PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
23.1.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Tobias Pflueger ir Vittorio Agnoletto
GUE/NGL frakcijos vardu
dėl Irano
B6‑0054/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Irano santykių ir dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. pabrėždamas konflikto dėl Irano branduolinės programos karinio ir politinio aspektų svarbą; sunerimęs dėl realios galimybės, kad naujas karas netolimoje ateityje gali nusiaubti Artimuosius ir Vidurio Rytus ir sukelti pavojų pasaulio taikai ir stabilumui,
B. džiaugdamasis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA, Viena), ypač jos generalinio sekretoriaus ir Nobelio premijos laureato M. El-Baradei pastangomis rasti politinį ir derybomis pasiektą šio konflikto sprendimą atsižvelgiant į tarptautines sutartis, kuriose, viena vertus, pripažįstama kiekvienos šalies teisė finansuoti branduolinę programą taikiais tikslais ir, kita vertus, pritariama veiksmingai TATENA kontrolei siekiant užkirsti kelią prisodrinto urano ir (arba) plutonio naudojimui kariniais tikslais,
1. ragina intensyviau ieškoti Irano branduolinės programos derybomis pasiekto, bendro ir nešališko sprendimo pripažįstant Irano teisę vykdyti branduolinę programą taikiais tikslais ir remiantis patikrinamais šios šalies pateiktais duomenimis dėl jos branduolinės programos taikaus pobūdžio; ragina Europos Sąjungos valstybes nares, kurios yra Saugumo Tarybos narės, užtikrinti, kad Irano klausimas nuo šiol būtų svarstomas ne Saugumo Taryboje, o taptų derybų dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties objektu;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad naudojant dialogą ir diplomatiją galima pasiekti įtikinamą ir ilgalaikį Irano klausimo sprendimą, visų pirma daugiašaliu lygmeniu, koordinuojant Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA, Viena);
3. pabrėžia TATENA generalinio sekretoriaus, Nobelio premijos laureato M. El-Baradei ne kartą pateiktų pasiūlymų dėl Irano ir tarptautinės bendruomenės, įskaitant JAV, politinių, ekonominių ir verslo santykių normalizavimo, svarbą ieškant ilgalaikio Irano branduolinės programos klausimo sprendimo; yra sunerimęs, kad iki šiol Vašingtono ir Londono atsakymas atrodo labiau paskatintas noro karinį konfliktą padaryti neišvengiamą nei ieškoti dabartinio konflikto politinio sprendimo;
4. atsisako pripažinti, kad karas yra priemonė, padėsianti išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, todėl atmeta visus, visų pirma G. W. Busho administracijos, bandymus suburti tarptautinę koaliciją (kaip Irako atveju), kuri būtų pasirengusi karinei intervencijai į Iraną;
5. atkreipia dėmesį į naujausią visų JAV saugumo agentūrų ir tarnybų, įskaitant CŽV, bendrą pranešimą, kuriame nedviprasmiškai tvirtinama, kad Irano valdžios institucijos nuo 2003 m. sustabdė branduolinę karinę programą, todėl Iranas nekelia aiškaus ir neatidėliotino pavojaus, kuriuo būtų galima pateisinti karinę intervenciją į Iraną, kurią palaiko JAV prezidentas G. W. Bush;
6. yra labai sunerimęs dėl prezidento G. W. Busho reakcijos, nes jis neigia šio pranešimo turinį ir elgiasi priešingai, nei pagal jame pateiktas rekomendacijas, matydamas vienintelę karinę Irano klausimo sprendimo galimybę ir turėdamas omenyje JAV prezidento rinkimus 2008 m. pabaigoje;
7. mano, kad, priešingai, šis 17 JAV agentūrų pranešimas suteikia naują galimybę, kuri tikrai yra unikali ir patikima, Irano branduolinės programos klausimą dar kartą spręsti politinėmis ir institucinėmis priemonėmis, t. y. pasitelkus TATENA ir Jungtines Tautas; prašo Europos Sąjungą ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai J. Solaną nedelsiant imtis politinės ir diplomatinės iniciatyvos Tarptautinės atominės energijos agentūroje ir veikti sutartinai su Arabų Lyga, kad Irano branduolinės programos klausimas būtų iš naujo daugiašaliu lygmeniu svarstomas Vienoje atsižvelgiant į egzistuojančiose tarptautinėse sutartyse šiuo klausimu teikiamas garantijas;
8. atsižvelgdamas į tai, prašo Irano vyriausybę tarptautinei bendruomenei skubiai pateikti įtikinamą įrodymą, kad ji iš tikrųjų siekia rasti ilgalaikį politinį branduolinės programos klausimo sprendimą, leisti nedelsiant ir be išankstinių sąlygų grįžti į Irano teritoriją TATENA inspektoriams vadovaujantis principu, kad kiekviena šalis turi teisę vykdyti branduolinę programą taikiais tikslais, tačiau turi būti atliekama nepriklausoma galimo prisodrinto urano ir plutonio naudojimo kariniais tikslais kontrolė;
9. smerkia tai, kad branduolinis klausimas, ypač Irano prezidento M. Ahmadinejado, panaudojamas ideologinės propagandos tikslais arba kaip pavojus regiono stabilumui, kaip matyti iš M. Ahmadinejado nepriimtinų pareiškimų dėl Izraelio valstybės egzistavimo arba galimo Irano išpuolio prieš Afganistaną ir kitas regiono valstybes; pabrėžia, kad Irano prezidento manipuliavimas branduolinės programos klausimu atsižvelgiant į visuomenės nuomonę šalyje tam tikra prasme atitinka didėjančią jo politinę izoliaciją, šiuo manipuliavimu jis slepia savo nesugebėjimą šalies gyventojams suteikti demokratinio ir ekonominio vystymosi perspektyvą;
10. išreiškia savo paramą visoms demokratinėms politinėms ir pilietinės visuomenės jėgoms, visų pirma moterų ir studentų organizacijoms, kurios Irane nepaisydamos daugėjančių represijų ir nesiimdamos smurto kovoja už demokratiją ir žmogaus teises; primena savo rezoliucijas šiuo klausimu ir jas patvirtina;
11. atkreipia dėmesį į naujausius Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Londono teismo sprendimus, kuriuose griežtai kritikuojamas metodas, kurį taikydamos atsakingos Europos Sąjungos tarnybos sudarė juodąjį teroristinių organizacijų ir asmenų sąrašą, ir konkrečiai prašoma iš šio sąrašo išbraukti Irano opozicijos organizacijas; primena, kad Europos Tarybos parlamentinė asamblėja išreiškė panašią nuomonę šiuo klausimu; prašo Tarybos imtis reikalingų priemonių atsižvelgiant į šiuos sprendimus, kuriuose aiškiai abejojama juodojo sąrašo politiniu ir teisiniu pagrindu; ragina panaikinti šį juodąjį sąrašą;
12. nusprendžia pakviesti M. El-Baradei pristatyti Europos Parlamente savo bendrą pasiūlymą dėl Irano branduolinės programos klausimo ilgalaikio sprendimo; ragina Europos Sąjungai pirmininkaujančią Slovėniją aktyviai paremti jo pastangas neleisti klausimo spręsti ginklu ir konfrontacija, kaip skatina JAV;
13. dar kartą prašo griežtai laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; prašo visas šalis ją pasirašyti ir galutinai nutraukti karinius branduolinius veiksmus; primena, kad pritaria idėjai sukurti Viduržemio jūros regioną, kuriame visiškai nebūtų branduolinių ginklų, o tam reikėtų, kad visos Artimųjų Rytų šalys pasirašytų Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį;
14. yra įsitikinęs, kad nuo Irano krizės politinio, o ne karinio sureguliavimo taip pat priklauso dabartinis ir būsimas Europos Sąjungos patikimumas, kaip buvo Jungtinės Karalystės ir JAV karo prieš Iraką atveju; todėl reikalauja, kad Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai J. Solana atstovautų iš tikrųjų europinėms iniciatyvoms, nepavaldžioms strateginiams JAV interesams, kuriose atsižvelgiama į tai, kad ES ir jos valstybės narės, kai jos to nori, randa ekonominių ir prekybos priemonių, kad sprendžiant šį klausimą būtų išgirstas tikras Europos balsas;
15. kreipiasi į ES valstybių narių institucijas, atsakingas už užsienio, gynybos ir energetikos politiką, ir prašo jų Irano klausimu reikšti bendrą ir su ES vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai suderintą poziciją;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Irano Islamo Respublikos parlamentui ir vyriausybei, JTO, TATENA ir Arabų Lygos generaliniams sekretoriams.