Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0301/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0301/2008

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

    11.6.2008

    siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
    pateikė Daniel Cohn-Bendit, Bart Staes, Satu Hassi, Hélène Flautre, Marie Anne Isler Béguin ir Angelika Beer
    Verts/ALE frakcijos vardu
    dėl pasirengimo 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vyksiančiam vienuoliktajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui

    Procedūra : 2008/2542(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B6-0301/2008
    Pateikti tekstai :
    B6-0301/2008
    Priimti tekstai :

    B6‑0301/2008

    Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vyksiančiam vienuoliktajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos, ypač į 2007 m. balandžio 26 d.[1], 2007 m. gegužės 10 d.[2] ir 2008 m. kovo 13 d.[3] rezoliucijas,

       atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją[4] dėl ES ir Rusijos vadovų susitikimo,

    –  atsižvelgdamas į ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir jo galiojimo laikas baigėsi 2007 m. pabaigoje,

       atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi gegužės 7 d. Dmitrijus Medvedevas buvo oficialiai prisaikdintas Rusijos Federacijos prezidentu; kadangi vos tik pradėjęs eiti savo pareigas naujasis prezidentas ministru pirmininku paskyrė buvusį šalies prezidentą Vladimirą Putiną; kadangi jau kitą dieną V. Putino kandidatūrą ministro pirmininko pareigoms užimti didžia balsų dauguma patvirtino Dūma;

    B.  kadangi nepaisant didėjančio nesutarimo ir nepasitikėjimo pagrindiniais politiniais klausimais ES ir Rusijos prekybiniai ir ekonominiai santykiai tampa vis intensyvesni ir didėja abiejų partnerių tarpusavio priklausomybė,

    C.  kadangi po to, kai buvo pasiekta didelė pažanga mėsos ir kitų žemės ūkio produktų importui iš Lenkijos Rusijos taikomo embargo klausimu ir pareikšti patikinimai dėl naftotiekio „Družba“ uždarymo, kurį Lietuva vertino kaip politinius atsakomuosius veiksmus, valstybės narės pagaliau galėjo susitarti dėl naujo įgaliojimo mandato suteikimo siekiant sudaryti naują susitarimą, pakeisiantį dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kurio galiojimas baigėsi praėjusių metų pabaigoje;

    D.  kadangi labai svarbu, kad ES reikštų vieningą nuomonę, parodytų tvirtą vidinį solidarumą, laikytųsi bendros pozicijos ir kad palankiausiai nusiteikusios valstybės narės nepriimtų Rusijos pasiūlymų užmegzti dvišalius santykius; kadangi, antra vertus, valstybės narės turėtų veikti atsakingai ir nešališkai susilaikydamos nuo veto teisės kalbant apie nuodugnias ir sudėtingas derybas,

    E.  kadangi neseniai Bukarešte vykusio NATO aukščiausio lygio susitikimo metu Rusijai buvo padaryta naujų nuolaidų siekiant Rusijos paramos priešraketinės gynybos skydui, kurį Jungtinės Valstijos ketina dislokuoti Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje; kadangi ES šiose derybose turėtų būti suteikta teisė pareikšti nuomonę ir kadangi ji turėtų dėti visas pastangas siekdama bendros pozicijos šiuo klausimu, kuris turi įtakos ES bendram saugumui, kuris galėtų pakenkti jos užsienio politikai ir sukelti naujas ginklavimosi varžybas Europoje,

    F.  kadangi iki šiol nenustatytas aiškus teisinis Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) teisinės valstybės misijos Kosove pagrindas, kadangi, be kita ko, Rusija nesutinka su numatytu funkcijų perdavimu Europos Sąjungos teisinės valstybės misijai Kosove (EULEX) ir laipsnišku jų perėmimu iš Jungtinių Tautų Laikinosios Administracijos Kosove; kadangi ši neaiški padėtis dar labiau didina netikrumą esant jau ir taip nestabiliai ir įtemptai padėčiai, gali kilti neramumų taip pat ir kaimyninėse šalyse,

    G  kadangi pastarieji visuotiniai ir prezidento rinkimai neatitiko tarptautinių standartų; kadangi nebuvo dedama jokių žymių pastangų siekiant priešinga linkme nukreipti pastaraisiais metais Rusijos Federacijoje vykusį žmogaus teisių ir demokratinių laisvių nepaisymo bei intensyvesnės pačios žiniasklaidos vykdomos savicenzūros ir vyriausybės vykdomos cenzūros procesą,

    H.  kadangi žurnalistų žmogžudysčių serijos tyrimai, ypač Anos Politkovskajos nužudymo tyrimas, nedavė jokių rezultatų, o tai parodo policijos ir teismų nesugebėjimą surasti nusikaltimų vykdytojų ir patraukti jų baudžiamojon atsakomybėn,

    I.  kadangi Rusijos Federacija kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos narė įsipareigojusi gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę; kadangi ES ir Rusija turėtų vykdyti strateginę partnerystę, pagrįstą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėmis,

    J.  kadangi ES ir Rusijos santykiuose energija ir toliau atlieka svarbiausią ir strateginį vaidmenį; kadangi didelė ES priklausomybė nuo iškastinio kuro stipriai kenkia darnaus, nuoseklaus ir vertybėmis pagrįsto ES požiūrio į Rusiją sukūrimui,

    K.  kadangi šis nuoseklumo trūkumas aiškiai matyti iš nedrąsios Tarybos, Komisijos ir valstybių narių kritikos žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje ir padėties Kaukaze, ypač Čečėnijoje, klausimais, apie kuriuos retai arba labai mažai kalbama dvišaliuose susitikimuose,

    L.  kadangi kai kurios valstybės narės prisijungė prie „Pietų srovės“ dujotiekio projekto, kurio įgyvendinimui vadovauja bendrovės „Gazprom“ ir „ENI“; kadangi dėl šio projekto kyla grėsmė ES strategiškai svarbiam „Nabucco“ dujotiekio projektui;

    M.  kadangi taika ir stabilumas bendros kaimynystės šalyse yra ir Rusijos, ir ES interesas; kadangi Rusijos valdžios institucijoms priėmus sprendimą užmegzti teisinius santykius su atsiskyrusiomis Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikomis padėtis šiuose Gruzijos regionuose ir toliau blogėja, dėl kurios kyla abejonių dėl Rusijos pajėgų, kaip nešališkų taikos palaikymo pajėgų, vaidmens ir pažeidžiamas Gruzijos teritorinis vientisumas,

    1.  teigiamai vertina naujojo prezidento D. Medvedevo sakant inauguracijos kalbą pasakytus žodžius dėl pilietinių teisių svarbos ir tai, kad savo ankstesnėse kalbose jis viešai pasisakė už teisinės valstybės principus ir pabrėžė žmogaus teisių svarbą; tikisi, kad šie žodžiai pavirs darbais ir kad Rusija įgyvendins būtinas reformas, padėsiančias įtvirtinti pilnavertę demokratinę sistemą;

    2.  vis dėlto mano, kad šiuo metu partnerystė su Rusijos Federacija gali būti tik pragmatinio pobūdžio; vis dėlto mano, kad atsižvelgiant į valstybių narių pasiektą susitarimą reikėtų dėti visas pastangas siekiant konstruktyviai ir atvirai įtraukti ir paskatinti Rusiją pradėti derybas dėl naujo didelio masto susitarimo, kuris būtų pagrįstas iš tiesų bendromis vertybėmis ir interesais;

    3.  mano, kad keturių bendrų erdvių kūrimo gaires reikėtų vertinti kaip derybų dėl naujojo susitarimo išeities tašką;

    4.  dar kartą pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės turėtų būti bet kokio būsimo susitarimo su Rusijos Federacija pagrindas, ypač atsižvelgiant į veiksmingos ir galiojančios žmogaus teisių sąlygos apibrėžimą ir įtraukimą ir į tai, kad būsimų santykių kokybė ir intensyvumas priklauso nuo pagarbos ir paramos šioms vertybėms;

    5.  kartoja savo raginimą paspartinti ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais siekiant, kad jos būtų veiksmingesnės, duodančios rezultatų ir atviros NVO ir kad Europos Parlamentais aktyviai dalyvautų visais lygmenimis; šiuo klausimu laikosi požiūrio, kad prieš oficialias konsultacijas Komisijos organizuoti trumpi pranešimai su pilietinės visuomenės veikėjais yra svarbi priemonė, kuri turėtų būti stiprinama ir į kurią turėtų atsižvelgti Rusijos valdžios institucijos, siekiant juos paversti visaverčiais teisės seminarais, dalyvaujant mokslininkams, pilietinės visuomenės atstovams ir abiejų šalių pareigūnams;

    6.  šiuo požiūriu nerimaudamas atkreipia dėmesį į Rusijos valdžios institucijų abejones dėl dalyvavimo tikrame dialoge su Europos Parlamentu žmogaus teisių klausimais, dėl kurių jos nedalyvavo Žmogaus teisių pakomitečio, rengiančio ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais, posėdžiuose ir 2007 m. atsisakė priimti pakomitečio delegaciją;

    7.  ragina Rusijos valdžios institucijas paklusti visiems Europos žmogaus teisių teismo sprendimams ir nedelsiant ratifikuoti šios institucijos reformos protokolą; ragina Rusijos Federaciją taip pat ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos papildomą protokolą Nr. 14;

    8.  pabrėžia, kad stipri ir nepriklausoma pilietinė visuomenė yra nepakeičiama tikros ir brandžios demokratijos dalis; šiuo požiūriu labai nerimauja dėl blogėjančios žmogaus teisių gynėjų padėties ir sunkumų, su kuriais susiduria žmogaus teisių skatinimo ir aplinkos apsaugos bei ekologinių problemų srityse veikiančios NVO registracijos klausimu ir vykdydamos savo veiklą; ypač nerimauja dėl naujai pakeistų teisės aktų dėl ekstremizmo, kurie galėtų turėti įtakos netrukdomam informacijos tekėjimui ir paskatinti Rusijos valdžios institucijas dar labiau apriboti nepriklausomų žurnalistų ir politinių oponentų teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus;

    9.  labai apgailestauja, kad Rusijos Federacija siekdama trikdyti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro veiklą deda diplomatinių pastangų, t. y teikia ESBO pasiūlymus mažinti rinkimų stebėjimo misijos delegacijos sudėtį, uždrausdama jiems spausdinti savo ataskaitas iš karto po rinkimų; pabrėžia, kad ši organizacija atliko itin svarbų nepakeičiamą vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, kai totalitarinė santvarka buvo keičiama demokratine; pabrėžia, kad laisvi ir teisingi rinkimai – pagrindinis tikros, brandžios, veiksminės demokratijos ramstis ir kad ESBO siųsdama rinkimų stebėjimo misijas labai prisideda prie demokratijos tvirtinimo;

    10.  teigiamai vertina tai, kad buvo priimtas susitarimas dėl supaprastinto vizų režimo, kuris turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu siekiant bevizių kelionių tarp ES ir Rusijos; taigi, ragina legalizuoti Rusijoje gyvenančių ES piliečių statusą ir ypač panaikinti biurokratines kliūtis, neleidžiančias ES piliečiams gauti ilgalaikių vizų;

    11.  atkreipia dėmesį į tai, kad spartėja dialogas energetikos klausimais, tačiau nerimauja dėl to, kad Rusijos valstybė perima visų išteklių kontrolę, įskaitant energetinius išteklius, tačiau ji nededa jokių politinių pastangų skatinti pramonės santykių demokratizavimą ir didinti pramonės sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei atskaitomybę bei kad nesama aiškių politikos tikslų tvaraus vystymosi ir išteklių veiksmingo naudojimo klausimais; ragina Rusiją skubiai į nacionalinius teisės aktus įtraukti pažangiąją tarptautinę patirtį, susijusią su skaidrumu ir viešąja atskaitomybe, ir Energijos chartijos principus;

    12.  apgailestauja, kad nesama jokių konsultacijų tarp valstybių narių prieš joms pasirašant dvišalius susitarimus su Maskva, kurie turi įtakos bendrai ES politikai; apgailestauja dėl to, kad Rusija naudoja energiją kaip politinę priemonę ir kad valstybės narės nekoordinuotai pasirašo dvišalius energetikos susitarimus, kurie kenkia interesams ir verčia abejoti visos ES ir kitų valstybių narių strateginiais projektais; šiuo klausimu pažymi, kad didelė ES energetinė priklausomybė nuo Rusijos Federacijos labai kenkia jos bendros užsienio reikalų politikos suderinamumui, atkaklumui ir tvarumui;

    13.  ragina abu partnerius, tinkamai prisidedant prie išsivysčiusių ir besivystančių valstybių pastangų, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsižvelgiant į diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamas galimybes, susitarti dėl bendro būdo siekiant apriboti klimato kaitą iki daugiausia 2°C temperatūros kilimo, palyginti su temperatūra iki industrializacijos;

    14.  pripažįsta, kad iki 2050 m. bendras išmetamų dujų kiekis turėtų būti sumažintas mažiausiai 50 proc., palyginti su 1990 m.; šiuo požiūriu reikalauja, kad išsivysčiusios šalys prisiimtų ypatingą atsakomybę ir imtųsi iniciatyvos mažindamos išmetamų dujų kiekį bei mano, kad būtina, jog iki 2020 m. industrializuotos šalys maždaug 30 proc. sumažintų išmetamų dujų kiekį; ragina Rusiją aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose, kad būtų lengviau skubiai iki 2008 m., vėliausiai 2009 m., pasiekti susitarimo siekiant užtikrinti pasaulio anglies rinkos nenutrūkstamumą;

    15.  nerimauja dėl Rusijos Federacijos branduolinio sektoriaus saugumo ir jos planų branduolinę technologiją ir medžiagas eksportuoti į kitas šalis bei dėl to kylančių su branduoliniu saugumu ir platinimu susijusių grėsmių; ragina Rusijos Federaciją nustoti gabenti branduolinės medžiagos atliekas ir perdirbinėti branduolinę medžiagą, nes dėl šios veiklos atsiranda potenciali branduolinio ginklo plitimo rizika;

    16.  ragina Rusijos Federaciją skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių pramonės vystymą, kad būtų naudojami dideli turimi aplinką tausojantys ištekliai; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti, kad su nafta ir dujomis susiję projektai, kurie rengiami arba jau įgyvendinami jos teritorijoje, atitiktų naujausius aplinkosaugos standartus;

    17.  ypač smerkia tai, kad Čečėnijoje ir toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės, nes vis dar vyksta žudymai be teismo, naudojamasi neteisėtomis sulaikymo vietomis, dingsta ir yra kankinami žmonės; pažymi, kad Rusijos vyriausybė 2006 m. atsisakė pripažinti specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais, kuris ketino apsilankyti Šiaurės Kaukazo kalėjimuose iš anksto apie tai nepranešęs, įgaliojimus;

    18.  pabrėžia, kad Rusijos Federacija 1984 m. gruodžio mėn. pasirašė ir ratifikavo JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir kad Rusija, kaip Europos Tarybos narė, privalo laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio, kuriame užtikrinama teisė į nešališką teismą;

    19.  ragina Rusijos valdžios institucijas kovoti su savivale, laikytis teisinės valstybės principo ir nesinaudoti teismų sistema siekiant politinių tikslų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į buvusių „Jukos“ savininkų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo bylas; jie buvo nuteisti už sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, bet Europos Parlamentas juos laiko politiniais kaliniais, tai buvo pabrėžta ir 2006 m. liepos mėn. atvirame laiške Prezidentui Vladimirui Putinui;

    20.  ir toliau visiškai netiki, kad artimiausiu metu Europai reikės raketų sistemos siekiant apginti savo teritoriją nuo pasaulio taikai priešiškų valstybių (angl. rogue nations) arba apsisaugoti nuo nevalstybinių veikėjų paleistų tolimojo nuotolio balistinių raketų su MNG kovinėmis galvutėmis; atkreipia dėmesį į Rusijos susirūpinimą šiuo klausimu, tačiau ragina Maskvą neatsisakyti vykdyti sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje sąlygų; įsitikinęs, kad siekiant užkirsti kelią naujoms ginklavimosi varžyboms, ilgalaikei terorizmo grėsmei ir kitokiam Europos ir pasaulio saugumo pavojui, reikia didelių investicijų į konfliktų prevencijos politiką ir nusiginklavimo iniciatyvas ir kad nedelsiant turi būti užmegztas tiesioginis dialogas su Maskva, siekiant sudaryti bendrą ir abiem šalims naudingą susitarimą;

    21.  ragina Rusiją laikytis konstruktyvesnės pozicijos dėl Kosovo ir nesipriešinti Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos (angl. EULEX) steigimui, o taip pat visiškai remti ESBO ir patvirtinti jos mandatą, siekiant užtikrinti pilnai įgyvendinamos visos Kosovo konstitucijoje nurodytos garantijos ir Kosovo valdžios institucijų įsipareigojimai dėl institucinės decentralizacijos, mažumų bendruomenių apsaugos ir kultūros ir architektūros paveldo;

    22.  apgailestauja dėl Maskvos valdžios institucijų sprendimo užmegzti oficialius ryšius su nuo Gruzijos atsiskyrusių respublikų de facto valdžios institucijomis ir dėl vienašališko sprendimo padidinti Rusijos taikos palaikymo pajėgų Abchazijoje skaičių, sunkinant jau ir taip įtemptą padėtį; mano, kad būtina persvarstyti dabartinį taikos palaikymo pobūdį, kadangi Rusijos karinės pajėgos nebegali būti laikomos neutraliomis, ir ragina Europą aktyviau dalyvauti sprendžiant įšaldytus konfliktus siekiant skatinti taikos procesus; ragina Tarybą ir Komisiją ryžtingai aptarti šį klausimą su Rusija ir ragina Rusijos valdžios institucijas nesipriešinti ES dalyvavimui civilinėse ir taikos palaikymo operacijose;

    23.  labai nerimauja dėl vietinių bendruomenių (chantų, mansių ir nencų), gyvenančių regione, kuriame vyks aukščiausiojo lygio susitikimas, būklės ir ragina Maskvos valdžios institucijų priimti reikiamas jų teisių apsaugos priemones;

    24.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir Rusijos Federacijos vyriausybei bei parlamentui.