Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0073/2008

Pateikti tekstai :

B6-0073/2008

Debatai :

PV 19/02/2008 - 11
CRE 19/02/2008 - 11

Balsavimas :

PV 20/02/2008 - 4.3
CRE 20/02/2008 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 148kWORD 91k
13.2.2008
PE401.069v01-00
 
B6‑0073/2008
siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Francis Wurtz, Ilda Figueiredo, Helmuth Markov, Gabriele Zimmer, Eva-Britt Svensson, Esko Seppänen ir Roberto Musacchio
GUE/NGL frakcijos vardu,
dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją 
B6‑0073/2008

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa” (COM(2005)0330),

–  atsižvelgdamas į 27 nacionalines Lisabonos reformų programas, kurias pristatė valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Komisijos Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. paskelbtas Komisijos ekonomines prognozes,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatų paketą: „Strateginė atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ataskaita. Naujo ciklo pradžia (2008–2010 m.)“ (COM(2007)0803) ir „Pasiūlymas dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m.“ (COM(2007)0804),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybai, 2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybai, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybai, 2005 m. kovo 22 ir 23 d. bei gruodžio 15 ir 16 d., 2006 m. kovo 23 ir 24 d. ir 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusių valstybių išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 9 d., 2006 m. kovo 15 d. ir 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijas dėl Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. GUE/NGL frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 2007 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  A.   kadangi 2000 m. kovo mėn., o paskui 2005 m. vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu buvo iškelti šie tikslai: 3 proc. vidutinis ekonomikos augimas, visiškas užimtumas, skurdo ir nelygybės mažinimas bei 3 proc. Bendrijos BVP siekiančios bendros mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidos, kurie turi būti įvykdyti iki 2010 m.

B.   kadangi jau 8 metus įgyvendinama Lisabonos strategija ir laikas imtis rimtos bei išsamios jos poveikio ekonominiam ir socialiniam piliečių gyvenimui analizės,

Lisabonos strategija. Tikrosios pasekmės.

1.  pabrėžia, kad paskutinio 2008–2010 m. ciklo pradžioje Lisabonos strategijoje numatyti tikslai pasiekti 3 proc. vidutinį ekonomikos augimą, visišką užimtumą, 3 proc. Bendrijos BVP siekiančias bendras mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidas bei skurdo mažinimą siekiant jį panaikinti nebuvo įvykdyti;

2.  pažymi, kad vidutinis ekonomikos augimas ES-15 lėtėjo dešimtmetis po dešimtmečio; pažymi, kad Komisija neseniai persvarstė savo prognozes ir atkreipė dėmesį į naują ekonomikos augimo lėtėjimą; primena, kad mažėja vidutinis metinis augimas, kuris 2000–2006 m. laikotarpiu ES–27 sudarė 1,6 proc., o ES–15 sudarė 1,3 proc., palyginti su 1996–2000 m. laikotarpio atitinkamu 2,9 ir 2,8 proc. vidurkiu;

3.  atkreipia dėmesį į vis egzistuojančius ir tam tikrais atvejais didėjančius regioninius skirtumus bei socialinę nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu yra šalių ir regionų, kurie ne suartėja su ES, bet vis labiau skiriasi nuo jos vidutinio lygio;

4.  pažymi, kad nuo 2000 iki 2005 m. ES bedarbių skaičius padidėjo vienu milijonu ir kad 2006 m. ES darbo neturėjo daugiau kaip 18 mln. asmenų; pažymi, kad dėl lėtai augančio vidutinio užimtumo iki 2010 m. nebus įvykdytas 70 proc. tikslas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju dešimtmečiu užimtumas augo pirmiausia dėl to, kad didėjo nepastovaus darbo atvejų, o darbas ne visą darbo dieną sudarė pusę viso augimo;

5.  susirūpinęs pažymi, kad vyrų ir moterų skirtumai darbo rinkoje išlieka dideli, nes moterų nedarbo lygis vis dar aukštesnis palyginti su bendru ir vyrų nedarbo lygiais, o tai yra nepriimtina; mano, jog nepriimtina, kad nuo 2003 m. nemažėja vyrams ir moterims mokamo atlyginimo skirtumas, nes moterims vis dar mokama vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrams (25 proc. mažiau privačiajame sektoriuje bei 30 proc. mažiau pramonės sektoriuje) ir kad realiame gyvenime vis dar nėra lyčių lygybės siekiant karjeros;

6.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbas, kuris šiandien sudaro maždaug 18 proc., išlieka pagrindinė problema ir kad per pastaruosius 25 metus nepavyko iš esmės sumažinti jaunimo nedarbo lygio; atkreipia dėmesį į Europos užimtumo strategijos dešimties metų laikotarpio vertinimą, kurį atliko Komisija ir kuriame nurodoma, kad jaunimo galimybės būti įdarbintiems yra daugiau nei dukart mažesnės kaip darbingiausio amžiaus suaugusiųjų;

7.  pažymi, kad nuo 2000 m. išaugo pajamų skirtumai ir kad 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. skurdžiausių santykis 2006 m. išaugo nuo 4,5:1 iki 4,8:1, o tai parodo, kad ES turto koncentracija iš esmės padidėjo;

8.  mano, jog nepriimtina, kad ES didėja socialinė nelygybė ir skurdas ir kad 78 mln. žmonių, ypač moterys ir vaikai, gyvena skurde arba ties skurdo riba; pabrėžia, kad dirbančiųjų ir skurstančiųjų skaičius sudaro daugiau kaip vieną trečiąją viso ES ties skurdo riba gyvenančiųjų skaičiaus;

9.  pažymi, kad mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos investicijos, išreikštos BVP procentais, 2000–2005 m. laikotarpiu nustojo augti ir 2005 m. ES–15 sudarė 1,9 proc., o ES–25 – 1,4 proc., o tai yra žymiai mažiau nei ES tikslas užtikrinti, kad iki 2010 m. jos sudarytų 3 proc. BVP;

Lisabonos strategija. Iškeltų tikslų ir neoliberalios politikos prieštaringumas.

10.  atkreipia dėmesį į vadinamųjų Lisabonos tikslų paversti Europą ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“ ir jos neoliberalios politikos prieštaringumą;

11.  apgailestauja, kad Komisijai nepavyko savo komunikate, skirtame 2008 m. pavasarį vyksiančiam Vadovų Tarybos susitikimui, pasiūlyti, kaip reiktų spręsti per 8 metus įgyvendinant Lisabonos strategiją iškilusius svarbius socialinius ir ekonominius klausimus;

12.  apgailestauja, kad Komisija, priešingai, ragina toliau vystyti savo neoliberalią programą, tolesnį liberalizavimą, didesnę riziką ir skatina Lisabonos darbotvarkės savitą interpretavimą;

13.  pažymi, kad nuo 2000 m. ES slegia lėtas ekonomikos ir užimtumo augimas, iš produktyvumo gauto pelno perkėlimas iš darbuotojų darbdaviams, nuolatinis aukštas nedarbo lygis, skurdas, socialinė atskirtis, nesaugios darbo vietos ir pajamų nelygybė;

14.  dar kartą patvirtina, kad Lisabonos strategija, kuri buvo numatyta 2000 m. kovo mėn. ir 2005 m. vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir kurią aiškiai rėmė didžiosios Europos darbdavių organizacijos, yra pagrindinė ES priemonė siekiant skatinti viešųjų komunalinių paslaugų įmonių ir paslaugų liberalizavimą bei privatizavimą, darbo rinkų lankstumą ir prisitaikomumą, darbo užmokesčio ribojimą ir didelės dalies socialinės apsaugos tiekimo, įskaitant pensijas ir sveikatą, atvėrimą privatiems interesams;

15.  apgailestauja dėl to, kad 2005 m. vadinamojo Lisabonos strategijos atgaivinimo metu dar labiau buvo pabrėžtas neoliberalus turinys, ir primena, jog visos valstybės narės jį perkėlė į konkrečias nacionalinių reformų programas, rizikuodamos pakenkti socialinei dimensijai ir ignoruodamos ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos problemas, su kuriomis susidūrė įvairios ES valstybės narės;

16.  pabrėžia, kad Bendrijos Lisabonos programa ir nacionalinės reformų programos pagal persvarstytą Lisabonos strategiją – tai priemonės, suteikiančios nacionalinį pagrindimą ir paskatinimą vienodoms struktūrinėms reformoms visose valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į darbo rinką ir socialinę apsaugą, ir tai taip pat turės rimtų ekonominių ir socialinių pasekmių, kurias sustiprins integruotosios gairės ir Stabilumo ir augimo paktas; mano, kad šios reformos kels pavojų darbininkų, pensininkų, viešųjų paslaugų naudotojų ir vartotojų teisėms;

17.  pabrėžia, kad vykstantis rinkų liberalizavimo ir viešųjų komunalinių paslaugų privatizavimo procesas nedavė regimos naudos kainų, paslaugų kokybės arba viešųjų išlaidų sumažėjimo požiūriu; pažymi, kad vartotojų ir viešųjų paslaugų naudotojų asociacijos, priešingai, pranešė apie kainų augimą, blogėjančią paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo išlaidų didėjimą; taip pat pažymi, kad liberalizavimas sudarė sąlygas panaikinti darbo vietas paveiktuose sektoriuose ir sukurti privačias monopolijas, kurios kelia pavojų darbuotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir vartotojų teisėms;

18.  todėl nepritaria viešojo transporto, energijos ir ryšių sistemų liberalizavimui ir ypač naujiems susitarimams dėl tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais ir pašto paslaugų liberalizavimo;

19.  pabrėžia viešųjų paslaugų svarbą siekiant skatinti ES socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad nereikėtų viešųjų struktūrinių sektorių atverti konkurencijai, bet verčiau jie turi priklausyti ir būti valdomi valstybinių institucijų, nes tai vienintelis būdas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, tinkamumą ir įperkamumą bei garantuoti naudotojų teises;

20.  pabrėžia, kad pagal Europos užimtumo strategiją numatomos priemonės sudaro sąlygas darbo rinkų reguliavimo panaikinimui, pastovių darbo vietų pakeitimui nepastoviomis ir darbuotojų teisių bei kolektyvinių derybų silpnėjimui, kadangi šioje strategijoje skatinamos darbuotojų galimybės įsidarbinti ir prisitaikyti;

21.  mano, kad Europos Teisingumo Teismo (ETT) neseniai paskelbti nutarimai Vaxholm-Laval ir Viking Line bylose parodo esamų Sutarčių, kurios įtraukiamos į Lisabonos sutartį, taikymo pasekmes; labai apgailestauja, kad ETT suteikė pirmenybę ES konkurencijos taisyklėms ir įteisino socialinį dempingą bei pakenkė darbuotojų teisėms;

22.  iš esmės nepritaria naujam lankstumo ir užimtumo garantijų principui ir pastangoms įtraukti jį kaip pagrindinį principą į Europos užimtumo strategiją bei integruotas gaires augimo ir užimtumo klausimais kitu trejų metų ciklo laikotarpiu;

23.  mano, kad ši koncepcija skatina atleidimo iš darbo liberalizavimą, darbo (ir algų) priderinimą prie verslo ciklo, kai valstybių narių valstybinėms įdarbinimo tarnyboms tenka profesinio perkvalifikavimo ir darbuotojų perkėlimo išlaidos, ir darbo sutarčių reguliavimo panaikinimą, o tai kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir darbo kokybei; perspėja, kad vienas iš šios strategijos tikslų yra bedarbių pašalpų sistemos persvarstymas siekiant sumažinti pašalpas ir jų trukmę;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač kai kuriose valstybėse narėse vis dar didelis nebaigusiųjų vidurinės mokyklos asmenų skaičius;

25.  Mano, kad siekiant paversti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje” reikia atsisakyti esamos švietimo ir mokymo politikos, pagal kurią investicijos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir švietimui yra derinamos prie laisvosios rinkos kaitos ir tokiu būdu pagrindžiamas žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų komercializavimas (Bolonijos procesas);

26.  mano, kad ES pinigų ir fiskalinė politika yra varžanti, nukreipta į pagrindinius – kainų stabilumo ir biudžeto konsolidavimo pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus – tikslus; pabrėžia, kad nominalios euro konvergencijos procesas ir jo pasekmės turėjo neigiamos įtakos ekonomikos ir užimtumo augimui, socialinei ir ekonominei sanglaudai ir tikram valstybių narių suartėjimui bei viešosioms investicijoms, o tai sukėlė grėsmę dabartiniam mažam ekonomikos atsigavimui ir kovai su nedarbu;

27.  atkreipia dėmesį į neseną finansinių rinkų sukrėtimą, kuris stipriai paveikė ir vis labiau veikia ne tik JAV, bet ir ES bei kitų šalių ekonomiką; pabrėžia didesnį finansinės krizės pavojų, kuris kyla dėl kapitalo rinkų reguliavimo panaikinimo ir jų didėjančio nepastovumo pasaulio mastu bei augančio vadinamųjų kazino ekonomikų, kurios kelia nuolatinę grėsmę realiai ekonomikai, skaičiaus; atmeta reguliavimo panaikinimą, numatytą į Lisabonos strategiją įtrauktame finansinių paslaugų veiksmų plane;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kokį poveikį daro Europos centrinio banko nurodymai pinigų klausimais ir jo atkaklus reikalavimas teikti pirmenybę kainų stabilumui tuomet, kai Federalinių rezervų sistema mažina palūkanų normas ir netgi Tarptautinis valiutos fondas įspėja dėl susiklosčiusios padėties;

29.  atkreipia dėmesį į ES išorės veiksmų darbotvarkę, kuriai būdinga vis agresyvesnė išorės prekybos ir investicinė politika bei naujas neoliberalus požiūris į santykius su mažiau išsivysčiusiomis šalimis;

30.  iš esmės prieštarauja tam, kad ES skatintų vadinamuosius Ekonominės partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis ir nustatytų viešųjų paslaugų ir komunalinių paslaugų liberalizavimą bei užtikrintų rinkų atvėrimą Europos įmonėms siekiant baigti Dohos derybų vilkinimą;

31.  apgailestauja, kad ES patvirtino 2008 m. biudžetą laikydamasi neratifikuotoje Europos Konstitucijoje nurodytų ir dabar įtrauktų į Lisabonos sutarties projektą prioritetų, t. y. dėl konkurencijos ir (arba) konkurencingumo, saugumo ir militarizavimo, o ne socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos uždavinių, su kuriais susiduria išsiplėtusi ir sanglaudos siekianti ES, sprendimo;

Time for change - a new 'Strategy for Solidarity and Sustainable Development'

32.  Calls on the Council to commit itself to real change and to focus on securing the welfare and living standards of citizens, fighting poverty, and developing social and economic cohesion and the sustainable use of resources,

33.  Stresses that a new strategy is needed to set a new path for Europe: a path of full employment, decent jobs with rights, better wages, social and economic cohesion and social protection for all, guaranteeing the highest living standards; a path that pays heed to the development needs of each Member State, in particular the less developed, that promotes real convergence, and that helps reduce the development gap between Member States and the existing economic, social and regional disparities;

34.  Calls, therefore, for the Lisbon Strategy to be replaced by a 'European Strategy for Solidarity and Sustainable Development' based on the abovementioned principles, with a new set of economic, social and environmental policies to encourage investment:

   (i)in the quality of work in all its aspects (wages, stability, working conditions and training) and improving qualifications, in order to achieve a highly trained and skilled workforce,
   (ii)in basic and industry-supportive infrastructure,

   (iii)   in public services, in order to improve their quality,

   (iv)in a strong cohesion policy, in order to promote social and economic cohesion,
   (v)in the protection of the environment and in eco-technologies,
   (vi)in improving labour, social, environmental and safety standards, in order to achieve harmonisation to meet the highest standards,

   (vii)   in the social economy,

   (viii)   in social protection, in order to eradicate poverty and fight against social exclusion,

   (ix)in (public) research and innovation, in order to guarantee its benefits to all,
   (x)in the promotion of culture, sports and civil participation,
   (xi)in the progressive 'dematerialisation' of the economy;

35.  Insists on the revocation of the Stability and Growth Pact, in parallel with the establishment of an Employment and Growth Pact which will foster public investment, improve efficiency, and set specific economic, social and environment criteria tailor-made to the particular needs of each Member State, in particular targeting unemployment reduction;

36.  Stresses the need to support the development of the less-favoured regions, areas with permanent structural disadvantages, the outermost regions, and areas affected by recent deindustrialisation or industrial restructuring, in order to strengthen economic and social cohesion and women's social inclusion in those areas and regions;

37.  Stresses the importance of the state's role in the promotion of economic development, support for productive investment, creation of jobs with rights, stimulation of exports, and support to micro-businesses and SMEs, the cooperative sector and families;

38.  Insists on the strengthening of the state's role in regulation, participation and intervention as regards the market and on a better regulatory framework, in particular for financial markets;

39.  Calls for the implementation within the EU of a tax on capital movements, in view of the increasing volatility and instability of the financial markets, the danger posed to the real economy by speculation, and the need to obtain new sources of tax revenue with a view to redressing the tax balance as between labour and capital;

40.  Notes the problem of tax evasion and erosion and its impact on revenue and budget losses at national level; calls for a firm commitment from the Member States to abolishing tax havens and offshore activities within the EU by 2010, and asks the Council, the Commission and the Member States to make a firm commitment to abolishing tax havens and offshore activities worldwide;

41.  Draws attention to the increasing external dependency of the EU, which is a direct consequence of the continuous deindustrialisation and relocation policy of productive activities to third countries;

42.  Calls for a new policy of industrial investment that takes advantage of the natural resources and productive capacity of each Member State;

43.  Recalls its request for the creation of a regulatory framework at EU level to penalise relocations of firms inside and outside the EU; considers that public aid to enterprises at national and EU level should be linked to long-term commitments by them in terms of regional development and employment, and that no aid should be granted that could be used to promote relocations;

44.  Notes the intention to revise the European Works Council Directive (94/45/EC); calls on the Commission and Council to take due account of Parliament's resolution of 17 January 2007 stating the need to protect workers' rights in restructuring processes affecting industrial undertakings, the need to guarantee full access to information and the possibility of decisive intervention throughout the process, including the right to vote, and the need to define the criteria for the compensation that would be owed to workers should the undertaking fail to comply with its contractual obligations;

45.  Emphasises that the review of the European Employment Strategy (EES) and the Integrated Guidelines for the next cycle (2008–2010) must be based not on the Commission's flexicurity concept, but, instead, on the promotion of jobs with rights; calls on the Member States, the Commission and the Council to take effective measures with a view to complying with social standards and guaranteeing decent jobs, thereby ensuring decent incomes for workers, and in particular women, as well as the rights to safety and health at work, social protection and trade union freedom, and to promote the abolition of all forms of discrimination between men and women at work, while also pursuing the ambitious objective of reducing the number of working poor in Europe;

46.  Stresses that policies are needed to achieve equality for women and men (e.g. equal pay, parental leave, access to employment with rights) and to create better conditions for reconciling employment and private life, guaranteeing the economic independence of women; notes the need for enhanced educational and social infrastructures for young and elderly people alike, including increased (and better) facilities for learning, (affordable) childcare, nursing care and care for the elderly; reminds the Member States of the commitment they entered into at the Barcelona Summit in 2002;

47.  Calls on the EU to make a strong commitment to working-time reduction, without lowering wages, in order to create jobs and increase productivity; calls, therefore, on the Commission to withdraw its proposal for the revision of the Working Time Directive; calls on the Member States to coordinate efforts to gradually reduce working time by 2010, and stresses the short-term objective of a 35-hour week; considers that the reduction of working time without lowering wages should be seen as an aim in itself and a measure of societal wellbeing;

48.  Stresses the importance of increasing the overall level of education and qualifications of the population; recalls that quality public education is fundamental to development, and considers that education and training systems must be reinforced at various stages in life, with further investment and access to higher education facilitated to all;

49.  ragina valstybes nares visų pirma skirti dėmesio pradinės ar vidurinės mokyklos nebaigusių žmonių problemoms; mano, kad mokyklos nebaigusiųjų skaičius ES nepriimtinai aukštas; ragina per pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą padidinti ankstesnius įsipareigojimus ir iki 2010 m. perpus sumažinti šį skaičių;

50.  pabrėžia valstybės finansuojamų pagrindinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų svarbą siekiant skatinti naujoves ir mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą ir parengti tvarios plėtros politiką bei prisidėti prie gerovės ir darbo vietų kūrimo; ragina valstybes nares padvigubinti pastangas siekiant parengti naujoves, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą mažose ir vidutinėse įmonėse skatinančią politiką;

51.  pabrėžia, kad ES ir valstybių narių valstybės investicijų programos turi būti grindžiamos ekologinio ir socialinio tvarumo principais; mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti priemonių, kuriomis skatinamas veiksmingesnis energijos naudojimas, vystymui, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui ir energijos bendros gamybos technologijų skatinimui; ragina rengti Bendrijos programą, pagal kurią būtų numatoma remti priemones, skirtas energijos efektyvumui didinti ir energijos vartojimui mažinti valstybėse narėse;

52.  apgailestauja dėl to, kad ES, spręsdama klimato kaitos ir energijos trūkumo problemą, iš esmės apsiriboja klausimu, ar valstybės narės tinkamai atvėrė savo energijos rinką, ar ne;

53.  ragina rengti investicinę politiką, skirtą veiksmingiems viešojo transporto tinklams, ir skatinti jų naudojimą bei taupyti daugiau energijos ir sekti geresnės aplinkos apsaugos kokybės;

54.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant numatyti veiksmingas priemones, skirtas transportui, vadovaujantis tvarumo principu ir skatinant investicijas į ekologiškesnes transporto priemones;

55.  primygtinai reikalauja, kad išorės santykiai būtų grindžiami nesikišimo principu ir būtų skatinami tolesni veiksmai, kuriais siekiama remti vystymą ir bendradarbiavimą su visomis šalimis;

56.  pabrėžia, kad ES turėtų iš esmės persvarstyti savo agresyvią neoliberalią pasaulinės prekybos strategiją ir pakeisti kryptį, pasirinkdama solidarumu grindžiamą prekybos darbotvarkę, pagal kurią būtų gerbiamos kiekvienos šalies ypatybės, papildomi poreikiai ir gamybinis suverenumas; pabrėžia, kad, užuot siekus prieštaringų ES užsienio prekybos ir plėtros politikos tikslų, reikėtų itin daug dėmesio skirti tam, kokį poveikį prekybos politika padarė besivystančiose šalyse ekologiniu, socialiniu ir ypač lyčių požiūriu;

57.  Mano, kad taikomi ekonominio efektyvumo arba konkurencingumo vertinimai, kurie buvo pasiūlyti pagal vadinamųjų geresnių teisės aktų iniciatyvą, yra grindžiami verslo interesais ir vienu tikslu, t. y. panaikinti visus teisės aktus, kurie kelia grėsmę konkurencijai arba verslo pelningumui, ir skatinti panaikinti reguliavimą; mano, kad poveikio vertinimuose neturėtų būti abejojama siūlomų ar esamų teisės aktų pradiniais tikslais, ypač darbo apsaugos, socialinių, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisių srityse;

58.  ragina Komisiją pasinaudoti 2008–2009 m. biudžeto peržiūros galimybe, kuri numatyta Tarpinstituciniame susitarime, ir iš esmės padidinti sanglaudos politikai skirtas sumas siekiant sumažinti regionų skirtumus ir skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei tikrą suartėjimą ir įtvirtinti Bendrijos biudžeto perskirstomąjį pobūdį;

*

*  *

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

Teisinė informacija - Privatumo politika