PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
7.11.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Elisabeth Schroedter, Heide Ruehle ir Alain Lipietz
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius
B6‑0444/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į praėjusių metų parengiamąjį pranešimą dėl 2007 m. bendrųjų ekonomikos politikos gairių (A6-0012/2007),
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 9 d. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose išdėstytas ES požiūris į energetiką ir klimato kaitą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“ (COM(2007)0581),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metas judėti sparčiau – naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui“ (COM(2006)0030),
– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 4 d., 2005 m. liepos 12 d., 2006 m. liepos 18 d. ir 2007 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimus dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,
– atsižvelgdamas į savo teisėkūros rezoliuciją dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,
– atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos jaunimo paktą,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas 2010“ – Lisabonos strategijos sėkmė priklauso nuo skubių reformų (COM(2003)0685),
– atsižvelgdamas į Parlamento rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: Europos veiksmų planą 2006–2007[1],
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 5 ir 6 d. Gimarainse vykusio Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų neoficialaus susitikimo tema „12 pagrindinių dalykų siekiant išspręsti ateities problemas“ išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi atsiradusią galimybę persvarstyti Lisabonos priemones reikėtų išnaudoti pritaikant Integruotąsias gaires siekiant atspindėti naujas problemas ir išnagrinėti dabartinių įsipareigojimų trūkumus bei įsipareigojimų nedarnumą,
B. kadangi tarp ekonominio augimo, užimtumo, darbo, kovos su skurdu ir socialinės įtraukties yra stiprus tarpusavio ryšys, kadangi vis labiau aiškėja, kad skurdas yra svarbiausia ir užimtumo, ir socialinės įtraukties problema; kadangi būtina persvarstyti Integruotąsias gaires siekiant, kad būtų įgyvendinti jose numatyti socialiniai ir aplinkos apsaugos tikslai ir apsvarstyta skirtingų sričių sąveika;
C. kadangi ekonomikos politika susijusi su veiksmais, kurių vyriausybės, siekdamos tvarios plėtros ir patenkinti ES piliečių poreikius turi imtis ekonomikos srityje,
D. kadangi pakankamai aišku, kad didelė infliacija, pernelyg didelis makroekonominės pusiausvyros sutrikimas, nepakankamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, per didelis išteklių naudojimas ir aplinkos blogėjimas neskatina tvarios plėtros,
E. kadangi Europos ekonomikos 2006 m. rezultatai buvo geresni, nei ankstesniais metais; vis dėlto po finansinio sąmyšio ir atsižvelgdama į padidėjusią riziką Europos Komisija truputį sumažino augimo prognozes 2007 metams euro zonai iki 2,5 % ir visai Europos Sąjungai iki 2,8 %, kadangi dabartinė finansinė netvarka, dėl kurios Europos Komisija atlikto nežymų rudens prognozių pataisymą, galėtų tapti posūkiu ekonominiame cikle, nebent dėl rinkų skaidrumo ir atitinkamų politikos vykdytojų reakcijų grįžtų vartotojų pasitikėjimas,
F. kadangi išsiplėtusi ES – viena iš didžiausių pasaulio rinkų, turinti 500 mln. piliečių, – tapo pasaulinio masto veikėja, nustatančia pasaulinius standartus,
G. kadangi liberalizavimo procesas neturėtų trukdyti siekti pagrindinio tvarios plėtros tikslo,
H. kadangi išsiplėtusiai ES ir siekiant jos poveikio ekonomikai bei jos valstybių narių politinio ir socialinio bei kultūrinio vystymosi būtinas geresnis bendradarbiavimas priimant politinius sprendimus,
I. kadangi tarpusavio priklausomybė euro zonoje yra didesnė nei visoje ES ir kadangi tai dar nereiškia, kad vyksta veiksmingi ir nuoseklūs politiniai procesai, ypač atsižvelgiant į santykį tarp patikimų valstybės finansų, tinkamų išlaidų ir investicijų į didesnio našumo strategijas,
J. kadangi politikos rengėjai, rengdami bendrąsias ES ekonominės politikos gaires, turėtų nustatyti, aiškiai suformuluoti ir išdėstyti bendras problemas, su kuriomis ES ekonomika susiduria dabar ir susidurs ateinančiais metais,
K. kadangi ES piliečių sąmoningumas ir aktyvi jų parama yra būtina sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonominės politikos veiksmus,
L. kadangi Europos užimtumo strategijai trūksta skaidrumo, kontrolės pajėgumo ir paskatų veikti pagal atnaujintą Lisabonos strategiją, ir tai ypač pastebima Nacionalinių reformų programose (NRP) ir įgyvendinimo ataskaitose,
M. kadangi iš NRP įgyvendinimo ataskaitų matyti, kad blogiausiai politika įgyvendinama darbuotojų ir įmonių gebėjimų prisitaikyti gerinimo ir investicijų į švietimą ir mokymą didinimo srityse;
N. kadangi minėtame neoficialiame užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikime, vykusiame Gimarainse, buvo padaryta išvada, kad socialinė įtrauktis – pagrindinė Europos tvaraus vystymosi strategijų sritis, kadangi ji padeda sukurti visiems prieinamas galimybes ir daro teigiamą poveikį užimtumui, įgūdžiams ir žmogaus vystymuisi,
O. kadangi daug NRP proceso priemonių daro akivaizdų poveikį socialinės įtraukties politikai, ypač tos priemonės, kurios taikomos užimtumui, o socialinės įtraukties tikslai ir politika vis dar dažnai neįtraukiami į NRP procesą,
P. kadangi svarbiausia sukurti tinkamą su globalizacijos klausimais susijusią struktūrą, kuri prisidėtų prie tvarios plėtros,
Išorės politika
1. nurodo, kad ES yra vienas iš pagrindinių ekonominės globalizacijos politiką, dėl kurios ES ir visame pasaulyje pagreitėjo aplinkos degradacija ir pablogėjo socialinė pusiausvyra, skatinančių subjektų, taigi ji ypatingai politiškai atsakinga už tokios įvykių eigos atitaisymą ir turi aktyviai skatinti, kad vykdant ekonominę veiklą būtų laikomasi aukštų socialinių ir aplinkos standartų;
2. mano, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių kada nors pasaulyje patirtų neteisingo rinkos veikimo padarinių, nes neįtraukus klimato kaitos išlaidų į rinkos kainas buvo patirta labai didelių ekonominių, socialinių ir aplinkos nuostolių; todėl apgailestauja, kad Komisija didžiausią dėmesį skiria tolesniam prekybos ir investicijų apribojimų panaikinimui, nepakankamai atsižvelgdama į tai, kokie socialiniai ir aplinkos nuostoliai bus patiriami dėl padidėjusios tarptautinės prekybos apimties;
3. pažymi, kad nustatant CO2 išmetimų sumažinimo tikslus ribojama ES pramonės produkcija, tuo tarpu kai kurios didžiausios ES prekybos partnerės tokių įpareigojančių tikslų neturi; ragina Komisiją spręsti tokio aplinkosauginio dempingo problemą, siūlyti priemones siekiant kompensuoti ES gamintojų konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį ir skatinti prekybos partnerius mažinti išmetimus mokesčių koregavimais ir pozityviomis prekybos priemonėmis, pagal aukšto lygio grupės konkurencingumo, energetikos ir aplinkos klausimais rekomendacijas;
4. pabrėžia, kad ES savo viduje gali įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus tik būdama aktyvi ir vieninga pasauliniu mastu; taigi džiaugiasi dėl ketinimo nuosekliai plėtoti Lisabonos strategijos išorės aspektą; mano, kad taikant nuoseklų požiūrį į išorės politiką kreipiant dėmesį į bendradarbiavimą reguliavimo srityje, standartų suvienodinimą bei taisyklių lygiavertiškumą turi būti skatinama ir sąžininga konkurencija, ir sąžininga prekyba, tuo pat metu gerbiant ES ir jos prekybos partnerių politinę laisvę nusistatyti savo socialinės ir aplinkos politikos tikslus;
5. pabrėžia didėjančią ES, kaip pasaulinio masto politinės veikėjos, svarbą; mano, kad todėl ES tenka didelė atsakomybė sprendžiant skubiausias ekonomikos globalizacijos keliamas problemas, visų pirma didėjantį socialinės pusiausvyros sutrikimą ekonominių sistemų viduje ir tarp jų ir nekontroliuojamą pasaulinio aplinkos paveldo naikinimą ir nustatant bendros užsienio ekonomikos politikos priemones, kad galima būtų deramai atsižvelgti į išorinių veiksnių įtaką bendrosios ES rinkos politikai;
6. pabrėžia, kad dėl valiutų kurso pasikeitimų, kylančių dėl didėjančio pusiausvyros sutrikimo ne ES šalyse, didėja konkurencinis spaudimas ES įmonėms ir tai rodo, kad ES turėtų reaguoti sudarydama tarptautinius susitarimus ir bendradarbiaudama nustatant pagrindinių valiutų svyravimų ribas bei sukurdama ES konkurencinius privalumus ir vykdydama pakankamai lanksčią ES ir Euro zonos ekonominę ir pinigų politiką;
7. mano, kad gamtinių išteklių, pagrindinių produktų ir paslaugų paklausos didėjimas, kurį skatino besivystančios ekonomikos šalių augimas gali sukelti infliacinį spaudimą ES valstybių narių ekonomikai; mano, kad siekiant išspręsti šią problemą, turėtų būti parengtos pažangių technologijų plėtros strategijos, antiinfliacinės ekonomikos politikos priemonės ir sistema, kuria remiantis būtų galima vykdyti makroekonominį reguliavimą, kartu su bendro išteklių naudojimo mažinimo ir ekonomikos poveikio aplinkai strategijomis;
8. palankiai vertina Komisijos ketinimą diskutuojant su trečiosiomis šalimis plėsti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, derinti standartus ir suvienodinti taisykles; vis dėlto perspėja – pagal numatytas ES strategijos „Pasaulinė Europa“ nuostatas – dėl prekybos partneriams formaliai suteiktos teisės ankstyvoje pakopoje kištis į ES standartų kūrimo teisėkūros procesus, visų pirma susijusius su socialiniais ir aplinkos standartais; ragina Komisiją, kad ji siekdama kovoti su socialiniu dempingu nuolat į savo prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis įtrauktų skyrių dėl tvarios plėtros, kuriame būtų reikalaujama ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos standartus ir tinkamo darbo principus, ir kad sudarydama susitarimus su trečiosiomis šalimis taikytų savo socialines vertybes ir principus; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiam skyriui turi būti taikomas įprastinis prekybos susitarimų ginčų sprendimo mechanizmas;
Vidaus politika
Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijų bei integruotų gairių sąsajos
9. palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad bus skiriama daugiau dėmesio aktyviai įtraukčiai ir lygioms galimybėms, kad turėtų būti skatinama tinkama socialinė apsauga ir stiprinama kova su skurdu bei kad reikalingos veiksmingesnės priemonės siekiant užtikrinti piliečių teises į darbą, švietimą, socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir kitokias socialinės apsaugos rūšis visoje Europoje;
10. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog per kitą Lisabonos strategijos etapą ir visų pirma į integruotąsias gaires būtų įtrauktas socialinis matmuo ir informaciją apie jį; mano, kad svarbu skubiai panaikinti esamus užimtumo gairių neatitikimus, dėl kurių skiriama nepakankamai dėmesio tam tikriems pagrindiniams socialiniams tikslams, pvz., tikslui sumažinti skurstančių darbuotojų skaičių ir suteikti daugiau galimybių visiems gauti kokybišką darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kitokių rūšių socialinę apsaugą; ragina Komisiją pritaikyti integruotas gaires siekiant išspręsti naujas problemas ir pašalinti šiuos trūkumus;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis sistemingo požiūrio siekiant veiksmingai derinti NRP ekonomikos augimo ir didesnio bei geresnio užimtumo procesą ir socialinės apsaugos bei socialinės įtraukties procesą;
Užimtumo gairių įgyvendinimas
12. prašo Komisiją geriau vadovauti kontroliuojant Užimtumo gairių įgyvendinimą ir užtikrinant, kad valstybės narės visapusiškai vadovautųsi Europos užimtumo strategijos rodikliais ir tikslais, mokymosi visą gyvenimą dokumentais ir taikytų priemones, numatytas Europos jaunimo pakte, Europos lyčių lygybės pakte ir ES veiksmų plane dėl negalios (VPN) 2006–2007 m.; prašo, kad visi šie įsipareigojimai, tikslai ir gairės būtų visiškai įtraukti į integruotąsias gaires siekiant pagerinti Užimtumo strategijos darną ir veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant lyčių lygybės vis dar yra trūkumų: pvz., dirbančių moterų procentinė dalis vis dar mažesnė negu ta, kurią ketinama pasiekti atsižvelgiant į nustatytą tikslą ir vis dar išlieka vyrams ir moterims mokamo atlyginimo skirtumas; taigi reikalauja į Užimtumo gaires vėl įtraukti ketvirtąjį ramstį „Lygių moterų ir vyrų galimybių skatinimo politika“;
13. pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti užimtumo politikos strateginius pajėgumus; prašo Komisiją ir valstybes nares, kad koordinavimo proceso metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas darbo kokybės, profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimo, visiems prieinamo kokybiško išsilavinimo ir mokslo galimybės suteikimo, kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų priėmimo ir lygių moterų ir vyrų galimybių skatinimo bei imigracijos klausimams;
14. ragina, kad Integruotose gairėse minimas lankstus saugumas būtų grindžiamas suderintu principų ir teisių rinkiniu, parengtu konsultuojantis su socialiniais partneriais, pabrėžiant mokymo ir perkvalifikavimo, teisėmis pagrįstos ir į vartotoją orientuotos aktyvios darbo rinkos politikos, tinkamos ir didesnę įtrauktį užtikrinančios ir darbuotojų lankstumą skatinančios socialinės apsaugos ir darbo rinkos susiskaidymo panaikinimo užtikrinant visų darbuotojų teises, svarbą;
Ekonomikos politika
15. pabrėžia, kad ES piliečiai nerimauja, jog plėtra, integracija ir darbo jėgos judumas skatina didėjančią konkurenciją, dėl kurios įprastiniai darbo rinkos modeliai keičiami lankstaus saugumo modeliais, ir mano, kad šį susirūpinimą turėtų būti išsklaidytas kuriant naujas saugumo rūšis bei siekiant plėsti pasiūlą ir gerinti tų visuomenei pateikiamų prekių ir paslaugų kokybę, kurios ilgainiui prisidėtų prie našumo didinimo ir įtrauktį skatinančios darbo rinkos politikos;
16. pabrėžia, kad labai pastebimas valstybių narių ekonomikos sričių tarpusavio poveikis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ypač svarbu geriau koordinuoti tinkamą fiskalinę politiką ir kokybišką valstybinį finansavimą, įskaitant svarbiausias vadinamąsias Lisabonos strategijos investicijas; ragina šalia keturių Lisabonos prioritetinių tikslų sukurti naują prioritetinį tikslą koordinuoti makroekonominę politiką; remia integravimo politiką, kurioje atsižvelgiama į pataisyto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir nustatomi naujos redakcijos Integruotųjų gairių tikslai, konkrečiai apibrėžiant investicinės veiklos suderinimą ir kokybiškas valstybės išlaidas;
17. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos nuomonės, kad Integruotosios gairės atlieka savo vaidmenį ir kad nereikia plačiau jų persvarstyti; ragina Komisiją aplinkos politikos neatsieti nuo ekonomikos ir užimtumo politikos; mano, kad kova su klimato kaita turėtų būti pagrindinis ES atskaitos taškas persvarstant Lisabonos strategijos trijų metų laikotarpį;
18. be to, apgailestauja, kad Komisija, atrodo, vėl laikosi nuomonės, kad Lisabonos ir Geteborgo strategijos socialiniai ir aplinkosaugos tikslai bus pasiekti savaime, vien tik atvėrus pasaulio rinkas, nepaisydama valstybinio sektoriaus svarbos užtikrinant visuotinę gerovę ir visuotinę apsaugą nuo socialinių pavojų, pvz., nedarbo ir skurdo; pabrėžia, kad užimtumo gairės neturėtų priklausyti nuo Bendrųjų ekonomikos gairių, tačiau ir vienos, ir kitos gairės turėtų būti geriau tarpusavyje suderintos;
19. ragina Komisiją savo Bendrųjų politikos gairių dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo apžvalgoje iki galo atsižvelgti į išorines socialines ir aplinkos sąnaudas, atsirandančias dėl tolesnio liberalizavimo vykdymo;
20. ragina Komisiją kurti nuoseklią integruotą tvarios plėtros politiką, į ją įtraukiant, pavyzdžiui, mokesčių reformas, siekiant perkelti mokesčių naštą nuo užimtumo srities į aplinkos blogėjimo sritį; mano, kad ES, norėdama rimtai spręsti klimato kaitos problemas, pirmenybę turėtų teikti, inter alia, energijos ir klimatos kaitos paketui; taigi pabrėžia energetikos apmokestinimo, prekybos CO2 išmetimo leidimais ir ekologinių reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams svarbą, kadangi tai svarbios priemonės, skatinančios plėsti moderniausią veiksmingai energiją naudojančių technologijų ir gaminių rinką arba taikyti principą „teršėjas moka“; be to, perspėja, kad nereikėtų didinti su branduoline energija ir su biodegalais susijusių pavojų remiantis apgaulingais tvirtinimais, kad šios technologijos nekelia pavojaus klimatui;
21. laikosi nuomonės, kad finansų rinkos skaidrumas, veiksmingos konkurencijos taisyklės bei tinkamas reglamentavimas ir priežiūra ir toliau bus labai svarbūs, atsižvelgiant į pasaulio finansų rinkų globalizaciją ir siekį užtikrinti vartotojų teises; todėl ragina Komisiją finansų rinkų klausimus įtraukti į Europos masto iniciatyvas, susijusias su Bendrijos Lisabonos programa;
22. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ginti vartotojų teises ir lūkesčius, griežtai laikantis produktų saugumo įstatymų, ypač žaislų saugumą reglamentuojančių įstatymų, ir aktyviau siekti geresnės rinkos priežiūros ir ypač valstybėse narėse vykdomos patikros, ir uždrausti nenustatytos kilmės pavojingus gaminius bei užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys arba nesaugūs gaminiai nepatektų į rinką arba būtų pašalinti arba atšaukti iš rinkos, įskaitant tuos atvejus, jei paaiškėja, kad buvo sukčiaujama ir (arba) užsienio gamintojai ir importuotojai pateikė klaidinančias ar apgaulingas nuorodas apie kilmę;
23. pripažįsta, kad Europoje novatoriškus sprendimus reikia greičiau panaudoti kuriant naujus gaminius bei paslaugas; taigi pritaria Komisijos reikalavimui sukurti vadinamąjį žinių trikampį, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir naujovės; tikisi veiksmingesnių investicijų į naujų įgūdžių ugdymą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir šiuolaikiškas švietimo bei mokymo sistemas;
24. pritaria būtinybei paremti ekonomikos pertvarkymą, kai skatinamos vadybinio proceso, procedūrinės ir organizacinės naujovės; mano, kad naujoms šios srities įmonėms reikia platesnės prieigos prie kapitalo ir daugiau kūrybiškumo ir kad jos suteikia daug galimybių mažoms įmonėms ir jaunajai kartai;
25. mano, kad rinkos, paskirstymo ir finansinių paslaugų teikimo sektorių našumą galima būtų padidinti geriau koordinuojant skirtingų, visų pirma euro zonai priklausančių, valstybių narių ekonomines reformas ir kad ekonomiką būtų galima modernizuoti stengiantis daugiau investuoti į technologijas; remia integruotą ekonomikos valdymą, paremtą iš integravimo gaunama nauda;
Institucinės priemonės
26. atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinėje ataskaitoje pateiktą pasiūlymą derinti skirtingas ES politikos iniciatyvas siekiant tinkamai spręsti vidaus ir išorės problemas; taigi ragina parengti pažangaus ir ekologiško ES ekonomikos augimo iniciatyvą suderinant visas pagrindines ES ekonomikos priemones, t. y. Stabilumo ir augimo paktą, Integruotąsias gaires ir Tvarios plėtros strategiją; ragina Komisiją pateikti visiškai atnaujintas integruotąsias gaires 2008–2010 m.;
27. mano, kad taikant ES institucines priemones turėtų būti lengviau veiksmingai koordinuoti ekonominę politiką ir užtikrinti integruotųjų gairių ir nacionalinių reformų programų darną; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės reformų programos būtų rengiamos pagal integruotas gaires, ir kiekvienai valstybei narei parengti konkrečias rekomendacijas, nustatant rodiklius, pagal kuriuos vertinami valstybių narių veiklos rezultatai;
28. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti Eurogrupės, Ekonomikos ir finansinių reikalų komiteto, Finansinių paslaugų komiteto ir Ekonomikos politikos komiteto veiklos skaidrumą, siekiant veiksmingai koordinuoti ir įgyvendinti ES ekonomikos politikos priemones;
29. yra įsitikinęs, kad būtina didesnė atsakomybė ir geresnis visos Europos masto reformos programos suvokimas ir kad reikia stiprinti Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų vaidmenį, ir tai taip pat taikytina atitinkamos sudėties Ministrų Tarybai, dalyvaujančiai nustatant ekonomikos strategiją;
30. mano, kad ES Lisabonos strategijos valdymą vis dar būtina tobulinti, ypač šiais aspektais: glaudesnis atitinkamos sudėties Ministrų Tarybos veiklos koordinavimas, ypač pabrėžiant tinkamą nacionalinių reformų programų koordinavimą, suteikiant valstybėms narėms pakankamai laiko parengti nacionalinių reformų programas per kasmetį ES pavasario Tarybos susitikimą galutinai atnaujinant arba patvirtinant integruotąsias gaires, ir suteikiant EP visišką konsultacijų teisę;
31 dar kartą apgailestauja, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija iki šiol nesutarė dėl aiškaus plano, pagal kurį būtų užtikrinamas tinkamas bendradarbiavimas ir visų trijų ES institucijų dalyvavimas siekiant toliau tinkamai, kaip pagrindinę Lisabonos strategijos priemonę, taikyti integruotąsias politikos gaires; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų dėl glaudaus trijų ES institucijų bendradarbiavimo turint mintyje artėjančią integruotųjų politikos gairių peržiūrą;
Suinteresuotų šalių įtraukimas
32. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skatinti imtis atsakomybės ir labiau į Lisabonos strategijos įgyvendinimą ir ypač į nacionalinių reformų programų įgyvendinimo procesą įtraukti nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės suinteresuotus subjektus;
33. džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė konsultuotis su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir su jų atstovais ir vėliau parengti Mažų įmonių aktą; tikisi, kad socialinio dialogo metu bus išgirsta mažų įmonių nuomonė ir kad numatant visų sričių politiką bus laikomasi pirmenybės teikimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms principo (angl. think small first);
Laikas
34. tikisi atlikti savo kaip konsultanto vaidmenį, apibrėžtą Sutarties 128 straipsnio 2 dalyje, persvarstydamas Užimtumo gaires; ragina Komisiją ir Tarybą suteikti Parlamentui tiek laiko, kiek reikia jo pareigai atlikti, ir jokiu būdu ne mažiau kaip penkis mėnesius;
35. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
- [1] OL C 316 E, 2006 12 22, p. 370.