PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

13.11.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Pasqualina Napoletano ir Robert Evans
PSE frakcijos vardu
dėl Pakistano

B6‑0477/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 24 d. Europos bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymo (taip pat vadinamas trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimu), ypač į šio susitarimo 1 straipsnį, kuriame nustatoma, kad „pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams ... yra esminė šio susitarimo dalis“,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 8 d. ES ir Pakistano bendrą deklaraciją dėl 2004 m. bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį abi šalys įsipareigoja plėtoti platų formalų politinį dialogą, į kurį, be kita ko, įtraukiami kovos su terorizmu, branduolinių ginklų neplatinimo, žmogaus teisių ir gero valdymo klausimai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl nepaprastojo valdymo įvedimo Pakistane, taip pat į pareiškimus, kuriuos 2007 m. lapkričio 4 d. paskelbė ES bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausiasis įgaliotinis J. Solana, o 2007 m. lapkričio 4 d. ES valstybių narių diplomatinių atstovybių Islamabade vadovai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 12 d. Britų sandraugos užsienio reikalų ministrų pareiškimą, kad jie sustabdys Pakistano dalyvavimą būsimame jų susitikime 2007 m. lapkričio 22 d., jei prezidentas P. Musharraf iki tos datos nesugrąžins konstitucinės tvarkos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2007 m. liepos 12 d. ir spalio 25 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2007 m. lapkričio 3 d. prezidentas P. Musharraf paskelbė „laikinąjį konstitucinį įsakymą“, sustabdė Konstitucijos ir teisės viršenybės principo taikymą, pakeisdamas juos karine padėtimi,

B.  kadangi kyla grėsmė taikai Pakistane ir jo saugumui; tačiau kadangi karinė padėtis negali pagerinti sudėtingos šalies politinės padėties,

C.  kadangi Pakistane aktyvi ir narsi pilietinė visuomenė, senos demokratinės tradicijos ir veikia gerbiamos teisminės ir žiniasklaidos institucijos,

1.  nuoširdžiai įsitikinęs, kad ekstremizmą ir nestabilumą geriausiai galima sumažinti taikant teisės viršenybės principus, valdant demokratinei vyriausybei, kurioje vyrauja nuosaikios politinės partijos; taigi vienareikšmiškai reikalauja šalyje kuo greičiau panaikinti karinę padėtį ir atkurti visų Konstitucijoje garantuotų pagrindinių teisių veikimą, be kita ko, užtikrinant asmens gyvybės ir turto apsaugą, judėjimo, susirinkimų ir žodžio laisves, visų piliečių lygias teises ir vienodą teisinę apsaugą;

2.  ypač susirūpinęs dėl to, kad sulaikyta daugiau kaip 3000 piliečių, tarp kurių yra politinių partijų vadovų, teisininkų, žurnalistų, kovotojų už žmogaus teises ir civilinės visuomenės atstovų; reikalauja, kad nedelsiant būtų nutrauktas Pakistano liaudies partijos pirmininkės Benazir Bhutto, JT ypatingosios atstovės religijos laisvės klausimais ir nepriklausomos Žmogaus teisių komisijos pirmininkės Asma Jahangir bei šios organizacijos įkūrėjo I. A. Rehmano namų areštas;

3.  reikalauja, kad grąžinant į pareigas teisėjus būtų atkurta teismų nepriklausomybė; reikalauja nedelsiant išlaisvinti visus advokatų asociacijų narius, kurie buvo suimti po taikingų gatvės protestų; ypač smerkia neteisėtą Aukščiausiojo Teismo pirmininko I. M. Chaudhrio namų areštą;

4.  ragina Pakistano vyriausybę sukurti būtinas sąlygas, reikalingas laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, kuriuos numatyta surengti per 60 dienų po parlamento penkerių metų kadencijos pabaigos 2007 m. lapkričio 15 d.; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina prezidento P. Musharrafo 2007 m. lapkričio 11 d. pareiškimą, kad rinkimai įvyks ne vėliau kaip 2008 m. sausio 9 d.;

5.  primena, kad pasitikėjimas rinkimų procesu priklausys nuo to, ar bus paleisti visi politiniai kaliniai, įskaitant tuos, kurie neteisėtai sulaikyti žvalgybos įstaigų, ir ar bus sustabdyti politinių priešininkų dingimai; mano, kad turi būti panaikinti visi judėjimo, susirinkimų, susivienijimų ir žodžio laisvių apribojimai, be kita ko, pašalinti visus beludžių partijų veiklos suvaržymus;

6.  pabrėžia, kad tai, ar EP stebėtojų delegacija bus nusiųsta stebėti parlamento rinkimus Pakistane, priklauso nuo to, ar Pakistano valdžios institucijos įvykdys pagrindines išankstines laisvų ir sąžiningų rinkimų sąlygas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, jei rinkimai būtų parengti ir surengti esant karinei padėčiai, tai būtų akivaizdus nedemokratinio proceso ženklas;

7.  reikalauja, kad vadovaujantis Konstitucija ir tariantis su visomis opozicijos partijomis būtų sudaryta visapusiškai neutrali laikinoji vyriausybė, kuri prižiūrėtų rinkimus, ir kad būtų iš naujo sudaryta rinkimų komisija; ragina leisti šiuose rinkimuose dalyvauti visų politinių partijų vadovams;

8.  dar kartą ragina prezidentą P. Musharrafą atsisakyti savo kariuomenės vado pareigų prieš priimant savo naujos prezidento kadencijos priesaiką ir prieš 2007 m. lapkričio 15 d. baigiantis parlamento jam suteikto išimtinio leidimo vienu metu eiti civilines ir karines pareigas galiojimui;

9.  visiškai palaiko 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos pareiškime numatytus aiškius kriterijus, kuriais remiantis bus vertinama, ar Pakistane grįžtama prie konstitucinės tvarkos; tuo atveju, jei nebus nedelsiant panaikinta karinė padėtis ir laikinasis konstitucinis įsakymas arba jei prezidentas P. Musharraf neatsisakys savo kariuomenės vado pareigų, ragina Tarybą apsvarstyti galimybę nustatyti tikslines sankcijas, nukreiptas prieš prezidentą P. Musharrafą ir aukščiausius kariuomenės ir vyriausybės pareigūnus, pvz., taikyti kelionių draudimus, įšaldyti lėšas;

10.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę padidinti pagalbą, skirtą švietimui, skurdo mažinimui, sveikatos priežiūrai ir humanitarinei veiklai, lėšas skirstant per pasaulietines nevyriausybines organizacijas, tačiau apriboti tiesioginę iš biudžeto skiriamą pagalbą Pakistano valdžios institucijoms;

11.  įsitikinęs, kad bet kokie bandymai nutildyti žiniasklaidą tik dar labiau izoliuos režimą; reikalauja, kad būtų pašalinti visi žiniasklaidos suvaržymai ir būtų panaikinti įsakai, ribojantys apie politinius įvykius pateikiamos informacijos laisvę;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Pakistano vyriausybei.