Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0520/2007Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0520/2007

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

12.12.2007

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Stefano Zappalà ir Geoffrey Van Orden
PPE-DE frakcijos vardu,
dėl 1997 m. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo 10-ųjų metinių

Procedūra : 2007/2676(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0520/2007
Pateikti tekstai :
B6-0520/2007
Priimti tekstai :

B6‑0520/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl 1997 m. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo 10-ųjų metinių

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl sausumos minų, ypač į 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasaulio be minų,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. priimtą Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio mėn. patvirtintą Nairobio veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Jordanijoje vykusį 8-ąjį Otavos konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimą, į 2008 m. vyksiantį 9-ąjį šią konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimą ir į 2009 m. vyksiančią pirmąją konferenciją, kurioje ketinama šią konvenciją persvarstyti,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1724/2001 ir į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1725/2001,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi iki 2007 m. lapkričio mėn. Otavos konvenciją buvo pasirašiusios 156 šalys,

B.  kadangi daugelis nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamentas ėmėsi vykdyti iniciatyvas susijusias su priešpėstinių minų kontrole ir uždraudimu,

C.  kadangi tik kelios šalys vis dar gamina priešpėstines minas, o prekyba jomis iš esmės sustojo; kadangi nuo 1999 m. sunaikinta apie 41,8 mln. priešpėstinių minų,

D.  kadangi 1999–2004 m. nukenksminta 4 mln. priešpėstinių minų ir pašalinta minų iš didesnio kaip 2 000 km² (Liuksemburgo dydžio) užminuoto žemės ploto,

E.  kadangi vis dėlto manoma, kad visame pasaulyje užminuota arba likę nesprogusių sprogmenų didesniame kaip 200 000 km² plote (Senegalui prilygstantis plotas),

F.  kadangi, sprendžiant pagal šiuos duomenis, daugiau kaip 90 valstybių teritorija yra užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis,

G.  kadangi nelaimingų atsitikimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo nuo 11 700 (2002 m.) iki 5 751 (2006 m.),

H.  kadangi, nepaisant to, apytikris sausumos minų ir nesuveikusių sprogmenų aukų, apie kurias nepranešta, skaičius vis dar siekia 15 000–20 000 per metus,

I.  kadangi pirmą kartą sunaikinama ir nukenksminama daugiau minų negu paruošiama naudoti,

J.  kadangi priešpėstines minas vis mažiau naudoja vyriausybės, išskyrus Birmą (Mianmarą) ir Rusiją, kuriose ir toliau naudojamos naujos žemės minos, ir kadangi nevyriausybiniai subjektai mažiau naudoja minų ir savos gamybos sprogmenų, nors jos vis dar naudojamos ne mažiau kaip aštuoniose valstybėse,

K.  kadangi, paragintos organizacijos „Geneva Call“, 35 nevalstybinės ginkluotos organizacijos pasirašė dokumentą, pagal kurį įsipareigojo nuo 2007 m. gruodžio mėn. visiškai uždrausti naudoti priešpėstines minas ir bendradarbiauti sprendžiant su minų naudojimu susijusias problemas,

L.  kadangi manoma, kad 78 šalys vis dar turi sukaupusios maždaug 250 mln. sausumos minų ir 13 valstybių, nepasirašiusių Otavos konvencijos, tebegamina ar turi teisę gaminti priešpėstines minas,

M.  kadangi priešpėstinių minų atsargos turi būti kuo skubiau sunaikintos, pageidautina, anksčiau negu baigsis Otavos konvencijoje numatytas ketverių metų laikotarpis,

N.  kadangi devynios Otavos konvenciją pasirašiusios valstybės per ketverius metus nuo prisijungimo prie konvencijos dar turi sunaikinti savo atsargas,

O.  kadangi Otavos konvenciją pasirašiusioms valstybėms būtina papildoma parama siekiant, kad kuo daugiau konvencijos šalių vykdytų pagal konvenciją prisiimtą įsipareigojimą nukenksminti visas minas per 10 metų nuo minėtosios konvencijos pasirašymo,

P.  kadangi nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios tarptautinė bendruomenė kovos su minų naudojimu veiksmų programoms (išminavimo darbams ir pagalbai aukoms) skyrė daugiau kaip 3,4 mlrd. JAV dolerių, o Europos Sąjunga skyrė beveik 335 mln. eurų,

Q.  kadangi nepaisant to šioms programoms skiriamos išlaidos visame pasaulyje 2005 m. sumažėjo iki 250 mln. eurų, ir nors 2006 m. jos padidėjo iki 316 mln. eurų, šis procesas pernelyg lėtas,

R.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo ilgą laiką vadovauti kovos su minomis veiksmams ir juos finansuoti siekdama, kad sutartis taptų visuotinė ir būtų įgyvendinta,

S.  kadangi Komisija 2007 m. įsipareigojo skirti 33 mln. eurų kovos su minomis veiksmams 10-yje šalių (Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kambodžoje, Kipre, Etiopijoje, Bisau Gvinėjoje, Jordanijoje, Libane, Senegale ir Sudane) veiksmams,

T.  kadangi 2005–2007 m. strategijos dokumente pabrėžiama, kad naudinga numatyti specialią biudžeto eilutę, į kurią įrašoma lėšų veiklos, susijusios su priešpėstinėmis minomis, išlaidoms padengti, siekiant sudaryti galimybes reaguoti į neatidėliotinus ir neplanuotus poreikius, siekiant stiprinti ir plėsti kovos su minomis veiksmų, kurių imtasi pagal ilgalaikes humanitarines ir socialines bei ekonomines vystymo programas, efektyvumą tais atvejais, kai įgyvendinant bendrąją saugumo politiką, nacionalines orientacines programas ar atitinkamas priemones teisėtai negalima remti veiksmų, susijusių su priešpėstinėmis minomis arba EB politiškai opiais ir svarbiais atvejais ir siekiant remti nevyriausybines organizacijas,

U.  kadangi vis dėlto Komisijos numatyta biudžeto eilutė, skirta veiksmų, susijusių su priešpėstinėmis minomis, išlaidoms padengti, 2006 m. pabaigoje buvo panaikinta pagal stabilumo priemonę, o EB kovos su minomis veiksmų strategijos ir programų įgyvendinimo laikas baigiasi šiais metais, taigi programas pagal Komisijos parengtas gaires įgyvendins beveik vien tik EB delegacijos, integruodamos šiuos veiksmus į šalių ir regionų strateginius dokumentus; kadangi, be to, šalys, kurios yra EB partnerės ir kurios susiduria su minų problema, turės nuspręsti, kiek svarbūs kovos su minomis veiksmai, kurie bus nurodomi jų bendruose paramos prioritetų sąrašuose, pateikiamuose Komisijai kartu su finansinės paramos prašymais,

V.  kadangi, nors Komisija teigia, kad ji toliau tvirtai įsipareigojusi remti Otavos konvenciją, gali būti ir yra reiškiamas susirūpinimas dėl būsimų ES finansinių išteklių, skiriamų kovos su minomis veiksmams,

W.  kadangi, kaip raginama Otavos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti gerinama pagalba nuo minų nukentėjusiems asmenims ir skatinama jų pakartotinė socialinė ir ekonominė integracija; kadangi manoma, kad pasaulyje po nelaimingų atsitikimų, susijusių su minomis, išgyveno 450 000-500.000 žmonių ir kadangi daugėja žmonių, kurie išgyveno sprogus sausumos minoms ar anksčiau nesprogusiems sprogmenims ir kuriems reikalinga priežiūra ir reabilitacija; kadangi dėl trijų ketvirčių nelaimingų atsitikimų, apie kuriuos pranešta, nukentėjo civiliai, o 34 proc. jų buvo vaikai,

X.  yra susirūpinęs, kad lieka nedaug laiko 29 šalims, kurioms pagal sutartį nustatyti 2009 m. arba 2010 m. išminavimo terminai, ir ypač pabrėžia, kad viena ES valstybė narė nesugebėjo net pradėti išminavimo veiksmų, nors ir buvo įsipareigojusi pagal sutartį baigti visus išminavimo veiksmus iki 2009 m., o kita valstybė narė pradėjo pradėjo veiksmus tik šių metų spalio mėnesį,

Y.  ypač susirūpinęs, kad išgyvenusiųjų finansavimą sudaro tik 1 proc. bendros kovos su minomis veiksmų sumos ir pažanga, siekiant patenkinti išgyvenusiųjų poreikius ir gerbti jų teises, yra nepakankama; kadangi bent 13 šalių reikia skubiai numatyti naujas arba papildomas švietimo apie minų keliamą grėsmę programas;

1.  ragina visas valstybes pasirašyti Otavos konvenciją, kad ji būtų visuotinė, ir siekti bendro tikslo – pasaulio be minų;

2.  pabrėžia, jog ypač svarbu, kad prie Otavos konvenciją prisidėtų JAV, Rusija, Kinija, Pakistanas ir Indija;

3.  ragina dvi ES nares, dar neprisidėjusias prie konvencijos arba nebaigusios jos ratifikavimo proceso, tai atlikti iki Otavos konvencijos persvarstymo konferencijos, kuri įvyks 2009 m.;

4.  ragina visas ginkluotas nevalstybines organizacijas parodyti pagarbą humanitarinės teisės normoms, numatytoms Otavos konvencijoje, ir nustoti gaminti bei naudoti priešpėstines sausumos minas, ir pasirašyti organizacijos „Geneva Call“ inicijuotą Įsipareigojimo aktą;

5.  ragina Tarybą, ES valstybes nares ir šalis kandidates nedelsiant pradėti ruoštis 2009 m. Otavos konvencijos persvarstymo konferencijai ir pateikti šiuo tikslu parengtus pasiūlymus dėl bendrų veiksmų;

6.  ragina visas konvenciją pasirašiusias valstybes visapusiškai ir greitai įgyvendinti visus įsipareigojimus pagal Otavos konvenciją;

7.  ragina Komisiją išlaikyti savo pasiryžimą ir pastangų tęstinumą, finansiškai padedant bendrijoms ir asmenims, kurie nukentėjo nuo nelaimingų atsitikimų dėl priešpėstinių minų, naudojantis visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant tas teritorijas, kurias valdo arba kurioms įtaką daro ginkluotos nevalstybinės pajėgos, ir ragina Komisiją 2008 m. pradžioje atsiskaityti Parlamentui ir paaiškinti savo veiksmus šioje srityje;

8.  ragina Komisiją iš naujo numatyti specialią biudžeto eilutę, pagal kurią būtų teikiamos lėšos kovos su minų naudojimu veiksmams finansuoti, pagalbai aukoms teikti ir, remiantis konvencijos reikalavimais, minų atsargoms naikinti šį įsipareigojimą prisiėmusiose konvencijos šalyse, kadangi ši veikla negali būti finansuojama pagal naujas finansavimo priemones; ragina Komisiją užtikrinti, kad 2007 m. jai būtų skirta pakankamai lėšų;

9.  ragina Komisiją išlaikyti pakankamai personalo vietų, siekiant užtikrinti veiksmingą priešpėstinių minų uždraudimo politikos įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad kovos su minomis veiksmai būtų aiškiai įtraukti į tų valstybių konvencijos šalių, kuriose yra minų, šalių strateginius dokumentus ir nacionalines orientacines programas, ir stebėti visą pagal skirtingas finansines priemones teikiamą kovos su minomis veiksmų finansavimą;

10.  ragina valstybes konvencijos šalis, ypač ES nares, garantuoti, kad minų nukenksminimo finansavimas prisidėtų prie nacionalinių minų nukenksminimo gebėjimų, užtikrinant, kad minų nukenksminimo priemonės būtų taikomos, kol visos žinomos arba įtariamos minos bus nukenksmintos;

11.  ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti pastangas įpareigoti ginkluotas nevalstybines pajėgas uždrausti prišpėstines minas, tačiau tai nereiškia paramos joms, jų veiklai ar jų teisėtumo pripažinimo;

12.  ragina valstybes, kuriose yra minų, ir tarptautinius rėmėjus teikti pirmenybę fizinei ir ekonominei aukų reabilitacijai, kadangi nepakankamai atsižvelgiama į jų poreikius;

13.  ragina atitinkamus komitetus artimai stebėti posėdžius Konvencijos dėl įprastinių ginklų klausimais ir dalyvauti juose, siekiant atsiskaityti už valstybių narių iniciatyvas dėl priešpėstinių minų ir už tarptautines šių ginklų naikinimo priemones;

14.  primena, kad visos Otavos konvencijos šalys įsipareigojusios niekada ir jokiomis aplinkybėmis neremti, nepadėti vykdyti, neskatinti ar neversti vykdyti jokios veiklos, kuri draudžiama konvenciją pasirašiusioms valstybėms;

15.  ragina valstybes konvencijos šalis užtikrinti, kad finansinėms institucijoms, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, nebūtų leidžiama investuoti į įmones, kurios dalyvauja priešpėstinių minų kaupimo, gamybos arba perdavimo veikloje;

16.  ragina ES ir valstybes nares uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą, teikiamą privačių ar viešųjų finansinių institucijų, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, įmonėms, kurios dalyvauja priešpėstinių minų kaupimo, gamybos arba perdavimo veikloje; mano, kad šis draudimas turėtų būti įtrauktas į Europos ir nacionalinius teisės aktus;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui, ESBO generaliniam sekretoriui, Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Pakistano ir Indijos vyriausybėms ir 9-ojo konvencijos šalių posėdžio ir paskirtajam pirmosios konferencijos, kurioje ketinama persvarstyti konvencijos nuostatas, pirmininkui.