PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
28.5.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Hélène Flautre, David Hammerstein, Raül Romeva i Rueda, Daniel Cohn-Bendit, Monica Frassoni ir Cem Özdemir
Verts/ALE frakcijos vardu
dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0281/2008
B6‑0295/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės įsteigimo ir išsamią darbo programą,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo srityje su Viduržemio jūros regiono partnerėmis atgaivinimas. Strateginės gairės“,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aukšto lygio susitikimo, skirto paminėti 10-ąsias Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės metines, išvadas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) stiprinimo ir į su šiuo komunikatu susijusius darbinius dokumentus „EKP teminė dimensija“, „EKP pilietinės visuomenės dimensijos stiprinimas“ ir „EKP. Tolesnė ekonominė integracija“,
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 23 d. ES ir Maroko asociacijos tarybos išvadas dėl galimybės iš esmės sutvirtinti ryšius su Maroku ir aukštesnio lygio statuso perspektyvos,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 15 d. posėdžiavusios ES bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl derybų dėl pagrindų susitarimo su Libija,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242) ir į savo šiuo klausimu patvirtintą rezoliuciją (P6_TA (2008) 0124),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ sukūrimo principą,
– atsižvelgdamas į galutinę Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjai (angl. EMPA) pirmininkaujančios šalies deklaraciją ir EMPA rekomendacijas, priimtas 2008 m. kovo 28 d. jos ketvirtojo plenarinio posėdžio Atėnuose metu,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl iniciatyvos „„Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos Sąjungos politikos Viduržemio jūros regiono valstybių atžvilgiu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Viduržemio jūros regionas yra gyvybiškos ir papildomos strateginės svarbos regionas Europos Sąjungai politiniu ir ekonominiu požiūriais ir pabrėždamas, kad atsižvelgiant į tai svarbu atgaivinti ryšius tarp Europos Sąjungos ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių suteikiant jiems didesnio politinio išskirtinumo,
B. nurodydamas, kad Barselonos procesas – tai rimtas įsipareigojimas regioniniam stabilumui ir demokratijai ir nuo 1995 m. buvo svarbi Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių priemonė, sudaranti pagrindą politinei, ekonominei, kultūrinei ir socialinei partnerystei tarp šalių ir žmonių dviejose Viduržemio jūros pakrantėse,
C. pabrėždamas, kad Europos kaimynystės politikos tikslas – stiprinti tą partnerystę ir suteikti daugiau galimybių santykių gilinimui, stiprinti politinį dialogą ir įtraukti šalis partneres į Bendrijos agentūras bei programas,
D. kadangi, remdamasi 2008 m. kovo 13 ir 14 d. vykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimu ir laukdama 2008 m. liepos 13 d. Vadovų Tarybos, Komisija pateikė komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kurio tikslas – sustiprinti daugiašalius santykius, didinti bendrą atsakomybę už procesą ir padaryti jį labiau matomą ir aktualų regiono žmonėms;
E. kadangi projekto dimensija turėtų būti pagrindinė šios naujos iniciatyvos dalis siekiant toliau skatinti regioninę sanglaudą ir ekonominę integraciją; kadangi Komisija nurodė keturis pagrindinius projektus, kurie turi būti patvirtinti liepos 13 d. vadovų susitikimo metu: jūros greitkeliai, įskaitant greitkelių sujungimą per Magrebą, Viduržemio jūros valymą nuo teršalų ir teisingas aplinkos valdymas, Viduržemio jūros saulės energijos planas ir sustiprintas bendradarbiavimas civilinės saugos srityje,
F. kadangi steigiamojo aukšto lygio susitikimo tema „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, kuris įvyks 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje, metu turi būti nustatytos aiškios gairės, kaip nustatyti jos pagrindinius tikslus, struktūrą ir darbo metodus, kurie turi būti grindžiami bendros atsakomybės principu,
G. nurodydamas, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Barselonos proceso laimėjimų ir trūkumų analizę, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykiai galėtų būti atnaujinti ir Barselonos procesui suteiktas naujas postūmis; pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į tai, svarbu spręsti sunkumus, su kuriais susiduriama vystant bendradarbiavimą ir gilinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, pvz., nesibaigiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, rimta politinė įtampa regione, pvz., Vakarų Sacharoje, pažangos demokratijos ir žmogaus teisių srityje nebuvimas ir visuomenės žinojimo apie procesą trūkumas,
H. kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos (angl. EMPA) sukūrimas turi būti laikomas žingsniu pirmyn parlamentų dalyvavimo Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystėje atžvilgiu, bet nurodydamas, kad reikia toliau stiprinti EMPA vaidmenį formuojant ir vykdant naująją Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką,
I. kadangi 2008 metų paskelbimas Europos kultūrų dialogo metais turėtų padidinti ES pastangas skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir mainus kaip konfliktų prevencijos veiksnį ir socialinio bei ekonominio vystymosi palengvintoją,
1. džiaugiasi, kad Europos Komisija neseniai priėmė komunikatą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, ir pritaria šios iniciatyvos tikslui – daugiašaliams ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykiams suteikti šviežią politinį ir praktinį postūmį pakeliant šiuos santykius į aukštesnį politinį lygmenį, numatant daugiau bendros atsakomybės ir rengiant regioninius ir subregioninius projektus, kurie atitiktų regiono piliečių poreikius;
2. pritaria, kad reikia vėl atnaujinti Barselonos procesą, kuris turėtų išlikti pagrindine ES bendradarbiavimo su Viduržemio jūros regionu dalimi, nes tai vienintelis forumas, kuriame visi jos Viduržemio jūros regiono partneriai keičiasi nuomonėmis ir dalyvauja konstruktyviame dialoge; mano, kad Barselonos deklaracijoje numatyti tikslai ir bendradarbiavimo sritys yra ir bus Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių pagrindas; taigi ragina šalis, kurios nedalyvauja Barselonos procese, patvirtinti Barselonos acquis, kad būtų galima ir toliau siekti tų pačių tikslų;
3. mano, kad remiantis šia nauja iniciatyva buvo iškelta aktualių klausimų, kuriuos reikia nagrinėti, pvz., politinės ir ekonominės pietų Viduržemio jūros regiono valstybių veiklos rezultatai ir politinės ir institucinės struktūros klausimai, kylantys ES pusei; taip pat mano, kad plėtojant šį naują procesą reikėtų tinkamai atsižvelgti į Viduržemio jūros regiono partnerių, įskaitant Viduržemio pakrantės valstybes, prisiimtą dvišalį požiūrį santykiuose su ES;
4. pritaria nuomonei, kad ši nauja iniciatyva turėtų būti grindžiama nuo 1995 m. vykstančio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo laimėjimais ir suteikti Barselonos procesui naują postūmį siekiant įveikti jo trūkumus;
5. dar kartą patvirtina, kad Izraelio ir Palestinos konfliktas bei arabų žemių okupacija sukliudė gilinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykius ir kad tik teisingas ir ilgalaikis šio konflikto sprendimas, remiantis Arabų šalių taikos iniciatyva, gali atverti partnerystės galimybę; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono partneriais, reikia didesnio ES dalyvavimo siekiant Anapolio konferencijos tikslo iki 2008 m. pabaigos derybomis pasiekti Artimųjų Rytų konflikto sprendimą;
6. nurodo, kad vienas iš pagrindinių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikos tikslų – skatinti teisės viršenybės principo taikymą, pagarbą žmogaus teisėms ir politinį pliuralizmą, ir, atsižvelgdamas į tai, mano, kad įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę dar nepasiekta tikslų, kurių tikėtasi žmogaus teisių srityje; taigi ragina Tarybą ir Komisiją tarp šios naujos iniciatyvos tikslų aiškiai įtvirtinti tikslą skatinti žmogaus teises ir demokratiją ir toliau stiprinti esamų mechanizmų įgyvendinimą, pvz., žmogaus teisių nuostatos, kuri įtraukta į asociacijos susitarimus (taip pat šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmą įtraukiant į naujos kartos susitarimus), EKP dvišalių veiksmų planų ir naujų žmogaus teisių pakomitečių; taip pat ragina įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių žmogaus teisių teismą, kad visiems Barselonos deklaraciją pasirašiusių šalių piliečiams būtų suteikta galimybė pateikti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų;
7. pritaria nuomonei, kad ES santykių su jos Viduržemio jūros regiono partneriais pakėlimas į aukštesnį lygmenį turėtų atspindėti mūsų ryšių svarbą ir mūsų kultūrinių ir istorinių santykių gylį; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos pasiūlymu stiprinti santykius su mūsų Viduržemio jūros regiono partneriais politiniu lygmeniu kas dvejus metus organizuojant aukšto lygio vyriausybių vadovų susitikimus siekiant priimti politines deklaracijas ir sprendimus dėl pagrindinių programų ir projektų, kurie būtų rengiami regioniniu lygmeniu; laikosi nuomonės, kad EMPA turėtų dalyvauti rengiant šiuos susitikimus ir turėtų nuspręsti į kiekvieną tokį susitikimą siųsti savo delegaciją, kad galėtų atidžiai stebėti diskusijas ir išvadas;
8. pažymi, kad reikia kurti stipresnę partnerystę, grindžiamą didesne atsakomybe už įvairius procesus; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sukurti bendro pirmininkavimo instituciją, jungtinį nuolatinį komitetą Briuselyje ir partnerystės sekretoriatą, kad būtų padidinta bendra atsakomybė už Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos pasiūlymu, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pirmininkavimo institucijoje ES valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu atstovautų Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas, o užsienio reikalų ministrų lygiu – vyriausiasis įgaliotinis ir (arba) Komisijos pirmininko pavaduotojas; pabrėžia pasiūlymą pirmininką, atstovaujantį Viduržemio jūros regiono partneriams, rinkti bendru sutarimu; vis dėlto ragina Tarybą ir Komisiją reikalauti, kad šalis, kurioje bus įsikūręs sekretoriatas, visiškai atitiktų Barselonos proceso įsipareigojimus dėl demokratijos ir žmogaus teisių;
9. džiaugiasi Komisijos pateiktu pasiūlymu pripažinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėją (angl. EMPA) teisėtu parlamentiniu atstovavimu Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai ir tvirtai pritaria, kad būtų stiprinamas EMPA vaidmuo santykiuose su ES Viduržemio jūros regiono partneriais; taigi pabrėžia, jog svarbu toliau forminti šios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos kaip konsultacinio organo, kuris dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politiką, vaidmenį; mano, kad klausimą dėl galimybės šalims, kurios nėra Barselonos proceso dalyvės ir kurios prisijungs prie šios iniciatyvos, dalyvauti EMPA būtinai reikėtų pateikti atitinkamoms šios įstaigos struktūroms;
10. nurodo, kad patikimo bendradarbiavimo pagrindu visos ES institucijos, remdamosi būsimo aukšto lygio susitikimo rezultatais, turėtų išsamiai apsvarstyti šios naujos iniciatyvos poveikį biudžetui;
11. laikosi nuomonės, kad nevyriausybinės dimensijos plėtra turėtų vykti kartu su parlamentinės dimensijos plėtra, kad būtų įtrauktos abiejų pakrančių pilietinės visuomenės, pagerinti mainai ir santykiai, didinamas visuomenės informuotumas apie iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“;
12. pabrėžia svarbius kultūrinio bendradarbiavimo ir mainų konflikto prevencijos aspektus, taip pat kultūrų ir civilizacijų dialogo svarbą kuriant ryšius ir puoselėjant būtinas sąlygas taikai ir stabilumui išsaugoti ten, kur būna konfliktų;
13. pabrėžia, kad kultūra taip pat turėtų būti pripažįstama kaip ekonominis veiksnys ir socialinės integracijos priemonė ir pabrėžia, kad svarbu kartu su jau numatytais ekonominiais projektais rengti kultūrinio bendradarbiavimo projektus, ypač daugiau mainų programų jaunimui regione; tokių projektų dėka mūsų sustiprinta partnerystė taps labiau konkreti, matoma ir aktuali eiliniams piliečiams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia pasiūlyti įdomių kultūrinio bendradarbiavimo programų mūsų Viduržemio jūros regiono partneriams geriau pasinaudojant programa ERASMUS MUNDUS ir Europos kaimynystės politikos priemone;
14. teigiamai vertina Komisijos komunikate siūlomas naujas pastangas toliau su ES Viduržemio jūros regiono partneriais rengti regionines programas siekiant skatinti regionų sanglaudą ir vystyti infrastruktūrinius ryšius; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą ir EMPA apie šių projektų eigą; nurodo, kad šie projektai turi atitikti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikos tikslus, ir ragina Komisiją sutikti sukurti tikrinimo mechanizmą, kuris padėtų į šį procesą įtraukti ir Parlamentą, ir EMPA;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir šalių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.