PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

16.4.2008

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Monica Frassoni, Raül Romeva i Rueda ir Alain Lipietz
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl 5-ojo Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukščiausio lygio susitikimo Limoje

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0147/2008

B6‑0149/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl 5-ojo ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo Limoje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į keturis aukščiausio lygio Lotynų Amerikos ir Karibų jūros bei Europos Sąjungos aukščiausio lygio vadovų susitikimus, vykusius Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28–29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17–18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28–29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12–13 d.),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 20 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste vykusio Rio de Žaneiro grupės ir Europos Sąjungos XIII ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 19 d. Dominikos Respublikoje, Santo Domingo mieste, vykusios Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų konferencijos (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m birželio 14–16 d. Limoje vykusios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos XVII tarpparlamentinės konferencijos baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į keturias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitas, I darbo grupės ataskaitą „ Klimato kaita iš fizinių mokslų perspektyvos“, II darbo grupės ataskaitą„ Poveikis, prisitaikomumas ir pažeidžiamumas“, III darbo grupės ataskaitą „ Klimato kaitos pasekmių mažinimas“ ir 2007 m. parengtą ketvirtąją vertinimo ataskaitą (AR4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl visuotinės partnerystės ir bendros strategijos plėtojant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius[1], ir į 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl tvirtesnės Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystės,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu,

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos 2007 m. gruodžio 20 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnį,

A.  kadangi labiau nei bet kada reikia toliau plėtoti dviejų regionų strateginę partnerystę, kuri buvo skelbiama keturių anksčiau vykusių aukščiausio lygio susitikimų metu,

B.  kadangi nors ir buvo imtasi svarbių priemonių, reikia dar daug padaryti tiek partnerystės politikos ir saugumo, tiek socialinėje ir ekologijos ir prekybos bei biudžeto srityse,

C.  kadangi strateginė partnerystė turi sudaryti jos visuomenių suartėjimo galimybes, skatinti socialinę plėtrą ir ryžtingai prisidėti prie akivaizdaus skurdo ir nelygybės sumažinimo Lotynų Amerikoje, abiejų žemynų kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės išsaugojimo; šio tikslo turi padėti siekti nuolatinis regiono ekonomikos augimas, vykstantis pastaraisiais metais, žmonių mainai ir įvairi pagalba bei patirties socialinės sanglaudos klausimais mainai, kuriuos gali pasiūlyti Europos Sąjunga,

D.  kadangi vis dar nepasiekta pakankamos socialinės Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių sanglaudos, šiose šalyse skurdas drastiškai tebeauga, pagal paskutinę JTVP ataskaitą smurto lygis pakilo, o Kolumbijoje tebesitęsia aštrus ginkluotas konfliktas,

E.  kadangi politiniai vadovai turi tinkamai nagrinėti klimato krizės, kuri ypatingai veikia neturtingiausius visuomenės sluoksnius, klausimą, kuris sudaro vieną pagrindinių Limos susitikimo darbotvarkės klausimų, ir pasiruošti į galiojančius partnerystės susitarimus su Čile ir Meksika įtraukti jau visiškai parengtus skyrius ir visiškai pakeisti derybų su MERCOSUR bloku, Andų bendrija ir Centrinės Amerikos šalimis prioritetus,

F.  kadangi abiejų žemynų pilietinei visuomenei trūksta abiejų – bendradarbiavimo ir politinio dialogo – ramsčių, kuriais paremti ir galiojantys susitarimai, o tiems dėl kurių deramasi, trūksta aiškumo ir skaidrumo ir kadangi reikia aiškiai juos sustiprinti trečiojo, prekybos skyriaus, ramsčio atžvilgiu, siekiant sėkmingai išspręsti problemas, kurios bus nagrinėjamos Limos susitikime,

G.  kadangi šiuo metu Lotynų Amerikoje baigiasi gamtiniai ištekliai, varžybos dėl išteklių ir energijos dar labiau kenkia aplinkai ir prisideda prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo, žmogaus teisių padėties blogėjimo visose srityse (politinėje, socialinėje, kultūros ir aplinkos apsaugos), taigi griežtinant reglamentavimą nacionaliniu, dviejų regionų ir daugiašaliu lygmeniu būtina sustabdyti šiuos pokyčius,

H.  kadangi EUROLAT konferencija, vyksianti dvi savaites prieš aukščiausio lygio susitikimą Limoje turi ryžtingai atmesti verslo įtaką ir susitelkti į gyventojų, ypač į labiausiai socialiai atskirtų jų grupių, poreikius tose rinkimų apygardose, kuriose jie buvo išrinkti ir (arba) dirba,

1.  patvirtina įsipareigojimą remti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionų integracijos organų veiklą ir dėti visas pastangas siekiant, kad aukščiausio lygio susitikimo Limoje metu būtų pastebėta visavertė strateginės partnerystės pažanga; dėkoja aukščiausio lygio susitikimui pirmininkavusioms Peru ir Slovėnijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Europos Komisijai ir Europos Tarybai už jų ryžtingas pastangas to siekiant;

Strateginės dviejų regionų partnerystės principai ir prioritetai

2.  patvirtina savo įsipareigojimus dviems regionams ir siekį teikti pirmenybę strateginei dviejų regionų partnerystei – geriausiam būdui norint užtikrinti abiejose Atlanto pusėse esančių partnerių vertybes ir interesus bei skatinti daugiašališkumą;

3.  kartoja, kad 2002 m. Madride vykusiame aukščiausio lygio susitikime priimta deklaracija dėl abiem regionams bendrų vertybių ir pozicijų vis dar aktuali, kaip ir bendras sprendimas siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, kaip dar kartą patvirtinta per Gvadalacharoje (2004 m.) ir Vienoje (2006 m.) vykusius aukščiausio lygio susitikimus;

4.  taigi siūlo bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri neapsiribotų pavieniais pasiūlymais ar veiksmais, o būtų siekiama pagrindinio tikslo – apie 2012 m. įkurti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinę tarpregioninės partnerystės erdvę, įskaitant visavertę strateginę partnerystę politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros srityse ir drauge siekti tvarios plėtros;

5.  rekomenduoja palaikant partnerystę politikos ir saugumo srityse remtis nuolatiniu, sektoriniu ir veiksmingu politiniu dialogu bei Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuri, panašiai kaip ir Jungtinių Tautų chartija, sudaro galimybes rengti bendrus pasiūlymus politikos, strategijos ir saugumo srityse;

6.  pabrėžia, kad siekiant to, kad prekybos ir ekonomikos ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos būtų naudingi abiems šalims, reikia:

• –investuoti į Lotynų Amerikos nacionalinių gamybos bazių įvairinimą ir modernizavimą – šios šalys vis dar labai priklausomos nuo keleto eksporto prekių, kurių daugelis yra pirminiai produktai arba pusgaminiai – diegiant alternatyvias technologijas, kurios būtų veiksmingos bei padėtų sukurti daugiau darbo vietų ir padidinti namų ūkių pajamas;
• –pereiti nuo grynai prekybinių prie ekonominių santykių, atsižvelgiant į šių regionų ekonomikos skirtumus ir skiriant reikiamą dėmesį socialiniams ir aplinkos apsektams, įskaitant ekologiškų ir atsinaujinančių technologijų perdavimo ir su juo susijusių mokymų planus, kurie būtų įgyvendinami pasitelkus mišrias dviejų regionų investicijas ir bendras gamybos sistemas;
• –pabrėžti būtinybę užtikrinti investuotojų teisių ir pareigų investicijų šalyje teisinio tikrumo principą darbo ir aplinkos apsaugos teisės aktuose ir sukuriant investicijoms tinkamą ir palankią aplinką;
• –atsižvelgti į skirtingą santykinį išsivystymo lygį, kuris reiškia, kad ES turėtų numatyti specialų diferencijuotą režimą, ES taikomą ypač toms šalims, kurių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygis žemiausias;
• –skatinti Lotynų Amerikos integraciją;

7.  remia Limos aukščiausio lygio susitikimui pasiūlytą darbotvarkę ir tai, kad joje aiškiai sutelkiamas dėmesys į dvi temas: visų pirma skurdo, nelygybės ir integracijos klausimus, be to su tvarios plėtros ir su aplinkos apsauga, klimato kaita ir energetika susijusius klausimus;

8.  primena, kad greitas Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) įsteigimas po paskutiniojo Vienos aukščiausio lygio susitikimo, atsižvelgiant į Asamblėjos, kaip strateginės partnerystės parlamentinės institucijos, vaidmenį, labai sustiprina partnerystės ir jos institucinės struktūros demokratinį teisėtumą, nes įtraukiamos diskusijų, kontrolės ir stebėsenos funkcijos tais strateginės partnerystės klausimais, kurie patenka į Asamblėjos kompetencijos sritį;

9.  rekomenduoja Limos aukščiausio lygio susitikimo metu pakartoti ES ir LAKR įsipareigojimą laikytis pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos principų bei vertybių, žodžio bei spaudos laisvės ir žmogaus teisių, taip pat pasmerkti visų formų diktatūrą ar autoritarizmą;

Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo

10.  pabrėžia naudą, kurią bendras daugiašališkumo siekis duotų Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, kurie kartu vienija daugiau nei milijardą gyventojų, beveik trečdalį Jungtinių Tautų valstybių ir sudaro ketvirtį pasaulio prekybos;

11.  strateginė partnerystė turėtų būti pagrįsta realiais tikslais ir bendromis programomis, įkvėptomis daugiašališkumo principo (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme, JTO pagrindinio vaidmens pripažinimas ir pan.);

12.  rekomenduoja imtis bendrų veiksmų visose srityse ir forumuose, kuriuose aiškiai sutampa principai, vertybės ir interesai, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinės taikos procesą ir saugumo politikos sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkos apsaugos politiką, vystymąsi, pilietinės visuomenės dalyvavimą pasaulinio valdymo procese ir tarptautinės finansų sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo) reformą;

13.  pabrėžia, kad daugiašalis požiūris yra labiausiai tinkamas, kai reikia kovoti už bendrus tikslus ir nugalėti bendrus sunkumus, darančius poveikį Europos ir Lotynų Amerikos partneriams, pavyzdžiui, energetikos saugumas ir biologinės įvairovės apsauga, kova su nebaudžiamumu ir moterų žudymu, prekyba žmonėmis ir migrantų, kur jie bebūtų, teisių apsauga, kova su prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu ir terorizmu;

14.  pabrėžia įsitikinimą, kad kovos su terorizmu veiksmus galima vykdyti tik labai griežtai laikantis žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principų; reikalauja besąlygiškai ir nedelsiant paleisti visus Kolumbijoje pagrobtus asmenis, ypač sergančius; minėtas paleidimas turi vykti vienašaliu Kolumbijos jungtinių savigynos pajėgų (AUC, šiuo metu isp. Águilas Negras), Nacionalinės išvadavimo armijos (ELN), Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) ar bet kurios kitos organizacijos, atsakingos už pagrobimą, sprendimu, o jo nesant, nedelsiant sudarant humanitarinių mainų susitarimą;

15.  pritaria Jungtinių Tautų, ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo ir šio Parlamento pakartotinėms rezoliucijoms, kuriose atmetamos visos tokios priverstinės priemonės, kaip eksteritorinių teisės aktų numatytos nuostatos, kurios dėl savo vienašališkumo ir eksteritorialumo prieštarauja tarptautinei teisei, iškreipia Europos ir Lotynų Amerikos partnerių prekybą ir kelia pavojų bendram daugiašališkumo siekiui;

Ryžtingas regioninės integracijos į partnerystės susitarimus postūmis

16.  mano, kad visaverčių, ambicingų ir subalansuotų partnerystės susitarimų tarp ES ir Lotynų Amerikos, kuriuose būtų gerbiamos gyventojų žmogaus, ekonominės ir socialinės teisės, bendra tvari plėtra ir socialinės nelygybės mažinimas, prisidedantis prie PPO daugiašališkumo, sudarymas ir veiksmingas taikymas yra strateginis tikslas tokioje tarptautinėje aplinkoje, kurioje didėja tarpusavio priklausomybė ir kuri apibūdinama ekonominiu augimu, naujų ekonominių galių atsiradimu ir vis didesnėmis pasaulinėmis problemomis;

17.  pabrėžia, kad būtina pakeisti dabartinių santykių prioritetus ir derybas dėl susitarimų tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono valstybių ir jų įgyvendinimo vėl koncentruoti į žmogaus ir socialinių teisių ir priemonių, užtikrinančių tinkamą jų priežiūrą, svarbą

18.  pabrėžia, kad siekiant naujos pagrindinių prioritetų pusiausvyros reikėtų ir susitarimuose teikti daug daugiau reikšmės politiniam dialogui ir bendradarbiavimo ramsčiams sutartyse, konsultuojantis su visų regionų pilietine visuomene ir jai prižiūrint, ir aiškiai pagerinti specialiojo diferencijuoto režimo taikymą ekonomiškai atskirtiems regionams ir šalims, atsižvelgiant į sanglaudą gerbūvio srityje, darbuotojų teisių padėties gerinimą ir užkertant kelią bei kovojant su aplinkai daroma žala; taigi mano, kad būtina šiuo požiūriu peržiūrėti poveikio tvariam vystymuisi įvertinimus ir ragina tai padaryti prieš derybų pabaigą;

19.  siūlo, kad kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos pasaulinės tarpregioninės partnerystės erdvę ekonomikos ir prekybos srityje būtų remiamasi modeliu, suderinamu su PPO ir regionalizmo nuostatomis, ir šis modelis būtų taikomas dviem etapais:

• a)pirmą etapą apibūdintų kiek galima greitesnė derybų dėl tarpregioninių Europos Sąjungos ir MERCOSUR, Europos Sąjungos ir Andų bendrijos, Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių partnerystės susitarimų pabaiga ir galiojančių Europos Sąjungos ir Meksikos bei Europos Sąjungos ir Čilės susitarimų išplėtimas;
• b)antrasis etapas turi baigtis 2010 m. sudarius Pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą, kuriame būtų remiami teisiniai ir instituciniai dviejų regionų strateginės partnerystės aspektai, geografiškai apimant visą partnerystės regioną, kuriame būtų aptartas laisvas asmenų judėjimas ir dviejų regionų prekybos mainai ir išplečiant Lotynų Amerikos integracijos susitarimus, ir vykdant ES partnerystės su visomis šalimis ir regioninėmis grupėmis procesą;

20.  siūlo, kad Limos aukščiausio lygio susitikimo dalyviai įpareigotų atlikti visuotinės partnerystės susitarimo aplinkos ir socialinio tvarumo sričių įgyvendinamumo analizę, siekiant sukurti siūlomą visuotinės partnerystės erdvę;

Dėl Limos susitikimo darbotvarkės skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo klausimais

21.  ragina Limos aukščiausio lygio susitikimo dalyvius į šio susitikimo darbotvarkę įtraukti tam tikrą skaičių aiškių, konkrečių ir apčiuopiamų įsipareigojimų visais šiais klausimais, kurie patys galėtų paskatinti naujus strateginės partnerystės pokyčius ir aiškiai pagerinti savo piliečių abiejose Atlanto vandenyno pusėse gyvenimo lygį; rekomenduoja ypač daug dėmesio atkreipti į socialinės nelygybės mažinimą ir grupių, kurios yra visuomenės atskirtyje ir kurioms sudaroma mažai galimybių, visų pirma vietos tautų, integraciją;

22.  ragina ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimo dalyvius į dviejų regionų susitarimus sistemingai įtraukti TDO 169 konvenciją ir Jungtinių Tartu deklaraciją dėl vietos tautų;

23.  mano, kad abu regionai turi visam laikui, aiškiai ir praktiškai įtraukti socialinės sanglaudos tikslą į visas bendras iniciatyvas ir programas; pabrėžia, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį konkurencija ir socialinė sanglauda turi ne trukdyti viena kitai, o papildyti;

24.  rekomenduoja, kad į susitikimo Limoje darbotvarkės punktą dėl skurdo, nelygybės, ir atskirties mažinimo būtų įtrauktos konkrečios priemonės, pavyzdžiui:

• –bendrieji veiksmai siekiant bendro tikslo – iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus,
• –ES vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės naudojimas, atsižvelgiant į tikruosius poreikius šioje srityje, nes ji susijusi su daugeliu kylančios ekonomikos ir vidutines pajamas turinčių šalių, kurioms itin svarbu bendradarbiauti technologijų, aukštojo mokslo, naujovių ir ekonomikos srityse;
• –ES demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo priemonės lėšų naudojimas palaipsniui jas didinant, siekiant teikti paramą ir finansuoti programas, skirtas valdymui, demokratiniam institucijų aspektui ir žmogaus teisių padėčiai gerinti Lotynų Amerikos šalyse;
• –sudaryti Lotynų Amerikos šalims galimybę dalyvauti ES profesinio lavinimo, švietimo, kultūros, sveikatos ir migracijos programose,
• –remti institucines ir finansų reformų programas,
• –įsteigti dviejų regionų solidarumo fondą,
• –padidinti biudžeto asignavimus taip, kad jie atitiktų skelbiamus užsibrėžtus tikslus;

25.  ragina partnerius vykdyti veiksmingą ir efektyvią politiką demokratinio valdymo, socialiniais, viešųjų finansų ir mokesčių klausimais, siekiant socialinės sanglaudos ir siekiant sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;

26.  mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi ir socialinio judumo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ryžtingai remia bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukštojo mokslo erdvės sukūrimą; pabrėžia, kad ir Lotynų Amerikoje, ir Europoje valstybė turi užtikrinti švietimo galimybes ir prieigą prie kitų viešųjų paslaugų (sveikatos, vandens, saugumo);

27.  mano, kad būtina suteikti naują postūmį Lotynų Amerikos atžvilgiu ES vykdomai vystomojo bendradarbiavimo politikai, kurios pagrindinis tikslas turėtų išlikti kova su skurdu ir socialine nelygybe ir kuri turėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į įvairią ekonominę ir socialinę padėtį ir į Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį;

28.  mano, kad dėl tos pačios priežasties būtina išplėsti vien tik į vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis sutelktą požiūrį atkreipiant dėmesį į bendradarbiavimą technologijų, aukštojo mokslo ir naujovių srityse ir išnaudojant turimus šios srities išteklius, skirtus pagal Septintąją pagrindų programą;

Naujų bendradarbiavimo migracijos srityje formų įgyvendinimas

29.  siūlo aukščiausio lygio susitikimo metu pradėti nuolatinį dviejų regionų dialogą migracijos klausimais siekiant užtikrinti migruojančių darbuotojų ir žmogaus teisių apsaugą, nesvarbu, kokia jų padėtis, ir laisvo asmenų judėjimo srityje stiprinti bei gilinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito Lotynų Amerikos šalimis;

30.  ragina, kad šio dialogo metu būtų teikiamas ypatingas dėmesys klausimams, susijusiems su neturinčių dokumentų imigrantų apsauga nuo išnaudojimo ir eksploatacijos ir legalios imigracijos galimybėms, ypač diskutuojant su neturinčių dokumentų imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis;

31.  siūlo iki 2012 m. apsvarstyti bendro pobūdžio nuostatas ir taisykles siekiant palengvinti ne tik laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų judėjimą, laipsniškai kuriant kiek galima platesnio pobūdžio visiems partneriams naudingą partnerytę ir taikant Jungtinių Tautų propaguojamą požiūrį į migracijos klausimus;

32.  dar kartą pakartoja, kad būtina sumažinti per dideles migrantų darbuotojų išlaidas piniginėms perlaidoms ir remti norinčius grįžti darbuotojus įgyvendinant programas, pagal kurias apsaugomos visos jų teisės ir orumas bei gyvenimo kokybė;

33.  taigi ragina Europos Komisiją pateikti komunikatą, kuriame 2005 m. gruodį Europos Vadovų Tarybos priimto ir 2006 m. gruodį išplėsto visuotinio požiūrio į migraciją priemonės ir prognozės būtų išplėstos taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis;

Dėl Limos darbotvarkės klausimo, susijusio su tvaria plėtra ir ypač su aplinka, klimato kaita ir energetika

34.  rekomenduoja, kad rengiant bendrą Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių politinę darbotvarkę pirmenybė būtų teikiama bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią pasauliniam klimato atšilimui; primena, kad skurdžiausi gyventojai, ypač indėnų kilmės vietos gyventojai, bus pirmosios klimato kaitos ir pakenktos aplinkos aukos;

35.  primena, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerystė itin svarbi atsižvelgiant į abiejų partnerių interesą skatinti tvarią plėtrą ir darnią aplinką, ir rekomenduoja tarptautiniu lygmeniu remti vieniems kitų iniciatyvas aplinkos srityje;

36.  pabrėžia, kad svarbu į susitarimus įtraukti tarptautines konvencijas, ypač susijusias su darbuotojų teisėmis (TDO), įskaitant rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės klausimus;

37.  ragina Lotynų Amerikos partnerius, esant nuomonių dėl kovos su klimato kaita priemonių detalių (pvz., oro transporto srityje) skirtumams, laikytis konstruktyvaus požiūrio ir jokiu būdu neblokuoti iniciatyvų;

38.  sutinka su daugelio mokslininkų, valdžios institucijų, politikų ir NVO perspėjimais dėl biokuro naudojimo, kadangi jų gamybos CO2 kiekio rodiklis nepakankamai arba visiškai neatitinka lūkesčių, o gaminimas eksporto tikslais yra žalingas aplinkai ir kelia grėsmę maisto gamybai ir kelia maisto kainas;

39.  rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partneriams kartu dirbti siekiant, kad prie Kioto protokolo prisijungtų tos šalys, kurios išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kurios dar nepasirašė šio protokolo, ir stiprinti bei koordinuoti pozicijas derantis dėl tarptautinių priemonių klimato atšilimo srityje ir taip pat itin skatinti prekybą taršos leidimais tarp dviejų regionų;

40.  mano, kad būtina susieti ekonomikos vystymąsi ir tvarią plėtrą; atsižvelgdamas į tai remia labiausiai nuskriaustas valstybes, kurios deda dvigubai daugiau pastangų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir dididant pažangą bei socialinę gerovę;

41.  ragina tarptautines Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių organizacijas, pvz., Amazonės regiono bendradarbiavimo sutarties organizaciją, sukurti bendras priemones ir bendradarbiauti siekiant priimti sprendimą ir finansuoti didelių Lotynų Amerikoje esančių pasaulio gamtinių draustinių, pvz., Amazonės regiono, apsaugą ir tvarią plėtrą;

42.  rekomenduoja ES ir LAKR aukščiausio lygio susitikimui paremti Ekvadoro pasiūlymą ir toliau susilaikyti nuo naftos gavybos ITT (angl. Ishpingo-Tambococha-Tiputini) Yasuní nacionaliniame parke ir įsteigti tarptautiniu lygmeniu administruojamą kompensacijų fondą; siūlo nagrinėti naujoviškus šio fondo finansavimo būdus ir pasiekti, kad jis taptų pavyzdiniu kovos su aplinkos nykimo projektu;

43.  prašo Europos Komisijos prisidėti skatinant Lotynų Amerikos šalis įgyvendinti aplinkos apsaugos politiką; mano, kad šioje srityje būtina stiprinti bendradarbiavimą ir pagerinti keitimąsi pažangiąja patirtimi, taip pat skiriant ES lėšų ir vykdant atitinkamą paramos vystymuisi politiką;

44.  prašo aukščiausio lygio susitikimo Limoje dalyvių remiantis Balio susitarimu parengti bendras iniciatyvas klimato kaitos, dykumėjimo, energetikos (ypač atsinaujinančios energijos ir biodegalų), vandens, biologinės įvairovės, miškų ir cheminių medžiagų valdymo srityse;

Dėl institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimo

45.  taip pat rekomenduoja:

• –įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos fondą, skirtą skatinti viešųjų ir privačių partnerių dialogui, kuris būtų panašus į jau esančius kitose geografinėse srityse, pavyzdžiui, Azijoje ar Viduržemio jūros regione; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai parengti konkretų pasiūlymą,
• –įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti,
• –kartoja savo siūlymą, įsteigi migracijos stebėjimo centrą, kuris nuolat ir kruopščiai analizuotų visus su Europos ir Lotynų Amerikos regiono migracijos srautais susijusius klausimus;

46.  mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir deramai įtraukti neseniai sukurtą Mercosur parlamentą į Europos ir Lotynų Amerikos šalių asamblėjos veiklą;

47.  kartoja, kad ypatingai svarbu, kad pilietinė visuomenė dalyvautų ES ir LAKR regionų integracijos procese, džiaugiasi trečiojo visuomenės judėjimų ir NVO susitikimo, vadinamo „Enlazando Alternativas 3“ projektu, taigi ragina Peru valdžios institucijas numatytai veiklai suteikti patalpas Peru sostinėje ir užtikrinti visų dalyvių saugumą;

48.  paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją 5-ojo ES ir LAKR šalių aukščiausio lygio susitikimo pirmininkui, ES Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių narių parlamentams, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir MERCOSUR šalių parlamentui.

• [1]  OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.