PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
14.4.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Miroslav Ouzký
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu
dėl rengimosi Bonoje, Vokietijoje, vyksiančiai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai ir Biosaugumo protokolo šalių susitikimui biologinės įvairovės ir biosaugumo klausimais
B6‑0143/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl rengimosi Bonoje, Vokietijoje, vyksiančiai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai ir Biosaugumo protokolo šalių susitikimui biologinės įvairovės ir biosaugumo klausimais
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 9-ąją Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių konferenciją (COP 9), kuri vyks 2008 m. gegužės 19–31 d. Bonoje, Vokietijoje,
– atsižvelgdamas į 4-ąjį Kartachenos Biosaugumo protokolo šalių susitikimą, kuris vyks 2008 m. gegužės 12–16 d. Bonoje, Vokietijoje,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m. (2006/2233(INI)),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi Biologinės įvairovės konvencija (BĮK) – didžiausios apimties tarptautinis susitarimas dėl biologinės įvairovės saugojimo, kuriame nagrinėjami biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo bei sąžiningo ir nešališko naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo klausimai, ir kadangi ją pasirašė 190 šalys, įskaitant 27 Europos bendrijos valstybes nares,
B. kadangi Biologinės įvairovės konvencijos šalys įsipareigojo iki 2010 m. labai sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir iki 2010 m. sukurti visuotinį sausumos (ir iki 2012 m. – jūros) saugomų teritorijų tinklą,
C. kadangi šios Konvencijos patikimumas priklausys nuo to, ar bus pasiekti šie tikslai,
D. kadangi pasitikėjimą Europos Sąjunga įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją mažina tai, kad nepakankamai įgyvendinami vidaus teisės aktai ir politika biologinės įvairovės srityje, pvz., Paukščių ir Buveinių direktyvos, trūksta praktinių pastangų siekiant įgyvendinti įsipareigojimą iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ES teritorijoje, ES nenoras pradėti derybų dėl teisiškai įpareigojančio akto, kuris reglamentuotų prieigą ir dalijimąsi nauda, teksto, taip pat nenoras skirti naujo papildomo tikslingo finansavimo, kuris padėtų įgyvendinti konvenciją besivystančiose šalyse,
E. kadangi miškų biologinės įvairovės nykimas, miškų naikinimas ir klimato krizė yra tokio masto, kad reikia imtis esminių priemonių sprendžiant miškų nykimo ir jų būklės blogėjimo problemą nelaukiant, kol bus įgyvendinama laikotarpiui nuo 2012 m. skirta strategija,
F. kadangi reikia pašalinti didelius BĮK darbo programų įgyvendinimo trūkumus,
G. kadangi per paskutinį BĮK šalių posėdį nuspręsta sustiprinti vietinių gyventojų ir vietos bendruomenių atstovų vaidmenį vykdant derybas dėl prieigos ir dalijimosi nauda, taip pat dėl jų teisės nustatyti savo teritorijose taikytinus prioritetus pagal JT deklaraciją dėl vietinių gyventojų teisių,
H. kadangi per paskutinį BĮK šalių posėdį šalys paragintos dėti daugiau pastangų gerinant su miškais susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir spęsti prekybos šioje srityje klausimus,
I. kadangi per paskutinį BĮK šalių posėdį dar kartą patvirtintas atsargumo principo taikymas naudojant rūšinio genetinio naudojimo ribojimo technologijas (angl. Genetic Use Restriction Technology, GURT) ir rekomenduota nepritarti, kad jos būtų bandomos laukuose ir naudojamos prekyboje,
J. kadangi dėl klimato kaitos dar labiau pablogės pasaulinės biologinės įvairovės padėtis ir tai lems ekosistemų būklės blogėjimą ir rūšių nykimą bei darys tiesioginį poveikį žmonijos vystymuisi ir kovai su skurdu,
K. kadangi, remiantis skaičiavimais, maždaug 20 % pasaulyje išmetamų anglies junginių susidaro dėl miškų kirtimo ir jų nykimo,
L. kadangi Biologinės įvairovės konvencija ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (JTJTK) yra visos jūrų aplinkos apsaugos tarptautinis teisinis pagrindas; kadangi vis dar nėra jokio bendro teisiškai įpareigojančio susitarimo, kuris užtikrintų, kad visi esami įsipareigojimai būtų nuolat vykdomi visose jūrų zonose, įskaitant tarptautinius atvirų jūrų vandenis,
M. kadangi BĮK tenka svarbus vaidmuo remiant JT Generalinės Asamblėjos veiklą, susijusią su nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiomis saugomomis jūros zonomis, nes BĮK užtikrina mokslinę ir, jei reikia, techninę informaciją ir konsultacijas, susijusias su jūrų biologine įvairove,
1. yra labai susirūpinęs, kad toliau nyksta biologinė įvairovė ir vis didėja Europos Sąjungos sukeltų ekologinių padarinių, kurių poveikis biologinei įvairovei taip pat juntamas toli už Europos Sąjungos ribų;
2. ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti iniciatyvą ir principingumą tariantis dėl konkrečių priemonių, skirtų saugoti biologinei įvairovei ir vietos, ir tarptautiniu lygmenimis, bei palengvinant šių priemonių įgyvendinimą;
3. pripažįsta Europos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000, kuris yra pagrindinė ES pastangų vykdyti savo tarptautinius ir vidaus įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje dalis, svarbą ir ypač reikšmingą jo indėlį į pasaulinio saugomų teritorijų tinklą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos Paukščių ir Buveinių direktyvos ir griežtai nepritaria bet kokiam bandymui sumažinti jų apsaugą;
4. mano, kad, vykstant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių diskusijoms dėl miškų kirtimo ir jų nykimo besivystančiose šalyse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, turi būti gaunama informacija iš Biologinės įvairovės konvencijos šalių, taip pat turi būti užtikrinama darna su BĮK numatytais tikslais ir siekiu išsaugoti miškų biologinę įvairovę;
5. be to, ragina labiau stengtis siekiant padidinti Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK), JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD) ir JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) tarpusavio sąveiką klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares:
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) priėmus sprendimus būtų siekiama įgyvendinti BĮK saugomų teritorijų programą ir užtikrinti aktyvesnį 2010 m. tikslų įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant BĮK miškų biologinės įvairovės darbo programai;
- –finansiškai remti iniciatyvą „LifeWeb“, pagal kurią siekiama suderinti savanoriškus šalių įsipareigojimus nustatyti ir valdyti saugomas teritorijas su pagalbos teikėjų savanoriškais įsipareigojimais teikti tikslinį (bendrą) finansavimą;
- –atlikti svarbiausią vaidmenį derybose dėl sąžiningų, nešališkų ir teisiškai privalomų naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo taisyklių nustatymo; mano, kad ypač svarbu, jog BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų padaryta pažanga nustatant pagrindinius tarptautinių naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo taisyklių elementus ir užtikrinta, kad išteklius teikiančiose šalyse būtų visiškai laikomasi nacionalinių teisės aktų, kurie leistų veiksmingai kovoti su biologiniu piratavimu;
- –stiprinti JTBKKK ir BĮK sinergiją ir ryšius siekiant gauti kuo daugiau bendros naudos, susijusios su klimato kaitos padarinių mažinimu, biologinės įvairovės apsauga ir tvariu žmonijos vystymusi;
- –laikytis pozicijos, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausus jos naudojimas turėtų būti vienas iš svarbiausių BĮK šalių devintosios konferencijos (COP 9) prioritetų;
- –užtikrinti, kad būtų pripažinta, jog saugomų teritorijų ir jų tinklų veiksmingas valdymas ir finansavimas yra neabejotinai būtini ir užtikrinti, kad būtų partvirtinti naujoviški nuolatiniai finansavimo mechanizmai, nes jie padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir ją tausiai naudoti;
- –atlikti Europos Sąjungos klimato kaitos nulemtos sausros ir vandens stygiaus poveikio ir jų įtakos laukinių gyvūnų buveinėms vertinimą, didžiausią dėmesį skiriant migruojančių paukščių perėjimo teritorijoms, taip pat skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, skirtą saugoti migruojančius paukščius ir užliejamas teritorijas, kurios yra šių paukščių vandens ir maisto šaltinis;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) šalys būtų paragintos pradėti diskusiją ir susitarti dėl tinkamo miškų valdymo principų ir kriterijų, remdamiesi jau padaryta pažanga vykdant įvairius su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (FLEG/T) regioninius procesus ir įgyvendinant Amazonės sutartį;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų susitarta, kad šalys pradėtų diskusijas ir susitartų dėl pasaulinio medžių kirtimo ir prekybos mediena mechanizmo siekiant kovoti su nelegalia medienos ruoša ir skatinti tausų miško išteklių naudojimą; užtikrinti, kad šios konferencijos metu šalys būtų paragintos priimti nacionalinės teisės aktus, neleidžiančius rinkoje parduoti medienos ir medienos gaminių, pagamintų nelegaliai kertant miškus ir juos naikinant;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) šalims būtų rekomenduota į nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, į nacionalines miškininkystės programas bei kitas su miškais susijusias strategijas labiau integruoti klimato kaitos poveikio miškų biologinės įvairovės aspektus bei iniciatyvas, kuriomis siekiama šias problemas spręsti, taip pat remti mokslinius tyrimus siekiant geriau suprastinti klimato kaitos poveikį miškų biologinei įvairovei;
- –užtikrinti dabartinių įsipareigojimų geriau saugoti ir tausiai valdyti jūros biologinę įvairovę spartesnį įgyvendinimą siekiant apsaugoti jūrų biologinę įvairovę nuo žalingos veiklos;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų patvirtinti siūlomi saugotinų jūros zonų nustatymo bei pavyzdinių saugomų jūros zonų tinklų kūrimo moksliniai kriterijai, kurie buvo rekomenduoti ekspertų seminare ekologinių kriterijų ir biologinės bei geografinės saugotinų jūros zonų klasifikacijos sistemų tema;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) šalims būtų rekomenduota siekti jūrų biologinės įvairovės nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose zonose taikyti integruotą valdymo metodą, siekiant laikytis nustatytų kriterijų ir į saugomų jūros zonų nacionalinius ir regioninius tinklus įtraukti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančius tarptautinius vandenis;
- –ragina valstybes pradėti derybas dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (JTJTK) įgyvendinančio susitarimo, susijusio su jūrų biologinės įvairoves apsauga nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose zonose siekiant užtikrinti ilgalaikį integruotą valdymą;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų priimtas galutinis sprendimas uždrausti visas genetinį naudojimą ribojančias technologijas (angl. GURT) ir susitarta dėl paskleidimo į aplinką, įskaitant bandymus lauke, ir prekybos genetiškai modifikuotais medžiais moratoriumo;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų paskelbtos minėtojo ekspertų seminaro, kurį surengė JT Generalinės Asamblėjos ad hoc neterminuota neoficiali darbo grupė, rekomendacijos jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės srityje;
- –atlikti svarbiausią vaidmenį Kartachenos protokolo šalių susitikimo metu siekiant sukurti plačiai taikomą teisiškai įpareigojančią atsakomybės sistemą;
- –užtikrinti, kad BĮK šalių devintojoje konferencijoje (COP 9) būtų nustatyti energijos gamybai skirtos biomasės gamybos tvarumo kriterijai siekiant užkirst kelią galimoms neigiamoms biokuro gamybos augimo pasekmėms;
- –skatinti visiškai įgyvendinti BĮK bendruosius principus dėl buveinėms nebūdingų invazinių rūšių ir patvirtinti su tuo susijusius ES teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai sprendžiamas klausimas dėl pavojų, kuriuos buveinėms nebūdingos invazinės rūšys kelia Europos Sąjungos buveinėms ir rūšims;
- –skatinti įgyvendinti saugomų teritorijų darbo programą, ypač jos 2.2 tikslą, pagal kurį siekiama plėsti ir užtikrinti vietinių gyventojų, vietos bendruomenių ir susijusių suinteresuotų šalių dalyvavimą nustatant ir valdant saugomas teritorijas, įskaitant sąmoningumo, susijusio su neigiamų pasekmių mažinimo ir prisitaikymo veikla, didinimą ir intensyvesnį administracijos ir žemės savininkų bendradarbiavimą;
- –skatinti ir remti tvarios miškininkystės ir kitų kultūrų, įskaitant biokurą ir medžių sodinimą galvijų auginimo vietose, sertifikavimo schemas;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Biologinės įvairovės konvencijos šalims.