Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0517/2007Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0517/2007

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

10.12.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Alexander Alvaro, Viktória Mohácsi ir Ignasi Guardans Cambó
ALDE frakcijos vardu,
dėl kovos su Europoje stiprėjančiu ekstremizmu

Procedūra : 2007/2665(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0517/2007
Pateikti tekstai :
B6-0517/2007
Priimti tekstai :

B6‑0517

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su Europoje stiprėjančiu ekstremizmu

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos ir ekstremizmo, ypač į 1997 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl rasizmo, ksenofobijos ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir į 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje,[1]

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsnius ir į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos ES sudaromos galimybės kovoti su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių priemones, pagal kurias draudžiama diskriminacija dėl rasinės ir etninės kilmės, ir ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (EŽTK), kurias pasirašė visos valstybės narės ir daug ES nepriklausančių valstybių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiklą, skirtą kovoti su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir homofobija, ypač į kovai su diskriminacija skirtą Direktyvą 2000/43/EB, pagal kurią įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės principas ir į Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, ir atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1344 (2003 m. rugsėjo 29 d.) dėl grėsmės demokratijai, kurią kelia ekstremistų partijos ir judėjimai Europoje,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–  atsižvelgdamas į ESBO dokumentą dėl sunkumų, kuriuos kelia neapykantos skatinami incidentai ESBO regione, ir dėl atsako į šiuos incidentus (2006 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  labai susirūpinęs dėl to, kad Europoje stiprėja ekstremistiniai judėjimai ir partijos, kurių ideologija, politinė praktinė veikla ir elgesys grindžiami netolerancija ir diskriminacija, įskaitant rasizmą, religinės neapykantos kurstymą, socialinę izoliaciją, ksenofobiją, antisemitizmą, prieš romų tautybės žmones nukreiptas priemones, homofobiją, neapykantą moterims ir kraštutinį nacionalizmą,

B.  kadangi ši ideologija nesuderinama su Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje nustatytais laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie liudija įvairovės ir lygybės vertybes, kuriomis remiantis ir buvo sukurta Europos Sąjunga,

C.  kadangi jokia valstybė narė nėra apsaugota nuo realios grėsmės, kurią ekstremistiniai judėjimai kelia demokratijai, ir todėl kova su smurtą skatinančių politinių ir religinių pažiūrų plitimu – tai visos Europos rūpestis, kurį norint išspręsti reikia imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų,

D.  kadangi viešieji asmenys turėtų susilaikyti nuo tokių pareiškimų, kurie vėliau gali būti suprasti kaip skatinimas niekinti tam tikrų grupių asmenis,

E.  kadangi nerimą kelia tai, kaip kovoti su esamomis neapykantą kurstančiomis viešomis ar laisvai prieinamomis tinklavietėmis ir nepažeisti žodžio laisvės,

1.  griežtai smerkia visus rasistinius ir neapykantos skatinamus išpuolius, ragina visas nacionalines valdžios institucijas padaryti viską, kas jų galioje, kad nusikaltėliai būtų nubausti, taip pat išreiškia solidarumą su visomis šių išpuolių aukomis ir jų šeimomis;

2.  pažymi, kad kovojant su ekstremizmu neturi būti pažeidžiami nuolatiniai įsipareigojimai laikytis pagrindinių teisių ir pagrindinių teisės principų, įskaitant žodžio ir susivienijimo laisves, kaip nustatyta ES sutarties 6 straipsnyje;

3.  pažymi, kad daugėjant kraštutinių dešiniųjų pažiūrų organizacijų, dažnai propaguojančių neofašistines idėjas, taip pat daugėjant kraštutinių kairiųjų pažiūrų organizacijų, visuomenėje gali kilti nuogąstavimų, peraugančių į rasizmo apraiškas įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant įdarbinimą, su būstu susijusius klausimus, švietimą, sveikatos priežiūrą, viešąją tvarką, galimybę įsigyti prekių ir paslaugų bei žiniasklaidą;

4.  ragina Komisiją ir Tarybą vadovauti ieškant tinkamiausio politinio ir teisinio atsako, ypač prevencijos etapu visų pirma sprendžiant klausimus, susijusius su jaunimo švietimu ir visuomenės informavimu, mokymu apie totalitarizmą bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principų skleidimu, siekiant, kad Europos istorijos įvykiai būtų atmenami; prašo valstybių narių vystyti švietimo politiką siekiant plėtoti demokratinį pilietiškumą, grindžiamą piliečių teisėmis ir atsakomybe;

5.  ragina Europos Sąjungos institucijas suteikti aiškius įgaliojimus ES pagrindinių teisių agentūrai tirti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų grupuočių struktūrą siekiant nustatyti, kurios iš šių organizacijų koordinuoja savo veiklą visoje Europos Sąjungoje, o kurios – regioniniu lygmeniu;

6.  ragina visas demokratines politines jėgas, nepaisant jų politinių pažiūrų, atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo, ir atviro, ir numanomo, su ekstremistinėmis rasistinio ar ksenofobinio pobūdžio partijomis, taip pat bet kokio aljanso su jų išrinktais atstovais; dar kartą pabrėžia manąs, kad viešieji asmenys turėtų susilaikyti nuo tokių pareiškimų, kurie vėliau gali būti suprasti kaip skatinimas niekinti ar neapkęsti tam tikrų grupių asmenų dėl jų kilmės, tautybės, tikėjimo, negalios, lytinės orientacijos ar pilietybės; mano, kad nagrinėjant viešųjų asmenų pasakytas neapykantą skatinančias kalbas, jos turėtų būti laikomos sunkinančia aplinkybe;

7.  reikalauja, kad visos valstybės narės bent jau numatytų galimybę nutraukti valstybės finansavimą politinėms partijoms, kurios negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir ragina tas valstybes nares, kurios jau turi minėtąją galimybę, nedelsiant ja pasinaudoti;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybai.