PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
14.5.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Alyn Smith, Milan Horáček, Marie-Hélène Aubert, Alain Lipietz, Frithjof Schmidt, Rebecca Harms, Caroline Lucas, Carl Schlyter, Bart Staes, Marie Anne Isler Béguin, Mikel Irujo Amezaga, Raül Romeva i Rueda, Kathalijne Maria Buitenweg and Jill Evans
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl augančių maisto kainų ES ir besivystančiose šalyse
B6‑0221/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl augančių maisto kainų ES ir besivystančiose šalyse
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalį, kurioje minima teisė į maistą,
– atsižvelgdamas į neseniai pateiktas Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) organizacijos rekomendacijas dėl pasaulinės maisto gamybos, kurios buvo pradėtos rengti ir paruoštos remiant Jungtinių Tautų vystymosi programai, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijai, Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinės bendruomenės institucijoms,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl augančių pašarų ir maisto kainų[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl nesuvaldomo maisto kainų augimo besivystančiose šalyse kilo riaušių dėl maisto ir, anot Pasaulio banko, bent 33-jose maistą importuojančiose šalyse gali kilti socialiniai neramumai dėl neturtingų gyventojų vis labiau ribotų galimybių gauti maisto,
B. kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) mano, kad 826 mln. žmonių badauja ar prastai maitinasi, be to, milijonams žmonių tai gresia, jei nebus skubiai pagerintos jų galimybės naudotis maisto gamybos ištekliais ir gauti maisto,
C. kadangi pasaulyje kasdien dėl bado ir prastos mitybos miršta 25 000 žmonių, iš jų bent 11 000 vaikų, miršta ,
D. kadangi Pasaulio maisto programos (angl. WFP) organizacija nustatė, kad norint užtikrinti 2008 m. suplanuotų programų įgyvendinimą reikia mažiausiai 500 mln. JAV dolerių papildomų lėšų; kadangi valstybinės ir privačios grūdų atsargos sumažėjo iki mažiausio per 40 metų lygio,
E. kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio prekybos organizacija privertė besivystančias šalis liberalizuoti prekybą, todėl daugelyje šalių tvarios vietos maisto gamybos ir vidaus maisto rinkų sąskaita nusistovėjo vyraujantis į eksportą orientuotos didelio masto žemės ūkio gamybos modelis,
F. kadangi dėl to, kad besivystančių šalių valdžios institucijos ir tarptautinės finansų institucijos mažai investuoja į žemės ūkio mokslinius tyrimus, kaimo plėtrą ir ūkininkų mokymą, smulkūs ūkininkai, be kita ko, kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios padidėjo jų skurdas ir pažeidžiamumas, taip pat sumažėjo jų galimybės pagaminti pakankamai maisto,
G. kadangi dėl dešimtmečiais, ypač JAV ir ES, taikytų eksporto subsidijų ir teiktos pagalbos maistu sunaikinta natūrinis ir smulkaus masto ūkininkavimas besivystančiose šalyse, taip pat milijonai šeimų neturi žemės ir pakankamų galimybių įsigyti maisto,
H. kadangi Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo pranešimuose teigiama, jog, jei išliks dabartinė tendencija, į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse neturtingų žmonių skaičius turėtų padidėti nuo 315 mln. žmonių 1999 m. iki 404 mln. žmonių 2015 m.,
I. kadangi žemės ūkio produktų supirkimo kainos ES ir pasaulyje dešimtmečiais mažėjo dėl intervencijos į rinką ir eksporto subsidijų politikos, kuri buvo palanki dideliems ūkiams ir tarptautinės maisto perdirbimo pramonės koncentracijai, todėl šios kainos nebepadengdavo daugelio mažų gamintojų gamybos išlaidų,
J. kadangi dėl minėtųjų priežasčių maisto ir pašarų pramonės įmonės, pasinaudodamos savo galia rinkoje, padidino perdirbtų maisto produktų kainas siekdamos neproporcingai didelio pelno, palyginti su žemės ūkio žaliavų supirkimo kainomis,
K. kadangi dabartinė maisto krizė taip pat kilo dėl padidėjusios spekuliacijos žemės ūkio ir maisto prekėmis, taip pat dėl padažnėjusių sausrų ir potvynių, susijusių su klimato kaita, didėjančios maisto ir agrokuro gamybos konkurencijos, nevaržomos prekybos liberalizacijos, didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, naftos kainų ir su jomis susijusių žemės ūkio sąnaudų augimo bei padidėjusios pasaulinės gyvulių pašaro paklausos, susijusios su mitybos pokyčiais sparčiai augančios ekonomikos šalyse,
L. kadangi, vykstant pasaulinei finansų krizei, padidėjęs mėsos ir agrokuro gamybai naudojamų žemės ūkio žaliavų vartojimas paskatino spekuliaciją žemės ūkio žaliavomis, į kurią reikia skubiai reaguoti ir ją kontroliuoti pasaulio mastu,
M. kadangi ES, pagalbos vystymuisi teikėjos ir svarbios prekybos partnerės, nuomonė svarbi dvišalėse ir daugiašalėse derybose, todėl ji turėtų būti pateikiama atsakingai, be kita ko, siekiant skatinti naudoti priemones, kurias taikant pirmenybė teikiama socialiai teisingoms ir ekologiškai racionalioms prekybos taisyklėms, pvz., Europos Parlamento pasiūlytam tinkamo patekimo į rinką principui,
1. mano, kad galimybė įsigyti maisto ir gera mityba yra esminė žmogaus teisė, kurią būtina užtikrinti ir besivystančių šalių gyventojams; taigi ragina, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatoms dėl teisės į maistą įgyvendinti;
2. yra itin susirūpinęs dėl neigiamo padidėjusių maisto kainų poveikio neturtingiesiems, labiau paplitusios prastos mitybos ir bado; tačiau įspėja, jog supirkimo kainos turi padengti smulkių gamintojų sąnaudas, kad būtų užtikrintas maisto tiekimo saugumas, ypač besivystančiose šalyse, be to, turi būti deramai reaguojama į dar didesnio maisto rinkos monopolizavimo, vykdomo prekybos sėklomis ir mažmeninės prekybos įmonių, tendenciją ir ji turi būti kontroliuojama; ragina Komisiją pasiūlyti išsamų bendrąjį Sąžiningos prekybos susitarimą, nes išaiškėjo, kad taikant šį konkretų prekybos principą apsisaugoma nuo didelių maisto kainų svyravimų ir skatinamos teisingos gamintojo kainos;
Išorės politika
3. mano, kad tikrai kovai su badu būtina pasaulinė tvaraus vystymosi politika, kurią vykdant siekiama, kad besivystančios šalys galėtų pakankamai aprūpinti savo gyventojus vandeniu ir maistu ir jo pagaminti, taip pat kad nebūtų vykdoma žemės ūkio prekyba ir teikiama pagalba maistu, kuri kenkia maisto tiekimo saugumui;
4. pripažįsta svarbų mažų ir vidutinių ūkių indėlį užtikrinant maisto tiekimo stabilumą, todėl ragina aktyviai remti racionalias ūkininkavimo sistemas, gero valdymo kriterijų taikymą vykdant žemės reformas, tvaraus ūkininkavimo veiklą, mokymo programas bei galimybių gauti žemės didinimą vykdant plėtros programas;
5. mano, kad kovojant su badu būtina pripažinti šalies arba regiono teisę pačiam nustatyti maisto tiekimo saugumo ir savarankiško apsirūpinimo priemones ir strategijas, kad apsaugotų savo gyventojų pragyvenimo šaltinius ir socialines, ekonomines ir kultūrines teises;
6. taigi ragina Komisiją derantis PPO dėti didesnes pastangas, be kita ko, suteikiant skurdesnėms besivystančioms šalims galimybes apsaugoti savo vietos maisto gamybą, taip pat neversti jų, pvz., derantis dėl ekonominės partnerystės susitarimų, atsisakyti eksporto mokesčių arba eksporto kiekio kontrolės, jei šių priemonių taikymas pateisinamas rūpesčiu dėl maisto tiekimo nacionalinio saugumo;
7. ragina ES ir kitas išsivysčiusias šalis, taip pat tarptautines finansų institucijas neversti besivystančių šalių liberalizuoti arba privatizuoti pagrindinių ekonomikos sektorių ir viešųjų paslaugų, kurios itin svarbios gyventojams;
8. pritaria JAV vyriausybės iniciatyvai panaikinti pagalbos maistu sąlygiškumą ir mano, kad ši iniciatyva yra pirma svarbus žingsnis bendro pagalbos maistu programos pertvarkymo link, visapusiškai atsižvelgiant į poreikį aktyviai remti didesnį maisto tiekimo regioninį ir vietos saugumą, kuris praeityje būdavo dažnai pažeidžiamas sąlygiškos JAV pagalbos maistu;
9. ragina Komisiją pateikti PPO pasiūlymą įvertinti prekių kainų stabilizavimo ir kitas pasiūlos valdymo priemones; ragina Europos investicijų banką apsvarstyti galimybes nedelsiant įsteigti garantijų fondą, iš kurio būtų remiamos nacionalinės mikrokreditų ir rizikos draudimo programos, vykdomos nenutolstant nuo vietos maisto gamintojų poreikių, ypač skurdesnėse besivystančiose šalyse;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti didelę dalį savo lėšų, skirtų pagalbai vystymuisi, žemės ūkio moksliniams tyrimams ir mokymui, taip pat ūkininkų pažangiausios patirties mainams, siekiant skatinti gamybą, skirtą regionų ir vidaus rinkoms, be to, tolesniam veiksmingų ir tvarių pasėlių sistemų, pvz., sėjomainos ir mišraus įvairių kultūrų auginimui, vystymui, taip pat prie vietos sąlygų pritaikytų genetiškai nemodifikuotų augalų ir gyvulių veislių išvedimui, į kurį įtraukti vietos gyventojai, siekiant vietos maisto tiekimo stabilumo ir sukurti racionalias ūkininkavimo sistemas, kurioms ilgainiui reikės mažai energijos;
11. yra įsitikinęs, kad mažėjantis maisto tiekimo saugumas daugelyje besivystančių šalių glaudžiai susijęs su didėjančia žemės ūkio prekybos liberalizacija; ragina Komisiją įvertinti dabartinės prekybos liberalizacijos politikos poveikį badui ir skurdui besivystančiose šalyse;
Vidaus politika
12. mano, kad, atsižvelgiant į padidėjusią maisto ir agrokuro gamybos konkurenciją, organinių medžiagų naudojimas energijai gaminti gali prisidėti prie tvaraus energijos šaltinių derinio sudarymo, jei atliekos ir gyvulių mėšlas naudojami biodujų gamybai ir jei energijos gamyba nekonkuruoja su maisto gamyba;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vartojimo struktūros, kuriai būdingas didelis gyvūninių produktų, pvz., pieno, mėsos ir kiaušinių, vartojimas, susidaro didesnė bendra žemės ūkio prekių paklausa ir išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl ragina, kad maistas būtų ženklinamas nurodant bendrą jam pagaminti reikalingos energijos kiekį;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią tolesniam didelio masto ariamos žemės sandarinimui statybų ir transporto tikslais, todėl ragina Komisiją nustatyti kriterijus, kuriuos taikant, atlikus poveikio aplinkai vertinimus, būtų galima sumažinti žemės naudojimą vykdant statybų ir transporto projektus;
15. ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti BŽŪP, siekiant nustatyti tvarią maisto, pašarų ir energetikos gamybos pusiausvyrą, kuri būtų paremta poveikio maisto tiekimo saugumui įvertinimu;
16. ragina Komisiją atlikti visapusišką ES politikos ir programų energetikos, vystymosi, žemės ūkio, išorės prekybos ir pramonės srityse poveikio įvertinimą, siekiant prisiimti visišką atsakomybę už pasaulinių maisto tiekimo saugumo instrumentų ir priemonių patobulinimą;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Biologinės įvairovės konvencijos šalims.