Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0441/2007Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0441/2007

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

7.11.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Joseph Daul, Daniel Caspary, Marianne Thyssen, Malcolm Harbour, Giles Chichester, Cristobal Montoro Romero ir Csaba Őry
PPE-DE frakcijos vardu
dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius

Procedūra : 2007/2637(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0441/2007
Pateikti tekstai :
B6-0441/2007
Priimti tekstai :

B6‑0441/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“ (COM(2007)581),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)183),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai pavadinimu „Naujovėms atvira, šiuolaikiška Europa“ (COM(2006)589),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)567),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai“ (COM(2006)697),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 9 d. įvykusios pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl indėlio 2006 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kiek tai susiję su Lisabonos strategija,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. pranešimą „Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai“ (2006/2292(INI)),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. pranešimą „Globalizacijos poveikis vidaus rinkai“ (2004/2225(INI)),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga yra viena pagrindinių pasaulio tarptautinės prekybos veikėjų ir turi toliau lyderiauti pasaulinėje ekonomikos sistemoje,

B.  kadangi ES turi įveikti konkurenciją ir užtikrinti augimą bei darbų vietų kūrimą nuolat atsinaujinančioje pasaulio ekonomikoje ir padidėjus pagrindinių besikuriančios ekonomikos šalių konkurencijai,

C.  kadangi norint, kad šią iniciatyvą pavyktų įgyvendinti, būtina suderinti vidinius ir išorinius atnaujintos Lisabonos darbotvarkės augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti aspektus,

D.  kadangi ES eksportui į išsivysčiusias ir besikuriančios ekonomikos šalis pernelyg dažnai neigiamą įtaką daro abipusiškumo sudarant sąlygas patekti į rinką trūkumas, su muitų tarifais nesusijusios kliūtys ir nesąžininga prekyba,

E.  kadangi besikuriančios šalys itin didina investicijas į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei į mokslo ir technologijų sritis ir dėl to kyla klausimas, ar ES politika išliks darni dabartiniame konkurencingame žinių ir naujovių pasaulyje,

F.  kadangi pastangos kovoti su klimato kaita gali būti dedamos tik tarptautiniu lygmeniu,

G.  kadangi bendros ES užsienio politikos energetikos srityje, kuri remiasi įvairovės, tvarumo ir solidarumo principais, tikslas – pagerinti energijos tiekimo saugumą visoje ES, ir vykdant tokią politiką padidėja ES kaip pasaulinės veikėjos patikimumas,

1.  mano, kad ES išorės konkurencingumas svarbus siekiant tikslų pagal Lisabonos strategiją augimui ir darbo vietų kūrimui;

2.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą stiprinti ES veiksmus, susijusius su išoriniu Lisabonos strategijos apsektu, ir mano, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi patvirtinti bendras išorės ekonomikos politikos priemones, kad būtų tinkamai valdomas ES bendros rinkos išorės poveikis;

3.  primena, kad daugelyje sektorių ES yra viena atviriausių šalių pasaulyje ir kad ji labai prisidėjo prie didelės pasaulinės prekybos plėtros ir turėjo iš to naudos;

4.  apgailestauja, kad ES piliečiai dažnai mano, kad dėl globalizacijos mažėja Europos produkcija ir prarandama darbo vietų; ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiau informuoti Europos piliečius apie visus globalizacijos aspektus ir būtinybę suformuoti politiką ES lygmeniu, kad būtų išspręstos dėl ekonomikos globalizacijos iškilusios problemos;

5.  dar kartą ragina parengti ES strategiją, kuria būtų siekiama įgyvendinti reformas, kad ES eitų išvien su globalizacija, kad išlaikytų savo poziciją greitai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje ir padidintų produkciją bei sukurtų daugiau darbo vietų;

6.  pabrėžia, jog siekiant paremti pasaulinį ES konkurencingumą itin svarbu, kad visiškai veiktų bendra rinka;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant viešuosius pirkimus kaip paskatą kurti naujus produktus ir paslaugas atsiras didelių galimybių; ragina Komisiją kuo greičiau parengti naujoviškų viešųjų pirkimų metodų gaires;

8.  mano, kad transatlantinė vidaus rinka galėtų būti viena iš tinkamų priemonių siekiant užtikrinti ES prekybos gynybos veiksmingumą, tvarų konkurencingumą ir naujoves; dar kartą ragina pasirašyti naują ES ir JAV partnerystės susitarimą, kurio tikslas būtų pašalinti ar labai sumažinti visas likusias kliūtis prekybai ir investicijoms;

9.  ragina Komisiją, formuojant vidaus politiką ir siekiant pagerinti Europos Sąjungos konkurencingumą bei pašalinti kliūtis pasaulinei prekybai, nuolat įvertinti ir atsižvelgti į panašią politiką, kurią įgyvendino pagrindinės ES partnerės, pvz., JAV, Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, Japonija;

10.  pabrėžia, kad dėl politikos iniciatyvų padidinti konkurencingumą neturėtų sumažėti Europos standartai; primena, kad svarbu vystyti / plėtoti konstruktyvų ir darnų dialogą su išorės partneriais, siekiant padaryti įtaką tarptautinių standartų kūrimui;

11.  pritaria Lisabonos strategijos tikslams didinant išlaidas, skirtas moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, atverti ES naujovių ir kūrybiškumo galimybes; primena, kad ES turi labiau koordinuoti pastangas mokslinių tyrimų, naujovių ir švietimo srityse, remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje bei sudaryti daugiau sąlygų mažoms ir vidutinėms įmonėms įgyti naujų žinių;

12.  pritaria Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE), kaip Europos žinių visuomenės pagrindo, tikslams įgyvendinti ES ir jos piliečių ambicijas ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, bet tikisi, kad EMTE bus išplėsta, kad galėtų visapusiškai prisidėti prie naujos Lisabonos strategijos;

13.  džiaugiasi Komisijos siūloma konsultacija su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir vėlesniu Mažųjų įmonių akto parengimu; pritaria minčiai parengti specialią iniciatyvą siekiant toliau didinti mažų ir vidutinių įmonių, kaip pagrindinės darbo vietų kūrimo skatinamosios jėgos, įnašą; pažymi, kad specialios priemonės naujoviškoms mažoms ir vidutinės įmonėms, turinčioms didelį augimo potencialą, skatinti veiks kaip katalizatorius;

14.  pabrėžia, kad svarbu suderinti ES užimtumo politiką, ypač dėl imigracijos (mėlynoji kortelė); pabrėžia, kad lanksti darbo rinka ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra svarbūs aspektai siekiant padidinti ES konkurencingumą;

15.  ragina sukurti patikimą ES užsienio politiką energetikos srityje kaip veiksmingą priemonę, padėsiančią išspręsti ES priklausomumo problemą, užtikrinti tiekimo saugumą įperkamomis ir nuspėjamomis kainomis, įvairinti energijos šaltinius ir užtikrinti tiekėjus, kad bus pasiekti tvarumo tikslai, ir garantuoti ilgalaikį visų ES valstybių narių susidomėjimą; dar kartą teigia, kad Lisabonos strategijos tikslus galima visiškai pasiekti tik dedant tolesnes pastangas siekiant sukurti bendrą energetikos politiką;

16.  pripažįsta, kad tik priėmus tvarią ir aplinkai žalos nedarančią strategiją tarptautiniu lygmeniu galima veiksmingai išspręsti problemas, susijusias su klimato kaita; ragina Komisiją aktyviai siekti tvirto tarptautinio sutarimo, kuris būtų perkeltas į Jungtinių Tautų lygmenį nustatant privalomus besivystančioms šalims tikslus;

17.  pabrėžia, kad ES strategijos dėl tvariosios plėtros ir klimato kaitos turėtų būti tinkamai remiamos, jas įgyvendinant turėtų būti atliekami technologiniai tyrimai ir vykdoma taikomoji veikla;

18.  pritaria minčiai, kad svarbu užtikrinti Europos centrinio banko nepriklausomybę nustatant monetarinę politiką bei valdant pasaulio finansų rinkų nepastovumą; pabrėžia, kad euro kursas didėja dėl didėjančios pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse bei vidinės paklausos Europos Sąjungoje trūkumo; todėl didėja konkurencinis spaudimas ES įmonėms ir tai rodo, kad ES turėtų reaguoti vykdydama patikimą ekonomikos politiką, sudarydama tarptautinius susitarimus ir bendradarbiaudama;

19.  laikosi nuomonės, kad finansų rinkos skaidrumas, veiksmingos konkurencijos taisyklės bei tinkamas reglamentavimas ir priežiūra ir toliau bus labai svarbūs, atsižvelgiant į pasaulio finansų rinkų globalizaciją ir siekį užtikrinti vartotojų teises; todėl ragina Komisiją finansų rinkų klausimus įtraukti į atitinkamas Europos masto iniciatyvas, susijusias su Bendrijos Lisabonos programa;

20.  mano, kad rinkos veikimą, paskirstymą ir finansines paslaugas būtų galima pagerinti plačiau derinant ekonomines reformas įvairiose, ypač euro zonos, valstybėse narėse ir modernizuoti ekonomiką dedant daugiau pastangų į investicijas į technologijas; pritaria integruotam ekonomikos valdymo principui, kuris paremtas integracijos teikiama papildoma nauda;

21.  mano, kad siekiant konvergencijos reguliavimo srityje svarbu rengti visuotines taisykles ir standartus; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti visų susijusių tarptautinių agentūrų ir standartus nustatančių įstaigų darbe, kad ES ir mūsų pagrindinių prekybos partnerių taisyklės bei praktika būtų nuoseklesnės;

22.  pabrėžia daugiašalių PPO prekybos taisyklių svarbą, taip pat ir besivystančioms šalims, ragina Komisiją sustiprinti papildomus dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus, ypač su besikuriančios ekonomikos šalimis, ir kuo greičiau vesti / pradėti derybas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia visa apimančio paslaugų ir investicijų liberalizavimo svarbą;

23.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą dar kartą apsvarstyti savo Rinkos prieinamumo strategiją; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų įgyvendintas patekimo į rinką sąlygų abipusiškumas ir laikomasi suderintų prekybos taisyklių;

24.  reikalauja, kad ES derybų partneriams padarytos nuolaidos atitiktų atitinkamų šalių padarytas nuolaidas, išskyrus atvejus, kai jos pateisinamos siekiant vystymosi;

25.  pabrėžia, kad ES turi įtikinti besikuriančias šalis, įskaitant Kiniją, laikytis žmogaus teisių ir socialinių bei ekonominių standartų ir užtikrinti jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms turi būti neatskiriama tvariosios ekonominės plėtros dalis globalizuotame pasaulyje;

26.  mano, kad toliau siekdama liberalizuoti prekybą ES labiau negu bet kada turi išsaugoti savo galimybes apsisaugoti nuo nesąžiningos prekybos; mano, kad prekybos apsaugos priemonės yra neišvengiama ES išorės konkurencingumo strategijos dalis;

27.  pabrėžia, kad svarbu paisyti patentų ir ginti intelektinės nuosavybės teises siekiant ES išorės konkurencingumo, taip pat mano, kad ES turėtų priimti griežtesnę poziciją trečiųjų šalių atžvilgiu;

28.  mano, kad ES ir jos prekybos partneriai taip pat turės palaipsniui skirti didesnį dėmesį tarptautiniam minimalių aplinkos apsaugos reikalavimų, kuriais visiems partneriams sudaromos vienodos veiklos sąlygos, pripažinimui;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.