausimų svarbą tarptautinėje prekyboje; ragina siekti didesnio ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių taisyklių ir praktikos nuoseklumo; pabrėžia, kad dėl to normos ir taisyklės neturėtų būti derinamos pagal mažiausius priimtinus reikalavimus, kadangi tai pakirstų piliečių pasitikėjimą veikla, susijusia su sveikatos, saugos ir aplinkosaugos sritimis; pabrėžia, kad turėtų būti sustiprintos pastangos siekiant užtikrinti, jog jas pripažintų ir taikytų pagrindiniai ES prekybos partneriai;

10.  ragina Komisiją tęsti veiklą mokslo tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo srityse, pabrėžia, kad svarbu gerbti patentus ir ginti intelektinės nuosavybės teises siekiant ES išorės konkurencingumo, bei mano, kad šiuo klausimu ES turėtų priimti griežtesnė poziciją trečiųjų šalių atžvilgiu;

11.  reikalauja, kad pagrindiniai ES prekybos partneriai tinkamai apsaugotų INT, nes tai yra esminė prielaida siekiant išsaugoti ir didinti ES išorės konkurencingumą;

12.  primygtinai reikalauja, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į netarifines kliūtis (NTK), kurios, nuolat mažinant arba naikinant tarifus, tampa viena pagrindinių tarptautinės prekybos kliūčių; atkreipia dėmesį į NTK įvairovę, techninio pobūdžio sudėtingumą ir jų politinę reikšmę, t. y. dalykus, apsunkinančius šių klausimų sprendimą, ir kviečia Komisiją skirti pakankamai išteklių šiai sunkiai užduočiai spręsti;

13.  mano, kad toliau siekiant prekybos liberalizavimo labiau nei bet kada ES turi išsaugoti savo galimybes apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos; mano, kad prekybos apsaugos priemonės yra neišvengiama ES išorės konkurencingumo strategijos dalis;

14.  pažymi, kad dėl ekonomikos globalizacijos atsiranda naujų galimybių ES rinkoms, kurios ateinančiais dešimtmečiais vaidins dar svarbesnį vaidmenį ir kurios gauna papildomos naudos naudojant masto ir apimties ekonomiją, urbanizaciją, tinklus bei gerą reputaciją;

15.  pabrėžia, kad ES savo viduje gali įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus tik būdama aktyvi ir vieninga pasauliniu mastu; taigi džiaugiasi dėl ketinimo plėtoti nuoseklų išorinį Lisabonos strategijos aspektą; mano, kad taikant nuoseklų požiūrį į išorinę politiką susitelkiant ties bendradarbiavimu reguliavimo srityje, standartų suvienodinimu bei taisyklių lygiavertiškumu turi būti skatinama ir sąžininga konkurencija bei prekyba; tačiau, atsižvelgdamas į tai, perspėja, kad negalima pamiršti tolesnių vidaus bendradarbiavimo ir reformų proceso patobulinimų svarbos;

16.  pabrėžia didėjančią ES, kaip pasaulinio masto veikėjos ir vienos pagrindinių naudos iš atviros pasaulinės ekonomikos gavėjų, pasaulio didžiausios prekių importuotojos ir eksportuotojos, pasaulio didžiausios paslaugų eksportuotojos, antros pagal dydį tiesioginių užsienių investicijų kilmės ir paskirties vietos, svarbą; mano, kad todėl ES tenka didelė atsakomybė sprendžiant globalias problemas ir nustatant bendros užsienio ekonomikos politikos priemones, kad galima būtų deramai kontroliuoti bendrosios ES rinkos išorinį poveikį;

17.  mano, kad visuotiniu mastu susijungiant pramonei, investuotojams iš trečiųjų šalių įsigyjant ES bendroves ir ES investuotojams įsigyjant trečiosiose šalyse esančias bendroves mažėja faktinės kapitalo išlaidos; ragina imtis priemonių kovai prieš protekcionizmą Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nesant tinkamo koordinavimo nustatant ES priežiūros pagrindus bei griežtai nevykdant ES konkurencijos įstatymų bendros rinkos ir masto ekonomijos privalumai, kurie atsiranda ES dalyvaujant pasaulio rinkoje kaip vienam subjektui, galėtų būti sumenkinti;

18.  pritaria minčiai, kad svarbu užtikrinti Europos centrinio banko nepriklausomybę nustatant monetarinę politiką bei valdant pasaulio finansų rinkų nepastovumą; pabrėžia, kad euro kursas didėja dėl didėjančios pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse bei vidinės paklausos Europos Sąjungoje trūkumo; todėl didėja konkurencinis spaudimas ES įmonėms ir tai rodo, kad ES turėtų reaguoti vykdydama patikimą ekonomikos politiką, sudarydama tarptautinius susitarimus ir vykdydama bendradarbiavimą;

19.  mano, kad gamtinių išteklių, pagrindinių produktų ir paslaugų paklausos augimas, kurį skatina besivystančių ekonomikų augimas, gali sukelti infliacinį spaudimą ES valstybių narių ekonomikai, kurį iki šiol atsverdavo jų indėlis į pasaulinių išteklių didinimą; mano, kad siekdamos išspręsti šią problemą, ES valstybės narės turėtų parengti antiinfliacinės ekonomikos politikos priemones, kartu su technologinės plėtros strategijomis ir sistema, kurią panaudojant galima būtų vykdyti makroekonominį reguliavimą ir pagerinti bendradarbiavimą;

20.  laikosi nuomonės, kad finansų rinkos skaidrumas, veiksmingos konkurencijos taisyklės bei tinkamas reglamentavimas ir priežiūra ir toliau bus labai svarbūs, atsižvelgiant į pasaulio finansų rinkų globalizaciją ir siekį užtikrinti vartotojų teises; todėl ragina Komisiją finansų rinkų klausimus įtraukti į atitinkamas Europos masto iniciatyvas, susijusias su Bendrijos Lisabonos programa;

21.  pabrėžia, kad našumo augimo sumažėjimas yra ekonomikos politikos klausimas ir jis skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse; vis dėlto bendra tendencija rodo rinkos, paskirstymo ir finansinių paslaugų teikimo sistemų silpnas vietas;

22.  pabrėžia, kad struktūrinis nelankstumas trukdo veiksmingai naudoti naujas technologijas ir apsunkina galimybę naudotis tinklais atsiliekančiuose pramonės sektoriuose; mano, kad į ekonomikos politikos gaires reikėtų įtraukti su pasiūla susijusius veiksmus siekiant sukurti tarpvalstybinėms verslo operacijoms palankią aplinką ir pagreitinti bendros finansų rinkos formavimąsi;

23.  mano, kad rinkos produktyvumą, paskirstymą ir finansines paslaugas būtų galima pagerinti labiau koordinuojant ekonomines reformas įvairiose, ypač euro zonos, valstybėse narėse, ir mano, kad modernizuoti ekonomiką būtų galima labiau stengiantis investuoti į technologijas; pritaria integruotam ekonomikos valdymo principui, kuris paremtas integracijos teikiama papildoma nauda;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.