PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
21.11.2007
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Helmuth Markov, Vittorio Agnoletto, Luisa Morgantini, Jens Holm, Gabriele Zimmer ir Miguel Portas
GUE/NGL frakcijos vardu,
dėl Europos partnerystės susitarimų
B6‑0489/2007
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos partnerystės susitarimų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės partnerystės susitarimai“,
– atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2007 m. lapkričio 19 d. išvadas dėl ekonominės partnerystės susitarimų,
– atsižvelgdamas į Briuselyje 2007 m. lapkričio 8–9 d. vykusio Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR šalių) grupės ministrų posėdžio išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. primindamas, kad pagrindinis AKR ir ES partnerystės tikslas turėtų būti skatinti AKR šalių vystymąsi, siekiant išspręsti dideles skurdo problemas, su kuriomis susiduria daugelis šių šalių, ir sudaryti joms galimybes vystyti savo ekonominius pajėgumus, siekiant sąžiningomis sąlygomis integruotis į pasaulio ekonomiką,
B. kadangi daugelis AKR vyriausybių pareiškė, kad abišalių laisvosios prekybos susitarimų, tokių kaip ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), dėl kurių dabar deramasi su Europos Sąjunga, net ir suteikiančių apsaugą ir tam tikrų išlygų, pasirašymas sudaro rimtą grėsmę jų industrializacijai, žemės ūkiui, maisto saugumui ir daugumai pajamų, padedančių užtikrinti valstybės tarnybą,
C. kadangi 2007 m. rugsėjį vykusios JT prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) ataskaitoje teigiama, kad „šiaurės ir pietų susitarimai dažnai gali besivystančiose šalyse apriboti ilgalaikį konkurencingos pramonės augimą“,
D. kadangi atsisakius priemonių, padedančių stabilizuoti žaliavų kainas, įskaitant naujausią cukraus susitarimą, dabartinio EPS pasiūlymas rodo naują pokytį iš AKR ir ES santykių, pagrįstų vystymu, į AKR ir ES santykius, paremtus neoliberalia politika ir užtikrinančius ES patekimą į rinką,
E. apgailestaudamas, kad Europos Komisija iki šiol nepasiūlė PPO išlaikyti prekybai palankiausio režimo, neatsižvelgiant į tai, kad PPO skelbia, jog jos pagrindinis tikslas – vystymas, ir neatsižvelgiant į tai, kad 27 ES valstybių ir 79 AKR šalių sąjunga turi galimybes išsaugoti prekybai palankiausią režimą,
F. atmesdamas Europos Komisijos spaudimą dėl tarifų, kurie nuo 2008 m. sausio 1 d. turi būti nustatomi daugeliui prekių, eksportuojamų iš mažiausiai išsivysčiusioms šalims nepriskiriamų AKR šalių, jeigu EPS nebus pasirašyti, bus sugriauta milijonų AKR šalių darbininkų gerovė ir atimtas pragyvenimo šaltinis,
G. kadangi Komisija užtruko daug metų, kol pradėjo analizuoti AKR šalių poreikius, siekiant derėtis dėl vystymosi skyriaus derybose dėl EPS ir kadangi pats Komisijos narys Mandelson neseniai pripažino, kad „valstybės narės turi geriau paaiškinti papildomos pagalbos, skirtos prekybos įsipareigojimams AKR šalyse, dalį“,
H. pabrėždamas, kad Keiptauno deklaracijoje buvo raginama parengti atviras, skaidrias derybas, kur būtų atsižvelgiama į besiderančių šalių šaltinių ir išsivystymo skirtumus,
I. primindamas, kad Europos Parlamento ir Rytų Azijos bei AKR jungtinė parlamentinė asamblėja primygtinai teigė, kad po 2007 m. susitarimų nė viena iš AKR šalių prekybos santykių požiūriu nebus geresnėje padėtyje,
J. išlikdamas labai susirūpinęs dėl Europos Komisijos pranešimo, kad ji derėsis tik su kai kuriomis, bet ne visomis regiono šalimis ir taip užuot stiprinusi regionų integraciją, juos skaldys,
K. kadangi dabartinis Europos Komisijos derybininkų elgesys ir jų atkaklus siekis atverti AKR rinkas neigiamai veikia tradiciškai gerus ES ir AKR santykius ir šios sąjungos būsimų tarptautinių derybų galimybes,
1. perspėja apie svarbias dabartinio EPS derybų, kurios nukreiptos į abišalį rinkų atvėrimą, o ne į vystymą, krypties socialines ir aplinkos apsaugos pasekmes, ir smerkia spaudimą, kuris daromas AKR regionams siekiant, kad šie skubotai pasirašytų EPS, grasinant jiems, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. nebegalios prekybai palankiausio režimo susitarimai; pripažįsta, kad šiuo metu nė viena AKR derybų grupė negali sudaryti EPS;
2. atkreipia dėmesį tai, kad 2007 m. spalio 23 d. Europos Komisijos komunikate ir 2007 m. lapkričio 19 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Tarybos sprendime visiškai keičiama ES derybų su AKR šalimis pozicija;
3. ragina Europos Komisiją nedelsiant pranešti PPO, kad derybos nebaigtos (kaip ir Dohos plėtros darbotvarkė (DPD)) ir ES bent dvejiems metams pratęs visoms AKR šalims palankiausio prekybai režimo galiojimą;
4. mano, kad ES ir AKR partnerystės susitarimų sudarymui turėtų vadovauti Komisijos narys ir tarnybos, atsakingos už vystymąsi, bendradarbiadamos su Komisijos nariu, atsakingu už prekybą;
5. ragina Europos Komisiją pripažinti, kad AKR šalims reikia daug daugiau laiko, siekiant tinkamai įvertinti siūlomų susitarimų pasekmes ir pateikti savo pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad paskutinius dvejus metus vyko rimtos derybos;
6. ragina Europos Komisiją aiškiai išbraukti iš derybų Singapūro problemų, paslaugų privatizavimo ir panašius klausimus ir primygtinai nereikalauti, kad šios šalys laikytųsi visų tarptautinių intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių taip, kaip ir kitos industrializuotos valstybės, neatsižvelgiant į pietų ir šiaurės šalių patentų nuosavybės netolygumus ir šių šalių poreikį sumažinti technologijų skirtumus;
7. pabrėžia, kad Europos Komisija turi gerbti įsipareigojimus AKR šalių atžvilgiu pagal Kotonu susitarimo 37 straipsnio 6 dalį ir užtikrinti, kad toms šalims, kurios nepasirašys EPS, įskaitant ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, būtų užtikrintas naujas prekybos režimas, lygiavertis dabar esančiam; taip pat pažymi, kad Europos Komisija neseniai paskelbė, jog kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Seišeliams ir kitoms EPS nesiekiančioms šalims, ji galėtų užtikrinti bendrųjų lengvatų sistemų (BLS+) taikymą;
8. mano, kad visi sudaryti susitarimai, nepriklausomai nuo to, ar tai laikinos priemonės, ar EPS, privalo užtikrinti, kad jokia šalis nebūtų blogesnėje padėtyje, pasibaigus derybų laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, ko Parlamentas reikalauja jau ne pirmą kartą;
9. atmeta visus Europos Komisijos ketinimus derėtis su šalimis atskirai, kadangi tai skaldytų regionų vienybę; ragina Europos Komisiją teikti pirmenybę tikrųjų regiono rinkų stiprinimui ir pabrėžia AKR šalių regioninės integracijos svarbą;
10. ragina AKR ir ES valdžios organus nedelsiant ir nesiejant su EPS derybomis imtis priemonių, siekiant ratifikuoti sprendimus dėl 10-ojo Europos plėtros fondo; smerkia sprendimų dėl 10-ojo Europos plėtros fondo ratifikavimo ir vykdymo vilkinimą, dėl kurio gali būti skiriama mažiau kasmetinių pagalbos lėšų AKR ir ES bendradarbiavimo veiklai per pirmuosius 15 Kotonu susitarimo metų;
11. smerkia tai, kad, neatsižvelgiant į Europos Parlamento primygtinį reikalavimą, nebuvo parengta jokių konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti ir skatinti konkrečias moterų bei mergaičių teises ir kad EPS derybų metu nebuvo minima lyčių aspekto integracijos;
12. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungos Komisijai ir JT prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) generaliniam sekretoriui.