PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

12.11.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Graham Watson, Alfonso Andria, Adina-Ioana Vălean ir Viktória Mohácsi
ALDE frakcijos vardu
dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo

B6‑0464/07

Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 2, 6, 13 ir 29 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 61, 62 ir 64 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 19 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl tautinių mažumų teisių,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl laisvo asmenų judėjimo ir kovos su diskriminacija, ypač į rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi laisvas asmenų judėjimas – tai pagrindinė ir neatimama Europos Sąjungos piliečių laisvė, pripažinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi ji yra vienas iš ES pilietybės ramsčių;

B.  kadangi dėl šios priežasties Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti, kurioje įtvirtinta galimybė valstybei narei išsiųsti Sąjungos pilietį, numatomos labai aiškios šios galimybės ribos siekiant užtikrinti pagrindines laisves;

C.  kadangi saugumas ir laisvė – tai pagrindinės teisės ir kadangi Sąjunga siekia užtikrinti didelį savo piliečių saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

D.  kadangi organizuotas nusikalstamumas ir prekyba žmonėmis – tai tarpvalstybinio pobūdžio iššūkiai ir kadangi laisvas judėjimas Europos erdvėje taip pat grindžiamas policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose stiprinimu ES lygmeniu atliekant ikiteisminius tyrimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą; šią veiklą remia Eurojustas ir Europolas;

E.  kadangi Italijos vyriausybė priėmė dekretą Nr. 181/2007;

F.  kadangi kova su bet kokios formos rasizmu ir ksenofobija ir su bet kokios formos diskriminacija yra vieni iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama Europos Sąjunga;

G.  kadangi Europos Sąjungos teritorijoje romų mažuma vis dar diskriminuojama ir išnaudojama ir kadangi šios mažumos integracija, socialinė įtrauktis ir apsauga vis dar, deja, tikslai, kurių reikia siekti;

H.  kadangi Romoje buvo žiauriai nužudyta moteris ir tuo apkaltintas Rumunijos pilietis;

I.  kadangi po minėtojo įvykio pasireiškė rasistinė agresija prieš Rumunijos piliečius;

J.  kadangi Italijos ir Rumunijos ministrai pirmininkai ėmėsi bendros iniciatyvos ir nusiuntė Komisijos Pirmininkui bendrą laišką;

1.  dar kartą pabrėžia, kad laisvas asmenų judėjimas – tai pagrindinis Europos Sąjungos principas, sudedamoji Europos Sąjungos pilietybės dalis ir esminis vidaus rinkos aspektas;

2.  dar kartą pabrėžia tikslą Sąjungą ir jos teritorinius vienetus paversti erdve, kurioje kiekvienam gyvenančiam asmeniui užtikrinamas didelis saugumas, laisvė ir teisingumas;

3.  primena, kad Direktyvoje 2004/38/EB numatoma galimybė išsiųsti Europos Sąjungos pilietį bei nustatytos labai tikslios ribos ir kad joje įtvirtinta:

• –27 straipsnyje: kad valstybės narės gali apriboti judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę tik dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių ir šiomis priežastimis negali naudotis ekonominėms reikmėms patenkinti; bet kokios priemonės turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu ir negali jokiais atvejais būti grindžiamos bendrąja prevencija;
• –28 straipsnyje: kad prieš priimant sprendimą dėl išsiuntimo iš šalies būtina atsižvelgti į atitinkamo asmens padėtį, t. y. kiek ilgai jis gyveno šios šalies teritorijoje, į jo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę ir ekonominę padėtį, socialinę ir kultūrinę integraciją priimančiojoje valstybėje;
• –16 konstatuojamoje dalyje ir 14 straipsnyje: kad galima asmenį išsiųsti iš šalies, jei jis tampa nepagrįsta našta socialinės paramos sistemai, tačiau taip pat teigiama, kad būtina išsamiai išnagrinėti konkretų atvejį ir jokiais būdais šia vienintele sąlyga negali pateisinti automatinio išsiuntimo iš šalies.

4.  dar kartą pabrėžia, kad rengiant bet kokius nacionalinius teisės aktus būtina griežtai laikytis šių ribų ir šių garantijų, įskaitant galimybę apskųsti teismui sprendimą dėl išsiuntimo iš šalies ir galimybę įgyvendinti savo teises, ir kad direktyvoje numatytos išimtys turi būti aiškinamos siaurai; primena, kad Europos žmogaus teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje numatoma, kad kolektyviai išsiųsti užsieniečius yra draudžiama;

5.  džiaugiasi Rumunijos ministro pirmininko vizitu Italijoje ir bendru Romano Prodžio ir Cặlin’o Tặriceanu pareiškimu;

6.  pritaria abiejų ministrų pirmininkų raginimui, kad Europos Sąjunga imtųsi veikti siekdama nepalankesnėje padėtyje atsidūrusių gyventojų socialinės integracijos ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo savo gyventojų judėjimo valdymo klausimais rengiant vystymosi ir socialinės pagalbos programas, įeinančias į struktūrinius fondus;

7.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti išsamų vertinimą, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2004/38/EB, ir pasiūlymus remiantis šios direktyvos 39 straipsniu;

8.  nepažeisdamas Komisijos įgaliojimų, paveda atsakingam Parlamento komitetui iki 2008 m. birželio 1 d. bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemas ir išsiaiškinti pažangiausią patirtį ir priemones, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija tarp Europos Sąjungos piliečių;

9.  ragina valstybes nares įveikti bet kokias abejones ir kuo greičiau stiprinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų veiksmingai kovojama su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis, kurie yra tarpsvalstybinio pobūdžio reiškiniai, ir užtikrinamos vienodos procesinės garantijos;

10.  nepritaria kolektyvinės atsakomybės principui ir dar kartą tvirtai pabrėžia, kad būtina kovoti su bet kokios formos rasizmu ir ksenofobija ir su bet kokios formos diskriminacija ir persekiojimu dėl tautybės ir etninės kilmės, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

11.  primena Komisijai, kad būtina nedelsiant pateikti horizontaliosios direktyvos dėl kovos su EB sutarties 13 straipsnyje minima bet kokios formos diskriminacija projektą, kaip numatyta 2008 m. teisėkūros programoje;

12.  mano, kad romų mažumos teisių apsauga ir jų integracija – iššūkis visai Europos Sąjungai, ir ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir parengti bendrąją romų socialinės įtraukties strategiją, ypač panaudojant Integracijos fondą ir struktūrinius fondus siekiant paremti nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, kurios siekia užtikrinti romų socialinę įtrauktį;

13.  mano, kad neseniai padaryti Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Franco Frattini pareiškimai Italijos spaudai dėl Romoje įvykusių susirūpinimą keliančių įvykių prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB, kurios dera visiškai laikytis, esmei ir nuostatoms;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.