PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
23.1.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Pasqualina Napoletano, Christa Prets, Libor Rouček ir Vicente Miguel Garcés Ramón
PSE frakcijos vardu,
dėl Irano
B6‑0048/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į rezoliucijas dėl branduolinių technologijų naudojimo ir žmogaus teisių ir ypač rezoliucijas, priimtas 2005 m. spalio 13 d., 2005 m. lapkričio 17 d., 2006 m. vasario 15 d. ir 2007 m. spalio 25 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač į 2007 m. gruodžio 14 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1696 (2006 m. liepos 31 d.), 1737 (2006 m. gruodžio 27 d.) ir 1747 (2007 m. kovo 24 d.) dėl Irano branduolinės programos,
– atsižvelgdamas į darbo planą, dėl kurio susitarė Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su Irano branduoline programa (Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (angl. NPT) saugos garantijų susitarimo COV/2007/48 (2007 m. rugpjūčio 30 d.) ir priedo INFCIRC/711 įgyvendinimas Irano Islamo Respublikoje),
– atsižvelgdamas į TATENA valdybos ataskaitas, ir ypač į Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties saugos garantijų susitarimo ir atitinkamų JT Saugumo tarybos rezoliucijų Nr. 1737 ir 1747 nuostatų įgyvendinimo Irano Islamo Respublikoje ataskaitą (GOV/207/58), pateiktą 2007 m. lapkričio 15 d.,
– atsižvelgdamas į JAV nacionalinės žvalgybos atlikto Irano ketinimų ir pajėgumų branduolinių technologijų srityje vertinimo ataskaitą, paskelbtą 2007 m. gruodžio 3 d., ir į TATENA generalinio direktoriaus pareiškimą (pranešimas spaudai 2007/22) šiuo klausimu,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją Nr. 61/176 ir ypač į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/168 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje, priimtą 2007 m. gruodžio 18 d.,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo,
– atsižvelgdamas į 2-ąjį EP ir Irano tarpparlamentinį posėdį, vykusį Teherane 2007 m. gruodžio 7–9 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
dėl branduolinių technologijų naudojimo
A. kadangi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties IV straipsnyje teigiama, kad nei vieno šios sutarties teiginio negalima aiškinti kaip turinčio įtakos neatimamai visų sutarties šalių teisei plėtoti mokslinius tyrimus, gaminti ir naudoti atominę energiją taikiais tikslais be diskriminacijos ir laikantis šios sutarties I ir II straipsnių nuostatų,
B. kadangi Iranas dar nesustabdė visos urano sodrinimo ir perdirbimo veiklos ir neįgyvendino Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties papildomų protokolų, kaip buvo reikalaujama padaryti pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1696/2006, 1737/2006 ir 1747/2007, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, jog Irano branduolinė programa yra visiškai taikaus pobūdžio,
C. kadangi pastarosiose ES bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos ir Irano derybininko branduoliniais klausimais Saeedo Jalilio diskusijose, vykusiose 2007 m. lapkričio 30 d. Londone, nepavyko pasiekti teigiamų rezultatų, ypač JT Saugumo Tarybos Iranui pateiktų reikalavimų sustabdyti urano sodrinimą vykdymo klausimu,
D. kadangi TATENA generalinis direktorius Mohamedas El Baradėjus pastarojoje ataskaitoje (GOV/207/58), pateiktoje 2007 m. lapkričio15 d., atkreipė dėmesį į tai, kad padaryta pažanga įgyvendinat TATENA saugos garantijas ir kad Iranas pateikė daugiau informacijos apie savo branduolinės programos ankstesnius aspektus; kadangi, nepaisant to, jis pabrėžė, kad reikia didesnio bendradarbiavimo siekiant paaiškinti dabartinę veiklą, įskaitant labai prisodrinto urano pėdsakus, kuriuos inspektoriai rado branduoliniuose objektuose, ir todėl paragino Iraną kuo greičiau įgyvendinti papildomą protokolą,
E. kadangi JAV nacionalinės žvalgybos vertinimo ataskaitoje, paskelbtoje 2007 m. gruodžio 3 d., nustatyta, kad Iranas, sustabdęs savo branduolinės ginkluotės programą 2003 m., 2007 m. viduryje jos nebuvo atnaujinęs, nepaisant susirūpinimo, susijusio su urano sodrinimu ir galimo šio urano naudojimo branduolinei ginkluotei ateityje,
F. kadangi priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1737 ir 1747 reikia tolesnių politinių ir diplomatinių tarptautinės bendruomenės iniciatyvų, kad būtų pasiekta konkreti pažanga,
G. kadangi G8 lyderiai savo metiniame susitikime, vykusiame 2007 m. birželio 6–8 d., pabrėžė, kad svarbu parengti ir įgyvendinti daugiašalius branduolinio kuro ciklo sprendimus, kurie galėtų būti nacionalinės sodrinimo ir perdirbimo veiklos alternatyva;
dėl žmogaus teisių:
H. kadangi visos atitinkamos tarptautinės institucijos, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, Irano pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai sutinka, kad žmogaus teisių padėtis Irane pastaraisiais metais pablogėjo, nepaisant kelių Irano valdžios institucijų mėginimų skatinti visuotines vertybes,
I. kadangi egzekucijų skaičius Irane, įskaitant nepilnamečių ir homoseksualų egzekucijas, kurios dažnai būna viešas pakorimas, labai išaugo pastaraisiais metais ir ypač 2007 m.,
J. kadangi pastaraisiais mėnesiais žurnalistai, moterų teisių aktyvistai, profsąjungų narai, intelektualai, studentai ir mokytojai buvo areštuojami, kalinami ir dažnai kankinami,
K. kadangi daugėja represijų prieš tautines ir religines grupes, kurios naudojasi teise laisvai reikšti savo nuomones ir religinius įsitikinimu, ypač prieš Kurdus (apie 500 asmenų įkalinta, dauguma jų – studentai), arabus ir bahaizmo bei sufizmo išpažintojus, taip pat šių grupuočių diskriminacijos,
L. kadangi per pastaruosius keletą mėnesių dešimtys studentų suimta įvykus protesto demonstracijoms prieš daugelio profesorių pakeitimą ir prieš kitus veiksmus, kuriais buvo siekiama toliau varžyti žodžio laisvę universitetų teritorijose, įskaitant daugelio studentų leidinių uždraudimą ir studentų studijų sustabdymą bei studentų pašalinimą iš aukštųjų mokyklų, kuriose jie mokėsi,
M. kadangi Iranas vis dar nepasirašė Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,
dėl ES ir Irano santykių:
N. kadangi išsamų ES ir Irano dialogą Iranas sustabdė 2003 m. gruodžio mėn. ir nuo 2004 m. birželio mėn. nebuvo susitikimų pagal ES ir Irano dialogo žmogaus teisių klausimais programą,
O. kadangi pastarųjų metų ES ir Irano santykiai buvo pagrįsti trimis procesais, t. y. derybomis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, politiniu dialogu ir dialogu žmogaus teisių klausimais, ir kadangi šių trijų santykių aspektų negalima nagrinėti atskirai,
P. kadangi Europos Komisija neturi jokių sutartimi pagrįstų santykių su Iranu ir Irane nėra Europos Komisijos delegacijos,
dėl branduolinių technologijų:
1. remia ES pastangas rasti derybomis pagrįstus ilgalaikius Irano branduolinės programos klausimo sprendimus ir pabrėžia TATENA vaidmens, kurį ši organizacija turėtų atlikti sprendžiant šias problemas, svarbą; išreiškia susirūpinimą, kad pastarosiose ES bendros užsienio ir saugumo politikos vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos ir Irano derybininko branduoliniais klausimais Saeedo Jalilio diskusijose nepasiekta realios pažangos;
2. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinat Tarptautinė atominės energijos agentūros ir Irano darbo planą, ir ragina Iraną pateikti aiškius ir patikimus atsakymus į klausimus dėl Irano buvusio ir dabartinio branduolinių technologijų naudojimo, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti papildomus protokolus; be to, pažymi, kad šių veiksmų ir skaidrumo priemonių įgyvendinimas, kaip reikalauja TATENA, būtų konstruktyvus žingsnis kuriant pasitikėjimą, susijusį su Irano branduoline programa;
3. išreiškia pritarimą politinėms ir diplomatinėms iniciatyvoms, kuriomis, kaip teigiama JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1696, 1737 ir 174, siekiama derybų būdu išspręsti Irano branduolinės programos klausimą; pritaria 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadoms dėl diskusijų, kurias šiuo metu vykdo JT Saugumo Taryba, siekdama, kad būtų pasiekti šių rezoliucijų tikslai;
4. dar kartą pakartoja savo poziciją, kad galima rasti šiuo metu eskaluojamos branduolinės veiklos klausimo sprendimą ir kad nereikėtų svarstyti karinių veiksmų pasitelkimo; ragina JAV administraciją ir kitas suinteresuotas šalis atsisakyti retorikos, susijusios su kariniais veiksmais prieš Iraną ar Irano režimo pakeitimo politikos;
5. pripažįsta, kad Iranas turi teisę vystyti branduolinę programą, laikydamasis branduolinių ginklų neplatinimo sutarties IV straipsnio, ir mano, kad iniciatyvos ir pasiūlymai, kuriuos pateikė ES ir kiti tarptautiniai partneriai dėl bendradarbiavimo su Iranu branduolinės energijos naudojimo taikiais tikslais srityje, galėtų prisidėti randant dabartinės krizės sprendimą;
6. atkreipia dėmesį į JAV nacionalinės žvalgybos atlikto Irano karinės ir civilinės branduolinių programų vertinimo metu nustatytus faktus; mano, kad šie faktai patvirtina ES dvišalių susitarimų politiką, skirtą įtikinti Iraną diplomatiniais metodais visiškai laikytis TATENA reikalavimų atsisakyti galimo civilinės programos naudojimo kariniais tikslais patikimu ir kontroliuojamu būdu;
7. taigi ragina Iraną nedelsiant pradėti naują derybų dėl Irano branduolinės programos krypčių ratą ir sustabdyti visą su urano sodrinimu susijusią veiklą; ragina JAV, atsižvelgdamas į JAV diplomatinę sėkmę derybose su Šiaurės Korėja, tiesiogiai dalyvauti derybose su Iranu kartu su ES, nes JAV gali pasiūlyti papildomų saugumo garantijų;
8. ragina imtis patikimų daugiašalio branduolinio nusiginklavimo veiksmų stiprinant branduolinių ginklų neplatinimo sutartį ir ragina ES imtis vadovauti ir rasti išeitį iš aklavietės, kurioje šiuo metu užstrigę derybos dėl branduolinio nusiginklavimo;
9. pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su JAV, Rusija, Kinija ir neprisijungusiomis šalimis, kad būtų apsvarstytos papildomos sampratos ir pasiekta išsamaus susitarimo su Iranu dėl jo branduolinių objektų ir šių objektų naudojimo, atsižvelgiant į Irano susirūpinimą dėl saugumo;
10. mano, kad šis išsamus susitarimas turėtų padėti nustatyti tvarią regiono saugumo sistemą, apimančią Indiją, Pakistaną ir kitas branduolines valstybes, ir mano, kad Iranas turėtų prisiimti atsakomybę kaip regiono subjektas ir prisidėti prie Artimųjų Rytų be masinio naikinimo ginklo kūrimo;
11. ragina tarptautinę bendruomenę rimtai apsvarstyti naujos daugiašalės branduolinės energijos naudojimo programos klausimą, garantuojant branduolinio kuro tiekimą ir kartu iki minimumo sumažinant branduolinių ginklų platinimo riziką, kaip siūlo TATENA, bei nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų;
dėl žmogaus teisių:
12. išreiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo Irane pastaraisiais metais, didelio represijų prieš visas grupes, kurios naudojasi teise laisvai reikšti savo nuomonę, augimo ir dar griežtesnių spaudos laisvės ir žodžio laisvės apribojimų Irane, ir primena savo 2007 m. spalio 25 d. Rezoliuciją šiuo klausimu;
13. smerkia mirties bausmę apskritai ir ypač mirties nuosprendžių skelbimą nepilnamečiams nusikaltėliams ir jaunuoliams ir šių bausmių vykdymą; ragina Iraną taikyti neseniai priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmių vykdymo moratoriumo, kurios galutinis tikslas yra panaikinti mirties bausmę; primena Irano tarptautinius įsipareigojimus, ypač Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Vaiko teisių konvenciją, pagal kurias aiškiai draudžiama bausti mirtimi nepilnamečius arba žmones, kurie nuteisti už nusikaltimus, kuriuos padarė būdami nepilnamečiai; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant pakeisti baudžiamąjį kodeksą siekiant paversti minėtąjį moratoriumą tvirtu ir galutiniu mirties bausmės draudimu;
14. džiaugiasi JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, priimta 2007 m. gruodžio 18 d., dėl mirties bausmės moratoriumo ir ragina, kad visuotinis moratoriumas taptų žingsniu link mirties bausmės panaikinimo;
15. smerkia netinkamą požiūrį į religines ir tautines mažumas, pvz., kurdų ir arabų tautines mažumas, ir bahaizmo bei sufizmo išpažintojus, kurie yra diskriminuojami, prie kurių priekabiaujama ir kurie persekiojami dėl religinių įsitikinimų ir tautinės kilmės; taigi ragina tarptautinę bendruomenę atkreipti dėmesį į tautinių ir religinių mažumų padėties blogėjimą Irane;
16. primena Irano vyriausybei jos kaip Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto šalies įsipareigojimus ginti pagrindines žmogaus teises, ypač nuomonės laisvę, ir ragina paleisti visus įkalintus žurnalistus, studentus, moterų teisių gynėjus ir kalinius, intelektualus ir profsąjungų narius;
17. ragina Tarybai pirmininkaujančios šalies, Komisijos ir valstybių narių diplomatinius atstovus Irane nedelsiant imtis bendrų veiksmų atsižvelgiant į minėtąsias problemas;
18. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu veiksmingai pasinaudoti naująja demokratijos ir žmogaus teisių priemone siekiant skatinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Irane, remiant įvairius pilietinės visuomenės elementus pvz., moterų teises, ekonomines ir socialines teises, necenzūruojamą žiniasklaidą ir kultūrinį dialogą su Europos partneriais;
dėl ES ir Irano santykių:
19. pabrėžia, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane ir nuo Irano visapusiško bendradarbiavimo su TATENA, taip pat nuo objektyvių garantijų, susijusių su taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, pateikimu;
20. ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl ES ir Irano santykių padėties ir perspektyvų, taip pat apsvarstyti galimybę vėl pradėti dialogą žmogaus teisių klausimas kartu su derybomis dėl bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo, kuris gali būti sudarytas, jei Iranas padarys esminę pažangą žmogaus teisių srityje ir branduoliniu klausimu;
21. ragina Komisiją įsteigti delegaciją Irane, kad būtų galima pradėti derybas visų pirma pagalbos pabėgėliams, kovos su neteisėta narkotikų prekyba klausimais bei skatinti dialogą su valdžios institucijomis ir visuomene;
22. paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT Saugumo Tarybai, JT Žmogaus teisių komisijai, Irano aukščiausiojo teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.