PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
7.11.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Daniel Cohn-Bendit, Bart Staes, Milan Horáček, Hélène Flautre, Marie Anne Isler Béguin ir Angelika Beer
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl 2007 m. spalio 26 d. Mafroje vykusio 20-ojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų
B6‑0439/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007 m. spalio 26 d. Mafroje vykusio 20-ojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos, ypač į 2007 m. balandžio 26 d. ir 2007 m. gegužės 10 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir baigs galioti 2007 m. pabaigoje,
– atsižvelgdamas į ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nepaisant didėjančio nesutarimo ir nepasitikėjimo pagrindiniais politiniais klausimais ES ir Rusijos prekybiniai ir ekonominiai santykiai darosi vis glaudesni,
B. kadangi dar nepasiektas susitarimas, kuris padėtų rasti išeitį iš aklavietės sprendžiant Rusijos draudimo importuoti mėsą iš Lenkijos klausimą; kadangi tai vis dar trukdo ES pradėti derybas dėl naujo susitarimo, kuris pakeistų baigiantį galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,
C. kadangi labai svarbu, kad ES laikytųsi bendros pozicijos ir kad labiausiai to siekiančios valstybės narės nepriimtų Rusijos pasiūlymų užmegzti dvišalius santykius; kadangi, antra vertus, valstybės narės turėtų veikti atsakingai ir nešališkai ir susilaikyti nuo veto teisės,
D. kadangi šį mėnesį Jungtinės Valstijos NATO ir Rusijai oficialiai suteikė naujų nuolaidų, siekiant Rusijos paramos priešraketinės gynybos skydui, kurį Jungtinės Valstijos ketina dislokuoti Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje; kadangi ES šiose derybose turėtų būti suteikta teisė pareikšti nuomonę ir kadangi ji turėtų dėti visas pastangas siekdama bendros pozicijos šiuo klausimu, kuris turi įtakos ES bendram saugumui ir kuris galėtų pakenkti jos užsienio politikai,
E. kadangi Rusijoje gruodžio mėn. vyksiantys visuotiniai rinkimai ir kitą pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai bus svarbus išbandymas Rusijai, kuri turi progą įrodyti, kad pastaraisiais metais nepaisomos žmogaus teisės ir demokratinės laisvės bei intensyvesnė pačios žiniasklaidos vykdoma vidinė cenzūra ir vyriausybės vykdomas cenzūros procesas gali būti nukreiptas priešinga linkme,
F. kadangi žurnalistų žmogžudysčių, ypač Annos Politkovskayos nužudymo tyrimai, nedavė jokių rezultatų, o tai parodo policijos ir teismų nesugebėjimą rasti ir nuteisti nusikaltimų vykdytojus;
G. kadangi Rusijos Federacija kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos narė įsipareigojusi gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę; kadangi ES ir Rusija turėtų įgyvendinti strateginę partnerystę, pagrįstą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėmis,
H. kadangi energetika vis dar yra svarbiausia ir strateginė ES ir Rusijos santykių dalis; kadangi tai, kad ES labai priklausoma nuo iškastinio kuro, trukdo plėtoti darnią ir nuoseklią Europos santykių su Rusija strategiją;
I. kadangi šį nuoseklumo trūkumą puikiai atspindi nedrąsi Tarybos ir Komisijos kritika, kuri dvišaliuose susitikimuose išsakoma retai arba labai neryžtingai, dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje,
J. kadangi taika ir stabilumas bendros kaimynystės šalyse yra ir Rusijos, ir ES interesas; kadangi Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vėl kilo įtampa ir kadangi nepadaryta jokios pažangos sprendžiant kitus įšaldytus konfliktus,
1. mano, kad šiuo etapu partnerystė su Rusijos Federacija gali būti tik pragmatiška; vis dėlto mano, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant konstruktyviai ir atvirai įtraukti Rusiją ir ją paskatinti pradėti derybas dėl naujo daug apimančio susitarimo, kuris būtų pagrįstas iš tiesų bendromis vertybėmis ir interesais;
2. turėdamas tai mintyje ir nepaisydamas to, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasiekta tik kuklių rezultatų, džiaugiasi, jog susitikime vyravo pozityvi ir konstruktyvi atmosfera ir jog po susitikimo buvo padaryti vilčių suteikiantys pareiškimai, kurie galėtų būti akstinas artimiausiu metu ieškoti išeičių iš šiandieninės padėties;
3. turėdamas tai mintyje, dar kartą pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės turėtų būti bet kokio būsimo susitarimo su Rusijos Federacija pagrindas, ypač atsižvelgiant į veiksmingos ir galiojančios žmogaus teisių išlygos apibrėžimą ir įtraukimą į susitarimą, ir kad būsimų santykių kokybė ir intensyvumas priklauso nuo pagarbos ir paramos šioms vertybėms;
4. kartoja savo raginimą paspartinti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais siekiant, kad jis būtų veiksmingesnis, duotų rezultatų ir atviras NVO ir kad Europos Parlamentais jame aktyviai dalyvautų visais lygmenimis;
5. turėdamas tai mintyje, nerimaudamas atkreipia dėmesį į Rusijos valdžios institucijų nenorą dalyvauti nuoširdžiame dialoge su Europos Parlamentu žmogaus teisių klausimais, taip pat pabrėžia, kad ji nedalyvavo Žmogaus teisių pakomitečio, rengiančio ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais, posėdžiuose ir 2007 m. atsisakė priimti pakomitečio delegaciją;
6. atkreipia dėmesį Prezidento V. Putino Mafroje padarytą pareiškimą, kad Rusija rengiasi Briuselyje ar kitoje ES sostinėje sudaryti specialistų grupę laisvių ir demokratijos klausimais, kurios tikslas būtų stebėti žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungoje, ir tai būtų atsvara nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms savo veiklą jo gimtojoje šalyje; mano, kad pagal šią iniciatyvą galėtų būti sudarytos sąlygos siekti bendro sutarimo dėl demokratijos ir žmogaus teisių sąvokų, jei ES būtų leista sudaryti panašią specialistų grupę Maskvoje;
7. ragina Tarybą ir Komisiją paraginti Rusijos Federaciją ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos papildomą protokolą Nr. 14;
8. išreiškia savo susirūpinimą dėl išraiškos ir susirinkimų bei spaudos laisvės rengiantis būsimiems parlamento ir prezidento rinkimams; ragina Rusijos valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant visoms politinėms jėgoms laiduoti ir užtikrinti laisvus ir teisingus rinkimus bei galimybę naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
9. atkreipia dėmesį į sunkias užsienio žiniasklaidos atstovų, kurių judėjimo laisvė tam tikruose šalies regionuose dažnai ribojama ir kurie kartais patiria vietos valdžios institucijų ir teisėtvarkos pareigūnų spaudimą bei grasinimus, darbo sąlygas Rusijos Federacijoje; ragina Tarybą ir Komisiją stengtis iš visų jėgų užtikrinti užsienio žurnalistų saugumą ir palengvinti jų darbą;
10. turėdamas tai mintyje, apgailestauja, kad Rusijos valdžios institucijos delsia išsiųsti kvietimus ESBO rinkimų stebėtojams, o tai galėtų trikdyti ilgalaikės misijos įgyvendinimą, taip pat apgailestauja, kad jos leidžia tik nedidelei daliai ESBO stebėtojų stebėti parlamento rinkimus; pabrėžia, kad dėl to, jog leidžiama atvykti tik nedidelei daliai stebėtojų, kyla didelė grėsmė, kad užduotis bus atlikta nekokybiškai, tai labai kenkia bendram misijos patikimumui;
11. labai apgailestauja, kad Rusijos Federacija, siekdama trikdyti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro veiklą, deda diplomatinių pastangų, t. y teikia ESBO pasiūlymus mažinti rinkimų stebėjimo misijos delegacijos sudėtį bei draudžia jiems spausdinti savo ataskaitas iš karto po rinkimų; pabrėžia, kad ši organizacija atliko nepakeičiamą labai svarbų vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, kai totalitarinė valstybės santvarka buvo keičiama demokratine; pabrėžia, kad laisvi ir teisingi rinkimai – pagrindinis tikros, brandžios, veiksminės demokratijos ramstis ir kad ESBO, siųsdama rinkimų stebėjimo misijas, labai prisideda prie demokratijos įtvirtinimo;
12. dar kartą pabrėžia, kad stipri ir nepriklausoma pilietinė visuomenė yra nepakeičiama tikros ir brandžios demokratijos dalis; turėdamas tai mintyje, labai nerimauja dėl blogėjančios žmogaus teisių gynėjų padėties ir sunkumų, su kuriais susiduria žmogaus teises ginančios NVO, siekdamos įregistruoti ir vykdyti savo veiklą; ypač nerimauja dėl neseniai pakeistų teisės aktų dėl ekstremizmo, kurie galėtų turėti įtakos netrukdomam informacijos skleidimui ir paskatinti Rusijos valdžios institucijas dar labiau apriboti nepriklausomų žurnalistų ir politinių oponentų teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus;
13. teigiamai vertina tai, kad buvo priimtas susitarimas dėl supaprastinto vizų režimo, kuris turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu siekiant bevizių kelionių tarp ES ir Rusijos; šiuo požiūriu apgailestauja dėl kliūčių ir Rusijos valdžios institucijų nenoro dėl politinių priežasčių įgyvendinti šį susitarimą;
14. atkreipia dėmesį į tai, jog sparčiai vyksta dialogas energetikos klausimais, taip pat išreiškia susirūpinimą, kad Rusijos valstybė perima visų išteklių kontrolę, įskaitant energetinius išteklius, tačiau ji nededa jokių politinių pastangų, kad būtų skatinamas pramonės demokratizavimas ir didinamas pramonės sprendimų priėmimo proceso skaidrumas bei atskaitomybė, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesama aiškių politikos tikslų tvaraus vystymosi ir veiksmingo išteklių naudojimo klausimais; ragina Rusiją skubiai į nacionalinius teisės aktus įtraukti pažangiąją tarptautinę patirtį, susijusią su skaidrumu ir viešąja atskaitomybe;
15. ragina abu partnerius, tinkamai prisidedant prie išsivysčiusių ir besivystančių valstybių pastangų, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus, susitarti dėl bendros strategijos siekiant neleisti dėl klimato kaitos temperatūrai pakilti daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikiindustriniu lygiu;
16. pripažįsta, kad iki 2050 m. bendras išmetamų dujų kiekis turėtų būti sumažintas mažiausiai 50 proc., palyginti su 1990 m.; šiuo požiūriu reikalauja, kad išsivysčiusios šalys prisiimtų ypatingą atsakomybę ir imtųsi iniciatyvos mažinti išmetamų dujų kiekį, mano, kad būtina, jog iki 2020 m. pramoninės šalys maždaug 30 proc. sumažintų išmetamą dujų kiekį; ragina Rusiją aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose, kad būtų lengviau skubiai iki 2008 m., vėliausiai iki 2009 m., pasiekti susitarimą siekiant užtikrinti pasaulio anglių rinkos veikimo tęstinumą;
17. nerimauja dėl Rusijos Federacijos branduolinio sektoriaus saugumo ir jos planų branduolinę technologiją ir medžiagas eksportuoti į kitas šalis bei dėl to kylančios su branduoliniu saugumu ir platinimu susijusios grėsmės; ragina Rusijos Federaciją nustoti gabenti branduolinės medžiagos atliekas ir perdirbinėti branduolinę medžiagą, nes dėl šios veiklos atsiranda potenciali branduolinio ginklo plitimo rizika;
18. ragina Rusijos Federaciją daugiau investuoti į priemones, kuriomis būtų skatinamas veiksmingesnis energijos išteklių naudojimas, atsižvelgiant į tai, kad reikia nedelsiant kovoti su klimato kaita, siekiant socialinės naudos, kurią duotų tokios investicijos, ir kad didėja energijos išteklių naudojimas; dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad Kioto protokole numatytomis lanksčiomis priemonėmis būtų galima pritraukti investicijų, kuriomis būtų siekiama modernizuoti Rusijos energetikos ir galutinio energijos vartotojimo sektorius;
19. ragina Rusijos federaciją remti savo atsinaujinančios energijos pramonės plėtotę siekiant pasinaudoti jos turimais milžiniškais aplinkos neteršiančiais ištekliais; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti, kad su nafta ir dujomis susiję projektai, kurie rengiami arba jau įgyvendinami jos teritorijoje, atitiktų naujausius aplinkosaugos standartus;
20. išreiškia didelį susirūpinimą blogomis kalinimo sąlygomis Rusijoje, ypač kardomuosiuose kalėjimuose ir policijos nuovadose, kurie labai prastai aprūpinami vaistais ir kurių higienos standartai labai žemi;
21. ypač smerkia tai, kad Čečėnijoje ir toliau pažeidžiamos žmogaus teisės, nes vis dar žudoma be teismo, naudojamasi neteisėtomis sulaikymo vietomis, dingsta žmonės, jie kankinami; pažymi, kad Rusijos vyriausybė 2006 m. spalio mėn. atsisakė pripažinti specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais, kuris ketino apsilankyti Šiaurės Kaukazo kalėjimuose iš anksto apie tai nepranešęs, įgaliojimus;
22. pabrėžia, kad Rusijos Federacija 1984 m. gruodžio mėn. pasirašė ir ratifikavo JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir 1987 m. Europos konvenciją dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo prevencijos ir kad Rusija, kaip Europos Tarybos narė, privalo laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, kuriame užtikrinama teisė į nešališką teismą;
23. ragina Rusijos valdžios institucijas kovoti su savivale, laikytis teisinės valstybės principo ir nesinaudoti teismų sistema siekiant politinių tikslų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į buvusių „Jukos“ savininkų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo bylas; jie buvo nuteisti už sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, bet Europos Parlamentas juos laiko politiniais kaliniais, tai buvo pabrėžta ir 2006 m. liepos mėn. atvirame laiške Prezidentui Vladimirui Putinui;
24. ir toliau visiškai netiki, kad artimiausiu metu Europai reikės raketų sistemos siekiant apginti savo teritoriją nuo pasaulio taikai priešiškų valstybių (angl. rogue nations) arba apsisaugoti nuo nevalstybinių veikėjų paleistų tolimojo nuotolio balistinių raketų su MNG kovinėmis galvutėmis; atkreipia dėmesį į Rusijos susirūpinimą šiuo klausimu, tačiau ragina Maskvą neatsisakyti vykdyti sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje sąlygų; mano, kad siekiant Europos saugumo nedalumo nepriimtina, jog JAV vienašališkai su dviem ES valstybėmis narėmis derasi dėl tokios sistemos dislokavimo; įsitikinęs, kad, siekiant užkirsti kelią naujoms ginklavimosi varžyboms, ilgalaikei terorizmo grėsmei ir kitokiam Europos ir pasaulio saugumo pavojui, reikia didelių investicijų į konfliktų prevencijos politiką ir nusiginklavimo iniciatyvas ir kad nedelsiant turi būti pradėtas tiesioginis dialogas su Maskva, siekiant sudaryti bendrą ir abiem šalims naudingą susitarimą;
25. labai nerimauja dėl Prezidento V. Putino pareiškimo, kad Rusija planuoja gaminti naujosios kartos branduolinius ginklus; ragina Tarybą iškelti šį klausimą kituose būsimuose susitikimuose ir dėti visas pastangas siekiant užkirsti kelią naujoms branduolinėms ginklavimosi varžyboms;
26. ragina Rusiją daugiau neatidėti sprendimo dėl galutinio Kosovo statuso vėlesniam, t. y. po gruodžio 10 d., laikotarpiui; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokio atidėliojimo galėtų rastis neigiamų su regiono stabilumu susijusių padarinių, ir ragina Rusijos valdžios institucijas elgtis dalykiškai;
27. laikosi požiūrio, kad aktyvesnis Europos dalyvavimas sprendžiant įšaldytus konfliktus yra būtinas siekiant skatinti taikos procesus; išreiškia gilų susirūpinimą dėl neseniai Abchazijoje įvykusių incidentų tarp Rusijos ir Gruzijos ginkluotojų pajėgų; ragina Tarybą ir Komisiją ryžtingai kelti šį klausimą bendraujant su Rusijos valdžios institucijomis ir ragina Rusijos valdžios institucijas nesipriešinti tam, kad ES dalyvautų civilinėse ir taikos palaikymo operacijose;
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms narėms ir Rusijos Federacijos vyriausybei bei parlamentui;