PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
28.5.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Adamos Adamou ir Luisa Morgantini
GUE/NGL frakcijos vardu
dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“
B6‑0296/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros valstybių sąjunga“
Europos Parlamentas,
- atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės sukūrimo,
- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga“ (COM(2008)319 galutinis),
- atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga“ sukūrimo principą,
- atsižvelgdamas į galutinę Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos (angl. EMPA) pirmininkaujančios šalies deklaraciją ir EMPA rekomendacijas, priimtas 2008 m. kovo 28 d. jos ketvirtojo plenarinio posėdžio Atėnuose metu,
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi steigiamajame aukšto lygio susitikime tema „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga“, kuris vyks 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje, turi būti nustatytos aiškios gairės ES daugiašaliams santykiams su Viduržemio jūros regiono partneriais skatinti, taip darbo metodams stiprinti ir labiau dalytis atsakomybe,
1. džiaugiasi, kad Europos Komisija priėmė komunikatą dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“, ir taip pat sieks šios iniciatyvos tikslo – daugiašaliams ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykiams suteikti naują politinį ir praktinį postūmį, t. y. pakelti šiuos santykius į aukštesnį politinį lygmenį, taip pat rengti regioninius projektus pagal regiono piliečių poreikius;
2. remia iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ plėtojimą kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių regiono stiprinimą, pagrįstą demokratijos principais ir pagarba teisės viršenybės principui, nes tai turėtų padėti sukurti stiprią partnerystę;
3. pritaria nuomonei, kad reikia vėl atnaujinti Barselonos procesą, kuris turėtų išlikti pagrindine ES bendradarbiavimo su Viduržemio jūros regionu dalimi; mano, kad Barselonos deklaracija, jos tikslai ir bendradarbiavimo sritys – šių santykių pagrindas; tikisi, kad naujoji iniciatyva busi grindžiama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės laimėjimais, nes taip šis procesas taptų vertingesnis;
4. užtikrina, kad yra pasirengęs bendradarbiauti kuriant iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga“; reikalauja, kad jis kaip viena iš ES biudžeto valdymo institucijų dalyvautų užtikrinant, kad naujoji sistema ir jos projektai būtų sėkmingai įgyvendinami;
5. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ bendro pirmininkavimo instituciją, kuri veiktų valstybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų lygmeniu, ir tikisi, kad ji padidins bendrą atsakomybę už Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono valstybių atstovas pirmininkavimo institucijoje turėtų būti skiriamas bendru Viduržemio jūros regiono partnerių sutarimu ir kad pirmininkaujanti šalis turėtų į aukšto lygio susitikimus ir ministrų posėdžius pakviesti visas valstybes, dalyvaujančias iniciatyvoje „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“; mano, kad siūlomas glaudesnės partnerystės sekretoriatas neturėtų tapti nauja biurokratine struktūra ar vykdyti tas pačias funkcijas kaip jau veikiančios institucijos;
6. pritaria nuomonei, kad reikėtų išlaikyti ir stiprinti dabartines institucines Barselonos proceso struktūras ir kad reikėtų toliau stiprinti politinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius dialogus, kurie sudaro pagrindinę Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykių dalį;
7. pabrėžia tai, kad iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ apimtis turėtų būti grindžiama solidarumu, dialogu ir pagarba Viduržemio jūros regiono šalių ypatybėms;
8. pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti santykius su ES Viduržemio jūros regiono partneriais politiniu lygmeniu kas dvejus metus organizuojant aukšto lygio susitikimus „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ siekiant priimti politines deklaracijas ir sprendimus dėl pagrindinių programų ir projektų, kurie butų rengiami regioniniu lygmeniu;
9. pabrėžia, kad visi konkretūs regioniniai projektai, kurie turi būti įgyvendinti, turėtų būti konkrečiai planuojami pagal atitinkamų šalių partnerių prioritetus, o ne pagal pačios ES interesus;
10. ragina Komisiją ir Tarybą neskatinti Viduržemio jūros regiono šalių rinkų liberalizavimo, o finansinius ryšius grįsti sąžininga prekyba ir tikru požiūriu, kuriuo remiantis stiprinami abiejų pusių ryšiai, motyvuojant vietos gyventojus ir remiant vystymąsi, kuris priklauso ne tik nuo užsienio investicijų; teigia, kad bet koks privačių sektorių dalyvavimas, kaip numatyta Komisijos pasiūlymuose, turėtų būti skaidrus;
11. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja (angl. EMPA) taptų sudedamąja iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ institucinės sistemos dalimi kaip šio proceso parlamentinė institucija; pabrėžia, kad būtina stiprinti demokratinį teisėtumą, taip pat EMPA, vienintelės parlamentinės asamblėjos, jungiančios 27 ES valstybes nares ir visas Artimųjų Rytų taikos procese dalyvaujančias šalis, vaidmenį; pabrėžia, jog svarbu toliau forminti EMPA kaip konsultacinio organo, kuris turi turėti teisę teikti pasiūlymus ir atlikti vertinimus, vaidmenį;
12. pabrėžia, kad įgyvendinant ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę daugiausia dėmesio neturėtų būti skiriama tik ekonominiams ir prekybos klausimams; nurodo, kad visi Barselonos ramsčiai yra glaudžiai susiję; nurodo, kad trečiuoju ramsčiu buvo siekiama užtikrinti taiką, stabilumą ir gerovę;
13. nurodo, kad ekonomikos politika turi būti vertinama ne tik jos indėlio į augimą aspektu, bet turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kaip ją įgyvendinant skatinamas tvarus vystymasis, socialinės teisės, mažinamas skurdas;
14. dar kartą patvirtina, kad būtina stiprinti moterų padėtį Viduržemio jūros regione vykdant politiką, pagal kurią moterims būtų suteikiamas pagrindinis vaidmuo visuomenėje, ir skatinant lyčių lygybę; pabrėžia, kad pagarba tradicijoms ir papročiams neturėtų pažeisti žmogaus teisių;
15. nurodo, kad vienas iš pagrindinių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikos tikslų – remti demokratizaciją, pliuralizmą, teisės viršenybės principą ir didesnę pagarbą žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina Komisiją sustiprinti pastangas steigiant demokratijos ir žmogaus teisių pakomitečius su visais Viduržemio jūros regiono partneriais remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių asociacijos susitarimais bei ragina visas atitinkamas šalis laikytis savo įsipareigojimų, ypač susijusių su pavieniais atvejais, ir įgyvendinti žmogaus teisių nuostatą;
16. ragina Komisiją reguliariai pranešti Europos Parlamentui ir EMPA apie šių regioninių projektų plėtojimą ir apsvarstyti Parlamento lygiu pateiktus pasiūlymus bei vertinimus, kuriais siekiama padidinti proceso matomumą, įsisavinimo pajėgumus ir papildomą naudą piliečiams regione;
17. džiaugiasi iniciatyva sukurti naują regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione forumą, atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių patirtį;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos bei Viduržemio jūros regiono valstybių vyriausybėms.