PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

16.4.2008

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Janelly Fourtou, Josu Ortuondo Larrea, Gianluca Susta, Wolf Klinz ir Renate Weber
ALDE frakcijos vardu
dėl penktojo ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0147/2008

B6‑0148/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl penktojo ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į iki šios dienos keturiuose aukščiausiojo lygio Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių (LAK) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimuose, kurie vyko Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17 ir 18 d.), Gvadalachare (2004 m. gegužės 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12 ir 13 d.), priimtus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Rio de Žaneiro grupės ir Europos Sąjungos ministrų XIII susitikimo, kuris įvyko 2007 m. balandžio 20 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika), bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į San Chosė dialogo tarp Europos Sąjungos trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų susitikimo, kuris įvyko 2007 m. balandžio 19 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika), bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių XVII parlamentinės konferencijos, kuri įvyko 2005 m. birželio 14, 15 ir 16 d. Limoje, baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulinės asociacijos ir bendros Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykių strategijos[1] ir 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl glaudesnio Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos 2007 m. gruodžio 20 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi labiau nei bet kada būtina toliau gilinti dviejų regionų strateginę partnerystę, apie kurią buvo skelbiama anksčiau vykusiuose keturiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose,

B.  kadangi reikia dar daug nuveikti ir politiniu lygmeniu, ir saugumo srityje, taip pat srityse, susijusiose su partnerystės prekybos, socialiniais ir biudžeto aspektais, nors šiose srityse ir buvo padaryta svarbi pažanga,

C.  kadangi palaikant strateginę partnerystę turėtų būti galimas didesnis visuomenių suartėjimas, kilti socialinio išsivystymo lygis, ir tai turėtų padėti akivaizdžiai mažinti skurdą ir socialinę nelygybę Lotynų Amerikoje, prie to turi prisidėti tvarus ekonomikos augimas, pastaraisiais metais pastebimas regione, ir mainai, visi paramos būdai ir patirties, kurią gali suteikti ES, perdavimas socialinės sanglaudos srityje,

1.  pakartoja savo įsipareigojimą remti įvairių Europos ir Lotynų Amerikos regioninės integracijos organų veiklą ir padaryti viską, ką gali, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikimas reikštų tikrą strateginės partnerystės pažangą; yra dėkingas aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkaujančioms Peru ir Slovėnijai, Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai už ryžtingas pastangas šioje srityje;

Regioninės strateginės partnerystės principai ir prioritetai

2.  patvirtina, kad pritaria regioniniam požiūriui ir regioninės strateginės partnerystės viršenybei, laikydamas tai geriausia priemone partnerių abiejose Atlanto pusėse vertybėms ir interesams išsaugoti;

3.  taigi primena, kad į Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo (2002 m.) pareiškimą dėl dviejų regionų vertybių ir bendrų pozicijų turi būti atsižvelgiama, ir pakartoja bendrą įsipareigojimą siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, kuris buvo patvirtintas Gvadalacharo (2004 m.) ir Vienos (2006 m.) aukščiausiojo lygio susitikimuose;

4.  siūlo visapusišką strateginę partnerystės viziją, kurioje nebūtų apsiribojama pavieniais pasiūlymais arba veiksmais ir kurios tikslas būtų 2012 m. sukurti Europos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės zoną, kurioje, siekiant tvaraus vystymosi, būtų įgyvendinama tikra strateginė partnerystė politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros ir mokslinių tyrimų srityse;

5.  rekomenduoja, kad politinės partnerystės ir partnerystės saugumo srityje pagrindas būtų nuolatinis veiksmingas politinis sektorių dialogas ir Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, kuria remiantis Jungtinių Tautų chartijos pagrindu būtų galima bendrai rengti politinius ir strateginius pasiūlymus bei pasiūlymus saugumo klausimais;

6.  pabrėžia, kad norint, jog partnerių prekybiniai ir ekonominiai santykiai būtų naudingi abiem šalims, reikia, kad:

• –juos palaikant būtų prisidedama prie Lotynų Amerikos nacionalinių gamybos priemonių (jos vis dar labai priklauso nuo kelių eksportuojamų produktų, iš kurių daugelis yra pirminiai arba pusiau perdirbti produktai) įvairinimo ir modernizavimo taikant technologijas, kurios yra veiksmingos ir turi teigiamą poveikį, pvz., darbo vietų kūrimo ir namų ūkių pajamų didėjimo;
• –nuo vien prekybinių santykių pakopos būtų pereinama prie ekonominių santykių atsižvelgiant į abiejų regionų ekonomikos netolygumus ir į socialinių ir aplinkos sričių svarbą; tai reikštų ekologiškų technologijų perkėlimo ir mokymo programų įgyvendinimą panaudojant mišrias regionų investicijas ir bendras gamybos sistemas;
• –būtų atsižvelgiama į santykinius išsivystymo lygio skirtumus, dėl kurių ES turėtų laikytis specialaus diferencijuoto požiūrio nuostatų, ypač palaikydama santykius su šalimis, kurių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygis yra žemesnis;
• –juos palaikant būtų skatinama Lotynų Amerikos integracija;

7.  pritaria pasiūlytai Limos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkei ir džiaugiasi jos sąsajomis su dviem pagrindinėmis temomis: klausimais, susijusiais su skurdu, nelygybe ir integracija, ir tvariu vystymusi bei su tuo susijusiomis aplinkos, klimato kaitos ir energijos temomis;

8.  primena, kad greitas Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) įsteigimas po Vienos aukščiausiojo lygio susitikimo, atsižvelgiant į jos kaip strateginės partnerystės parlamentinio organo vaidmenį, reiškia partnerystės demokratinio teisėtumo ir jos institucinio lygmens stiprinimą; šiuo lygmeniu vyksta diskusijos, vykdoma kontrolė ir sprendžiami klausimai, susiję su strategine partneryste ir priklausantys asamblėjos kompetencijai;

9.  rekomenduoja Limos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinti, kad ES ir LAK pripažįsta pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos principus ir vertybes, nuomonės ir spaudos laisvę, pagarbą žmogaus teisėms ir atmeta visų rūšių diktatūrą ir autoritarizmą;

Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo

10.  pabrėžia privalumus, kuriuos Europos ir Lotynų Amerikos partnerėms, vienijančioms daugiau kaip milijardą žmonių ir sudarančioms trečdalį Jungtinių Tautų valstybių narių bei apimančioms daugiau kaip ketvirtį pasaulinės prekybos, gali suteikti bendras įsipareigojimas siekti daugiašališkumo;

11.  siūlo, kad strateginė partnerystė būtų paremta realiais tikslais ir bendromis programomis, kuriose keliama daugiašališkumo idėja (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme ir terorizmu, pagrindinis Jungtinių Tautų sistemos vaidmuo ir t. t.);

12.  rekomenduoja imtis bendrų priemonių visose srityse ir institucijose, kurios akivaizdžiai atitinka jų principus, vertybes ir interesus, įskaitant kolektyvinę taiką ir pagal Jungtinių Tautų programą suformuotą politinę saugumo sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkos apsaugos politiką, vystymąsi, pilietinės visuomenės dalyvavimą pasaulio valdymo procese ir tarptautinės finansų sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo) reformą;

13.  pabrėžia, kad daugiašališkumo principo taikymas šiuo metu yra labiausiai tinkama priemonė kovoti su pavojais ir spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduria Europos ir Lotynų Amerikos partnerės, pvz., kovos su terorizmu, prekybos narkotikais, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo, prekybos žmonėmis, įskaitant ir neteisėtą imigraciją, klausimus, klimato kaitos arba su energetiniu saugumu susijusius klausimus;

14.  pakartoja savo įsitikinimą, kad su terorizmu turi būti kovojama gerbiant žmogaus teises, pilietines laisves ir teisinės valstybės principus; prašo nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus Kolumbijoje pagrobtus asmenis, visų pirma ligonius; mano, kad šis išlaisvinimas turi būti vienašališko Kolumbijos sukilėlių grupuotės (FARC) arba kitos organizacijos, atsakingos už pagrobimus, sprendimo rezultatas, arba turi vykti pagal susitarimą dėl skubių humanitarinių mainų;

15.  pritaria pakartotinėms Jungtinių Tautų ir ES ir LAK aukščiausiojo lygio susitikimo rezoliucijoms, kuriose atmetamos visos prievartos priemonės, pvz., numatytos eksteritorialių įstatymų, kurie dėl savo vienašališkumo ir eksteritorialaus pobūdžio prieštarauja tarptautinei teisei, kenkia Europos ir Lotynų Amerikos partnerių prekybai ir kelia pavojų jų bendram įsipareigojimui siekti daugiašališkumo, nuostatose;

Svarbios pastangos siekiant regioninės integracijos ir partnerystės susitarimų

16.  mano, kad sudaryti ir veiksmingai taikyti ES ir Lotynų Amerikos partnerystės susitarimus, kurie yra išsamūs, ambicingi ir darnūs, prisideda prie pagarbos žmogaus teisėms, gyventojų ekonominėms ir socialinėms teisėms ir prie tvaraus abišalio vystymosi bei socialinės nelygybės mažinimo bei papildo PPO daugiašališkumo principą, yra strateginis tikslas tarptautinėje aplinkoje, kuri pasižymi vis didesne tarpusavio priklausomybe, ekonomikos augimu, naujų ekonominių galių atsiradimu ir vis didesnėmis pasaulinėmis problemomis;

17.  taigi siūlo, kad kuriant Europos ir Lotynų Amerikos regioninės partnerystės zoną ekonominėje ir prekybos srityse būtų remiamasi modeliu, kuris būtų suderinamas su PPO ir regionalizmu bei įgyvendinamas dviem etapais:

• a)pirmajam etapui būdinga ES ir Mercosur šalių, ES ir Andų bendrijos, ES ir Centrinės Amerikos derybų dėl regioninės partnerystės susitarimų užbaigimas vėliausiai iki 2009 m. vidurio ir jau esamų ES ir Meksikos bei ES ir Čilės susitarimų tobulinimas;
• b)antruoju etapu, kuris turėtų baigtis 2012 m., būtų siekiama sudaryti pasaulinį regioninės partnerystės susitarimą, kuris taptų teisine ir institucine parama bei leistų geografiškai aprėpti skirtingas strateginės partnerystės sritis; susitarime būtų numatytas laisvas asmenų judėjimas ir regioniniai prekybos mainai plečiant Lotynų Amerikos integracijos susitarimus ir Sąjungos asociacija su visomis šalimis ir regioniniais susivienijimais;

18.  siūlo, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikime būtų pavesta atlikti pasaulinės regioninės partnerystės susitarimo siekiant sukurti siūlomą partnerystės zoną įgyvendinamumo tyrimą;

Dėl Limos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimų, susijusių su kova su skurdu, nelygybe ir atskirtimi

19.  ragina į Limos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę įtraukti tikslą priimti keletą aiškių, konkrečių ir patikrinamų įsipareigojimų visose srityse; tai galėtų suteikti strateginei partnerystei naują postūmį ir labai pagerinti piliečių, gyvenančių abiejose Atlanto pusėse, gyvenimo lygį; rekomenduoja ypač didelį dėmesį skirti socialinės nelygybės mažinimui ir visuomenės grupių, kurių padėtis šiuo metu nepalanki ir kurios neturi tam tikrų galimybių, visų pirma vietos gyventojų grupių, integracijai;

20.  mano, kad būtina, jog abu regionai visose savo iniciatyvose ir bendrose programose nuosekliai ir nuolatos numatytų socialinės sanglaudos tikslą, kurį būtų galima įgyvendinti praktiškai; pabrėžia, kad Europos ir Lotynų Amerikos šalys vykdo bendrą solidarumo projektą, kuriame rinkos ekonomika ir socialinė sanglauda ne prieštarauja viena kitai, o papildo viena kitą;

21.  rekomenduoja, kad Limos darbotvarkės dalyje, skirtoje kovai su skurdu, nelygybe ir atskirtimi, būtų numatytos konkrečios priemonės:

• –bendrų veiksmų norint bendrai pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus iki 2015 m. įgyvendinimas;
• –Sąjungos finansinių vystymojo bendradarbiavimo priemonių panaudojimas, pritaikytas prie tikrų poreikių šioje srityje, proporcingai daromai įtakai besivystančioms šalims arba šalims, kurių pajamos yra vidutinės, ir kurioms bendradarbiavimas technologijų, aukštojo mokslo, naujovių ir ekonomikos srityse yra ypač svarbus;
• –laipsniškai didėjantis Sąjungos demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo finansinės priemonės lėšų panaudojimas teikiant paramą ir vykdant programas, skirtas gerinti valdymą, didinti institucijų demokratiškumą ir gerinti žmogaus teisių Lotynų Amerikoje padėtį;
• –Sąjungos programų profesinio mokymo, švietimo, bendradarbiavimo mokslo ir technikos, kultūros, sveikatos ir migracijos srityse atvėrimas Lotynų Amerikos šalims;
• –institucinių ir mokesčių reformų programų rėmimas;
• –regioninio solidarumo fondo sukūrimas;
• –skiriamų biudžeto lėšų didinimas, kad jos atitiktų skelbiamus ambicingus tikslus;

22.  ragina partneres imtis ryžtingų ir veiksmingų politinių priemonių demokratinio valdymo, socialinių reikalų, viešųjų finansų ir mokesčių srityse siekiant stiprinti socialinę sanglaudą ir mažinti skurdą, nelygybę bei atskirtį;

23.  mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi bei socialinio judumo pagrindas; patvirtina savo besąlygišką paramą „Bendros ES ir LAK aukštojo mokslo erdvės“ kūrimui; pabrėžia, kad ir Lotynų Amerikoje, ir Europoje valstybė turi užtikrinti teisę į švietimą, taip pat ir į kitas viešąsias paslaugas (sveikatą, vandenį, saugumą);

24.  mano, kad būtina suteikti naują impulsą Sąjungos ir Lotynų Amerikos vystomojo bendradarbiavimo politikai, kuri, didelį dėmesį skiriant kovai su skurdu ir socialine nelygybe, turėtų būti vykdoma tikslingai, atsižvelgiant į skirtingą Lotynų Amerikos šalių ekonominę ir socialinę padėtį ir išsivystymo lygį;

25.  dėl tos pačios priežasties mano, kad būtina atsisakyti vien tik į vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis orientuoto požiūrio ir pirmenybę teikti bendradarbiavimui technologijų, aukštojo mokslo ir naujovių srityse panaudojant Septintojoje bendrojoje programoje numatytus išteklius;

Naujų bendradarbiavimo formų migracijos srityje įgyvendinimas

26.  siūlo aukščiausio lygio susitikime užmegzti nuolatinį regioninį dialogą migracijos tema, kuris padėtų užtikrinti darbuotojų migrantų žmogaus teisių apsaugą kokia bebūtų jų padėtis ir sustiprintų bei pagilintų bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos kilmės ir tranzito šalimis laisvo asmenų judėjimo srityje; palaikant šį dialogą turėtų būti vadovaujamasi visuotinumo ir abipusiškumo kriterijais, kaip ir palaikant dialogą su Afrikos, Viduržemio jūros regiono ir kaimyninėmis šalimis Europos Sąjungos Rytuose ir Pietryčiuose;

27.  ragina, kad klausimai, susiję su neteisėta imigracija ir su teisėtos imigracijos galimybėmis užimtų svarbią vietą šiame dialoge, ypač bendraujant su neteisėtų imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis;

28.  siūlo iki 2012 m. ištirti nuostatas ir bendras visuotinės svarbos taisykles siekiant supaprastinti ne tik prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų laisvą judėjimą ir palaipsniui sukurti kuo platesnę partnerystę, kuri naudinga visiems ir atitinka Jungtinių Tautų siūlomą visuotinį požiūrį sprendžiant migracijos klausimus;

29.  dar kartą pabrėžia būtinybę sumažinti pernelyg didelius mokesčius už darbuotojų migrantų pinigų pervedimus ir paremti tuos, kurie nori grįžti, rengiant programas, kuriose būtų numatyta jų teisių ir žmogiškojo orumo apsauga;

30.  prašo Europos Komisijos pateikti komunikatą, pagal kurį 2005 m. gruodį Europos Vadovų Tarybos priimto ir 2006 m. gruodį papildyto visuotinio požiūrio į migraciją prioritetai, priemonės ir prognozės būtų išplėstos taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis;

Dėl Limos darbotvarkės klausimo, susijusio su tvaria plėtra ir ypač su aplinka, klimato kaita ir energetika

31.  rekomenduoja, kad rengiant bendrą Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių politinę darbotvarkę pirmenybė būtų teikiama bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią pasauliniam klimato atšilimui; primena, kad skurdžiausi gyventojai, ypač indėnų kilmės vietos gyventojai, bus pirmosios klimato kaitos ir pakenktos aplinkos aukos;

32.  primena, kad Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos sąjunga yra ypač svarbi atsižvelgiant į naudą, kurią abiem šalims teikia tvaraus vystymosi ir aplinkos pusiausvyros skatinimas, todėl siūlo tarptautiniu lygmeniu abipusiškai remti atitinkamas iniciatyvas aplinkos srityje;

33.  rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partnerėms bendradarbiauti siekiant, kad pagrindinės šalys teršėjos, kurios vis dar nėra pasirašiusios Kioto protokolo, prie jo prisijungtų, stiprinti ir derinti savo pozicijas derybose, kuriose svarstomos tarptautinės priemonės pasaulinio klimato atšilimo srityje, ir pastebimai skatinti dviejų regionų prekybos išmetamų teršalų kvotomis įgyvendinimą;

34.  mano, kad būtina apjungti ekonominį vystymąsi ir tvarų vystymąsi; atsižvelgdamas į tai remia labiausiai nepalankioje padėtyje esančias šalis, kurios stengiasi sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir kartu siekia pažangos bei didesnės socialinės gerovės;

35.  ragina kurti bendrus mechanizmus ir bendradarbiauti Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių tarptautines organizacijas (pvz., Amazonės bendradarbiavimo sutarties organizaciją) siekiant priimti sprendimą dėl didelių planetos gamtinių išteklių Lotynų Amerikoje, pvz., Amazonės, apsaugos ir tvaraus vystymo finansavimo;

36.  ragina Komisiją skatinti aplinkos politikos įgyvendinimą Lotynų Amerikos šalyse; mano, kad atsižvelgiant į tai reikėtų stiprinti bendradarbiavimą ir gerinti pažangiosios patirties kokybę; tai taip pat turėtų atsispindėti ES skiriamuose asignavimuose bei vystomosios pagalbos politikoje;

37.  ragina Limos aukščiausio lygio susitikime remiantis Balio susitarimu parengti bendras iniciatyvas klimato kaitos, dykumėjimo, energijos, visų pirma atsinaujinančių energijos šaltinių ir biokuro, vandens, biologinės įvairovės, miškų valdymo ir cheminių medžiagų tvarkymo srityse;

Dėl institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimo

38.  taip pat rekomenduoja

• a)įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos fondą, skirtą skatinti viešųjų ir privačių partnerių dialogui, kuris būtų panašus į kitose geografinėse srityse, pavyzdžiui, Azijoje ar Viduržemio jūros regione, esančius fondus; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai parengti konkretų pasiūlymą;
• b)įsteigti regioninį konfliktų prevencijos centrą, kurio užduotis būtų iš anksto nustatyti galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir užkirsti kelią konfliktų kilimui bei galimam jų eskalavimui;
• c)kaip jau yra siūlęs, įsteigi migracijos stebėjimo centrą, kuris nuolat ir kruopščiai analizuotų visus su Europos ir Lotynų Amerikos regiono migracijos srautais susijusius klausimus;

39.  mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir deramai įtraukti neseniai sukurtą Mercosur šalių parlamentą į Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos veiklą;

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES ir LAK penktojo aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkui, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir visų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų bendrijos parlamentui ir Mercosur šalių parlamentui.

• [1]  OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569.