PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

7.11.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Harlem Désir, Robert Goebbels, Pervenche Berès, Jan Andersson, Anne Van Lancker ir Udo Bullmann
PSE frakcijos vardu,
„Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“

B6‑0442/2007

Europos Parlamento rezoliucija „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 26 d. parengiamąjį pranešimą dėl 2007 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių (A6-0012/2007),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos interesas  – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“ (COM(2007)0581),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metas judėti sparčiau – naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui“ (COM(2006)0030),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 4 d., 2005 m. liepos 12 d., 2006 m. liepos 18 d. ir 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimus dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į savo teisėkūros rezoliuciją dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[1],

–  atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos jaunimo paktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas 2010“ – Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo skubių reformų (COM(2003)0685),

–  atsižvelgdamas į Parlamento rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: Europos veiksmų planą 2006–2007[2],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 5 ir 6 d. Gimarainse vykusio Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų neoficialaus susitikimo tema „12 pagrindinių dalykų, siekiant išspręsti ateities problemas“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ekonomikos politiką sudaro veiksmai, kurių vyriausybės turi imtis ekonomikos srityje siekdamos nuolatinio ir ilgalaikio ekonomikos augimo ir taip patenkinti ES piliečių poreikius,

B.  kadangi tai, ar viešoji politika iš tikrųjų stiprina augimą, ar ne, priklauso taip pat ir nuo augimo galimybių bei ekonominių kliūčių ir platesnių apribojimų ir galimybių, kurioms įtaką daro pasaulio ekonomikos padėtis,

C.  kadangi pakankamai aišku, kad didelė infliacija, pernelyg didelis makroekonominės pusiausvyros sutrikimas, nepakankamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą bei didelė prekybos apsauga neskatina tvaraus ir veiksmingo ekonomikos augimo,

D.  kadangi vis dėlto dėl dabartinio finansinio nestabilumo atsiranda neapibrėžtumas ir todėl gali dar labiau sulėtėti augimas ir kadangi nežymus Europos Komisijos atliktas rudens prognozių pataisymas galėtų tapti ekonominio ciklo posūkiu, nebent dėl rinkų skaidrumo ir atitinkamų politikos vykdytojų reakcijų būtų susigrąžintas vartotojų pasitikėjimas,

E.  kadangi naujoji ES yra unikali išsivysčiusios ekonomikos šalių ir mažas pajamas duodančios ekonomikos šalių bendrija, taigi galima mažinti išlaidas, išnaudoti vidaus ir išorės masto ekonomiją ir pasipriešinti besivystančios ekonomikos šalių defliaciniam ir infliaciniam spaudimui,

F.  kadangi išsiplėtusi ES – viena iš didžiausių pasaulio rinkų, turinti 500 mln. piliečių, – tapo pasaulinio masto veikėja, nustatančia pasaulinius standartus,

G.  kadangi dėl gerėjančio ES bendrosios rinkos įvaizdžio ir didėjančio patrauklumo didėja ekonominė imigracija, politinės ir finansinės pagalbos sprendžiant visame pasaulyje kylančias problemas poreikis ir privačių investuotojų bei nepriklausomų turto fondų investicijų srautai,

H.  kadangi dėl ES plėtros ir siekiant jos poveikio ekonomikai bei jos valstybių narių politinio ir socialinio bei kultūrinio vystymosi būtinos reformos ir geresnis bendradarbiavimas priimant politinius sprendimus,

I.  kadangi tarpusavio priklausomybė euro zonoje yra didesnė nei visoje ES ir kadangi tai dar nereiškia, kad vyksta veiksmingi ir nuoseklūs politiniai procesai, ypač atsižvelgiant į santykį tarp patikimų valstybės finansų, tinkamų išlaidų ir investicijų į didesnio našumo strategijas,

J.  kadangi politikos rengėjai, rengdami bendrąsias ES ekonominės politikos gaires, turėtų nustatyti, aiškiai suformuluoti ir spręsti bendras problemas, su kuriomis ES ekonomika susiduria dabar ir susidurs ateinančiais metais,

K.  kadangi Europos ekonomika 2006 m. pasiekė geresnių rezultatų, nei ankstesniaisiais metais; kadangi vis dėlto, dėl buvusio finansinio nepastovumo ir padidėjusios rizikos Europos Komisija persvarstė prognozes 2007 m. ir šiek tiek sumažino ekonominio augimo perspektyvas – iki 2,5 proc. euro zonai bei iki 2,8 proc. visai ES,

L.  kadangi ES piliečių informuotumas ir jų aktyvi parama yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonominės politikos priemones,

M.  kadangi atsiradusią galimybę persvarstyti Lisabonos priemones reikėtų išnaudoti integruotų gairių pritaikymui siekiant atspindėti naujas problemas ir išnagrinėti dabartinių įsipareigojimų trūkumus bei jų neatitikimą,

N.  kadangi Europos užimtumo strategijai (EUS) reikia daugiau skaidrumo, kontrolės pajėgumo ir paskatų veikti pagal persvarstytą Lisabonos strategiją, ypač nacionalines reformų programas (NRP) ir NRP įgyvendinimo ataskaitas;

O.  kadangi iš NRP įgyvendinimo ataskaitų matyti, kad blogiausiai politika įgyvendinama darbuotojų ir įmonių gebėjimų prisitaikyti gerinimo ir investicijų į švietimą ir mokymą didinimo srityse;

P.  kadangi tarp ekonominio augimo, užimtumo, kovos su skurdu ir socialinės įtraukties yra stiprus ryšys, kadangi vis labiau aiškėja, kad skurdas yra svarbiausia ir užimtumo, ir socialinės įtraukties problema; kadangi būtina persvarstyti integruotas gaires siekiant, kad būtų įgyvendinti jose numatyti socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai ir apsvarstyta skirtingų sričių sąveika;

Q.  kadangi anksčiau minėtame neoficialiame užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikime, vykusiame Gimarainse, buvo padaryta išvada, kad socialinė įtrauktis – pagrindinė Europos tvaraus vystymosi strategijų sritis, kadangi ji padeda sukurti visiems prieinamas galimybes ir daro teigiamą poveikį užimtumui, įgūdžiams ir žmogaus vystymuisi;

R.  kadangi daug NRP proceso priemonių daro akivaizdų poveikį socialinės įtraukties politikai, ypač tos priemonės, kurios taikomos užimtumui, o socialinės įtraukties tikslai ir politika vis dar dažnai neįtraukiami į NRP procesą,

Išorės politika

1.  pažymi, kad dėl ekonomikos globalizacijos atsiranda naujų galimybių ES rinkoms, kurios ateinančiais dešimtmečiais vaidins dar svarbesnį vaidmenį ir kurios gauna papildomos naudos naudojant masto ir apimties ekonomiją, miestų aglomeraciją, tinklus bei gerą reputaciją;

2.  pabrėžia, kad ES savo viduje gali įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus tik būdama aktyvi ir vieninga pasauliniu mastu; taigi džiaugiasi dėl ketinimo plėtoti nuoseklų išorinį Lisabonos strategijos aspektą; mano, kad taikant nuoseklų požiūrį į išorinę politiką susitelkiant ties bendradarbiavimu reguliavimo srityje, standartų suvienodinimu bei taisyklių lygiavertiškumu turi būti skatinama ir sąžininga konkurencija bei prekyba; tačiau, atsižvelgdamas į tai, perspėja, kad negalima neįvertinti tolesnių vidaus bendradarbiavimo ir reformų proceso patobulinimų svarbos;

3.  pabrėžia didėjančią ES, kaip pasaulinio masto veikėjos ir vienos pagrindinių naudos iš atviros pasaulinės ekonomikos gavėjų, didžiausios pasaulio prekių importuotojos ir eksportuotojos, didžiausios pasaulio paslaugų eksportuotojos, antros pagal dydį tiesioginių užsienių investicijų kilmės ir paskirties vietos, svarbą; mano, kad todėl ES tenka didelė atsakomybė sprendžiant globalias problemas ir kuriant bendros užsienio ekonomikos politikos priemones, kad galima būtų deramai kontroliuoti išorinių veiksnių įtaką bendrajai ES rinkai;

4.  mano, kad visuotiniu mastu susijungiant pramonei, investuotojams iš trečiųjų šalių įsigyjant ES bendroves ir ES investuotojams įsigyjant trečiosiose šalyse esančias bendroves mažėja faktinės kapitalo išlaidos; ragina imtis priemonių kovai prieš protekcionizmą Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nesant tinkamo koordinavimo nustatant ES priežiūros pagrindus bei griežtai nevykdant ES konkurencijos įstatymų bendros rinkos ir masto ekonomijos privalumai, kurie atsiranda ES dalyvaujant pasaulio rinkoje kaip vienam subjektui, galėtų būti sumenkinti;

5.  pritaria minčiai, kad svarbu užtikrinti Europos centrinio banko nepriklausomybę nustatant monetarinę politiką bei valdant pasaulio finansų rinkų nepastovumą; pabrėžia, kad euro kursas didėja dėl didėjančio pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse bei vidinės paklausos Europos Sąjungoje trūkumo; todėl didėja konkurencinis spaudimas ES įmonėms ir tai rodo, kad ES turėtų reaguoti vykdydama patikimą ekonomikos politiką, sudaryma tarptautinius susitarimus ir vykdydama bendradarbiavimą;

6.  mano, kad gamtinių išteklių, pagrindinių produktų ir paslaugų paklausos augimas, kurį skatina besivystančių ekonomikų augimas, gali sukelti infliacinį spaudimą ES valstybių narių ekonomikai, kurį iki šiol atsverdavo jų indėlis į pasaulinių išteklių didinimą; mano, kad siekiant išspręsti šią problemą, ES valstybės narės turėtų parengti antiinfliacinės ekonomikos politikos priemones, kartu su technologinės plėtros strategijomis ir sistema, kurią panaudojant galima būtų vykdyti makroekonominį reguliavimą ir pagerinti bendradarbiavimą;

7.  palankiai vertina Komisijos ketinimą diskutuojant su trečiosiomis šalimis plėsti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, derinti standartus ir suvienodinti taisykles; ragina Komisiją skatinti padorų darbą ir profesinės veiklos kokybę, kovoti su socialiniu dempingu, nuolatos į savo prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti skyrių dėl tvaraus vystymosi ir reikalauti, kad būtų ratifikuojami ir įgyvendinami Tarptautinės darbo organizacijos standartai ir padoraus darbo principai, taip pat sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis nuolatos taikyti savo socialines vertybes ir principus;

Vidaus politika

Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties nacionalinių strategijų bei integruotų gairių sąsajos

8.  teigiamai vertina Komisijos pareiškimą, kad bus skiriama daugiau dėmesio aktyviai įtraukčiai ir lygioms galimybėms, kad turėtų būti skatinama tinkama socialinė apsauga ir stiprinama kova su skurdu bei kad reikalingos veiksmingesnės priemonės siekiant užtikrinti piliečių teises į darbą, švietimą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir kitokias socialinės apsaugos rūšis visoje Europoje;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ir pagerinti socialinio matmens įtraukimą ir informaciją apie jį kitu Lisabonos strategijos etapu, ypač integruotose gairėse; mano, kad svarbu skubiai panaikinti esamus užimtumo gairių neatitikimus, dėl kurių skiriama nepakankamai dėmesio tam tikriems pagrindiniams socialiniams tikslams, pvz., siekiui sumažinti skurdžių darbuotojų skaičių ir suteikti daugiau galimybių visiems gauti kokybišką darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kitokių rūšių socialinę apsaugą; ragina Komisiją pritaikyti integruotas gaires siekiant išspręsti naujas problemas ir pašalinti tuos trūkumus;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti sistemingą metodą siekiant veiksmingai suderinti NRP ekonomikos augimui ir didesniam bei geresniam užimtumui skirtą procesą ir socialinės apsaugos bei socialinės įtraukties procesą;

Užimtumo gairių įgyvendinimas

11.  prašo Komisiją spręsti Užimtumo gairių įgyvendinimo ir veiksmingumo valstybėse narėse skirtumų klausimą užtikrinant, kad valstybės narės visapusiškiau vadovautųsi Europos užimtumo strategijos (EUS) rodikliais ir planinėmis užduotimis, mokymosi visą gyvenimą dokumentais ir taikytų priemones, numatytas Europos jaunimo pakte, Europos lyčių lygybės pakte ir ES veiksmų plane dėl negalios (VPN) 2006–2007 m.; prašo, kad visi šie įsipareigojimai, planinės užduotys ir lyginamieji rodikliai turėtų būti įtraukti į integruotąsias gaires siekiant pagerinti Europos užimtumo strategijos nuoseklumą ir veiksmingumą;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti užimtumo politikos strateginį aspektą; prašo Komisiją ir valstybes nares, kad koordinavimo proceso metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas darbų kokybės, profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimo, švietimo kokybės ir galimybės visiems gauti išsilavinimą ir mokytis suteikimo, kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų priėmimo ir lygių moterų ir vyrų galimybių skatinimo bei imigracijos klausimams spręsti;

13.  pritaria tam, kad priimtas suderintas bendrų principų, apimančių darbuotojų ir darbdavių darbo rinkoje lankstumą ir saugumą, rinkinys; skatina valstybes nares vadovautis šiais bendraisiais principais konsultuojantis dėl nacionalinių reformų programų (NRP) su socialiniais partneriais ir pabrėžia mokymo ir perkvalifikavimo, veiksmingos rinkos politikos, tinkamos socialinės apsaugos ir darbo rinkos susiskaidymo panaikinimo, užtikrinant visiems darbuotojams teisę į darbą, svarbą;

Ekonomikos politika

14.  pabrėžia, kad ES privalo stengtis paaiškinti vidaus rinkos privalumus piliečiams, kurie susirūpinę, kad dėl didėjančios konkurencijos, kurią sukelia plėtra, integracija ir darbo jėgos judumas, kintant įprastinei padėčiai darbo rinkoje taikomi lankstumo ir saugumo modeliai, ir mano, kad šį susirūpinimą reikėtų išsklaidyti šios veiklos srities veiksmais, kuriais būtų siekiama plėsti pasiūlą ir gerinti tų visuomenei pateikiamų prekių ir paslaugų kokybę, kurios ilgainiui prisidėtų prie našumo augimo didinimo ir veiksmingos darbo rinkos politikos;

15.  yra sunerimęs dėl to, kad Europos ekonomikos augimo spartos gali nepakakti siekiant subalansuoti pasaulio finansų rinkų nepastovumą ir valiutos keitimo kursus; mano, kad tinkama ekonomikos politika padėtų didinti pasitikėjimą ir mažinti neužtikrintumą turint mintyje esamą finansų rinkų nepastovumą; pažymi, kad viena iš pagrindinių problemų, su kuria pastaraisiais metais susiduria Europos ekonomika, – tai pernelyg maža vidaus paklausa;

16.  pabrėžia, kad labai pastebimai pasireiškia sklidimo iš vienų valstybių narių į kitų valstybių narių ekonomikas poveikis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ypač svarbu geriau koordinuoti patikimą fiskalinę politiką ir veiksmingą viešąjį finansavimą, apimantį svarbiausias vadinamąsias Lisabonos strategijos investicijas;

17.  mano, kad finansų rinkos skaidrumas, veiksmingos konkurencijos taisyklės ir tinkamas reglamentavimas bei priežiūra ir toliau bus labai svarbūs, turint mintyje pasaulio finansų rinkų globalizaciją ir siekį užtikrinti vartotojų teises; todėl ragina Komisiją įtraukti finansų rinkų klausimus į atitinkamas Europos masto iniciatyvas pagal Bendrijos Lisabonos programą;

18.  pabrėžia, kad našumo augimo mažėjimas, kuris yra ekonomikos politikos klausimas, skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse; vis dėlto pagal bendrą tendenciją galima spręsti, kad rinkos, paskirstymo ir finansinių paslaugų teikimo sistemose esama trūkumų;

19.  pabrėžia, kad struktūrinis nelankstumas trukdo veiksmingai naudoti naujas technologijas ir apsunkina galimybę naudotis tinklais atsiliekančiuose pramonės sektoriuose; mano, kad į ekonomikos politikos gaires reikėtų įtraukti su pasiūla susijusius veiksmus siekiant sukurti tarpvalstybinėms verslo operacijoms palankią aplinką ir pagreitinti bendros finansų rinkos formavimąsi;

20.  pripažįsta, kad reikia, jog Europoje novatoriški sprendimai būtų greičiau pritaikomi naujiems gaminiams ir paslaugoms kurti; taigi pritaria Komisijos vadinamojo žinių trikampio, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir naujovės, reikalavimui; tikisi veiksmingesnių investicijų į naujus įgūdžius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir šiuolaikiškas švietimo bei mokymų sistemas;

21.  pritaria, kad reikia remti ekonomikos pertvarką, kuri vykdoma skatinant vadybinio proceso, procedūrines ir organizacines naujoves; mano, kad naujoms šios srities įmonėms reikia didesnės prieigos prie kapitalo ir daugiau kūrybiškumo ir kad jos suteikia daug galimybių mažoms įmonėms ir jaunajai kartai;

22.  pažymi, kad konkurencijos politika turėtų papildyti struktūrinės politikos priemones, užkirsti kelią kartelių susidarymui ir užtikrinti tokias sąlygas, kuriomis neįmanoma išstumti mažas įmones;

23.  mano, kad rinkos veiklą, paskirstymą ir finansines paslaugas būtų galima pagerinti labiau koordinuojant ekonomines reformas įvairiose, ypač euro zonos, valstybėse narėse, ir mano, kad modernizuoti ekonomiką būtų galima labiau stengiantis investuoti į technologijas; pritaria integruotam ekonomikos valdymo principui, kuris paremtas integracijos teikiama papildoma nauda;

Institucinės priemonės

24.  mano, kad ekonominių sąlygų poveikis ilgalaikiam ekonomikos augimui nepasireiškia savaime ir kad prisitaikančių prie rinkos institucijų steigimas sąlygoja tai, ar ekonomika turės galimybę panaudoti savo struktūrinio augimo potencialą; taigi ragina Komisiją pateikti atnaujintas integruotąsias gaires 2008–2010 m.;

25.  mano, kad taikant ES institucines priemones turėtų būti lengviau veiksmingai koordinuoti ekonominę politiką ir užtikrinti integruotųjų gairių ir nacionalinių reformų programų nuoseklumą; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės reformų programos būtų rengiamos labiau atsižvelgiant į integruotąsias gaires, ir kiekvienai valstybei narei parengti konkrečias rekomendacijas, atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos vertinamas valstybių narių efektyvumas;

26.  pažymi, kad siekiant veiksmingai koordinuoti ir įgyvendinti ES ekonominės politikos veiksmus būtinas Euro grupės, Ekonomikos ir finansų komiteto, Finansinių paslaugų komiteto ir Ekonominės politikos komiteto veiklos skaidrumas;

27.  yra įsitikinęs, kad, sprendžiant dėl ekonomikos strategijos, būtina didesnė atsakomybė ir geresnis visos Europos masto reformos programos suvokimas ir kad reikia stiprinti Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų vaidmenį, taip pat ir susijusios Ministrų Tarybos sudėtį;

28.  mano, kad ES Lisabonos strategijos valdymą vis dar būtina tobulinti, ypač šiais aspektais: glaudesnis tam tikros sudėties Ministrų Tarybos veiklos koordinavimas, ypač siekiant tinkamai koordinuoti nacionalines reformų programas, tinkamas laiko numatymas valstybėms narėms, kad jos galėtų parengti nacionalinių reformų programas jau per kasmetį ES pavasario Tarybos susitikimą galutinai atnaujindamos ir (arba) patvirtindamos integruotąsias gaires, ir EP konsultacijų teisė;

29.  dar kartą apgailestauja, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija iki šiol nesutarė dėl aiškaus plano, pagal kurį būtų užtikrinamas tinkamas bendradarbiavimas ir visų trijų ES institucijų dalyvavimas siekiant toliau tinkamai, kaip pagrindinę Lisabonos strategijos priemonę, taikyti integruotąsias politikos gaires; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų dėl glaudaus trijų ES institucijų bendradarbiavimo turint mintyje artėjančią integruotųjų politikos gairių peržiūrą;

Suinteresuotų šalių įtraukimas

30.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skatinti atsakomybę ir labiau į Lisabonos strategijos įgyvendinimą ir ypač į nacionalinių reformų programų (NRP) rengimo procesą įtraukti nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius, bedarbiams atstovaujančias organizacijas ir mažiausiai darbo rinkoje dalyvaujančias grupes;

31.  džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė konsultuotis su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir su jų atstovais ir vėliau parengti Mažų įmonių aktą; tikisi, kad socialinio dialogo metu bus išgirsta mažų įmonių nuomonė ir kad pirmenybės teikimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms principo (angl. think small first) bus laikomasi numatant visų sričių politiką;

Laiko planavimas

32.  yra pasirengęs konsultuoti, kaip numatyta Sutarties 128 straipsnio 2 dalyje, persvarstant Užimtumo gaires; ragina Komisiją ir Tarybą suteikti Parlamentui tiek laiko, kiek reikia atlikti jo pareigai, ir jokiu būdu ne mažiau kaip penkis mėnesius;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

• [1]  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0048.
• [2]  OL C 316 E, 2006 12 22, p. 370.