Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0348/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0348/2008
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

7.7.2008

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu ir kurį pateikė politinės frakcijos
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Jan Marinus Wiersma, Kristian Vigenin, Magda Kósáné Kovács, Claudio Fava, Gianni Pittella, Adrian Severin and Katalin Lévai
PSE frakcijos vardu
Viktória Mohácsi, Marco Cappato, Sarah Ludford, Metin Kazak ir Magor Imre Csibi
ALDE frakcijos vardu
Monica Frassoni, Elly de Groen-Kouwenhoven ir Claude Turmes
Verts/ALE frakcijos vardu
Giusto Catania, Roberto Musacchio, Vittorio Agnoletto ir Umberto Guidoni
GUE/NGL frakcijos vardu
dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme

Procedūra : 2008/2614(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0348/2008
Pateikti tekstai :
B6-0348/2008
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B6‑0348/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į žmogaus teises ir pagrindines laisves, lygybės ir nediskriminavimo principus, teisę į orumą, privatumą ir duomenų apsaugą, vaiko teises, mažumoms priklausančių asmenų teises, kaip pripažįstama pagal tarptautines ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijas, ypač Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią teismo praktiką[1], Pagrindinių teisių chartiją ir JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į ES sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius (priemonės kovojant su diskriminacija dėl, inter alia, rasės ir etninės kilmės) ir EB sutarties 12 straipsnį (diskriminacijos dėl tautybės draudimas), 17 straipsnį (Europos pilietybė), 18 straipsnį (judėjimo laisvė) ir 39 ir kt. (laisvas darbo jėgos judėjimas),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir ypač į tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą, į 2004 m. balandžio 29 d. EP ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir į 1995 m. spalio 24 d. EP ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Bendrijos priemonių ir politikos siekiant romų įtraukties[2] ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2008 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl, inter alia, romų, rasizmo ir ksenofobijos, kovos su diskriminacija priemonių ir judėjimo laisvės[3],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį ir 103 straipsnio 2 – 5 dalis,

A.  kadangi ES yra vertybes pripažįstanti bendrija, pagrįsta demokratija ir teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, lygybe ir nediskriminavimu, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų apsaugą, ir kadangi ES įsipareigojusi kovoti su rasizmu ir ksenofobija bei diskriminacija dėl bet kurios iš EB sutarties 12 ir 13 straipsnyje nurodytų priežasčių,

B.  kadangi visoje ES šios vertybės saugomos įgyvendinant kovą su diskriminacija ir judėjimo laisvę užtikrinančias direktyvas bei politiką, kuri yra šių direktyvų pagrindas, o valstybės narės privalo šias direktyvas įgyvendinti ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų jas pažeisti,

C.  kadangi romai yra vieni iš pagrindinių rasizmo ir ksenofobijos taikinių, kaip įrodo neseni įvykiai, per kuriuos buvo atakuojami ir puldinėjami romai Italijoje ir Vengrijoje bei kaip dar labiau parodo neseniai atlikti Eurobarometro tyrimai,

D.  kadangi savo tarnybų darbo dokumente Komisija pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos kovoti su romų diskriminacija ir skatinti jų įtrauktį ir integraciją, jau gali pasinaudoti įvairiomis ES teisėkūros ir finansinėmis priemonėmis bei vykdoma politika, ypač keisdamosi gerąja patirtimi šioje srityje ir ją skatindamos,

E.  kadangi romai yra visos Europos etninė ir kultūrinė bendruomenė, neturinti savo tautinės valstybės, ir todėl ES turi ypatingą atsakomybę kartu su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu ir politikos priemones šioje srityje,

F.  kadangi 2008 m. gegužės 21 d. Italijos vyriausybė išleido dekretą, kuriame skelbiama dėl klajoklių gyvenviečių Kampanijos, Lacijaus ir Lombardijos regionuose susidariusi nepaprastoji padėtis[4] ir kuris grindžiamas 1992 m. vasario 24 d. įstatymu Nr. 225 dėl civilių apsaugos, pagal kurį vyriausybei suteikiama teisė „stichinių nelaimių, katastrofų ir kitų įvykių, kuriems dėl jų masto ir apimties reikia pasipriešinti naudojant nepaprastąsias galias ir priemones“ atveju skelbti nepaprastąją padėtį,

G.  kadangi po dekreto 2008 m. gegužės 30 d. ministras pirmininkas išleido kitus įsakus[5], pagal kuriuos:

  • –Romos, Milano ir Neapolio prefektai paskiriami įgaliotiniais su romais susijusios krizės klausimais,
  • –jiems suteikiami nepaprastieji įgaliojimai nustatyti asmenų, įskaitant nepilnamečius, tapatybę ir įskaitant pirštų antspaudų ėmimą,
  • –jiems suteikiamos galios imtis būtinų priemonių prieš asmenis, kurie išvaromi ar galėtų būti išvaryti panaudojant administracines arba teismines priemones,

– jiems leidžiama nukrypti (nepažeidžiant teisinės valstybės principų ir ES teisės) nuo įstatymų, reglamentuojančių įvairius klausimus, susijusius su konstitucinėmis prerogatyvomis (pvz., teisė būti informuotam apie administracinę procedūrą, tokią kaip pirštų antspaudų ėmimas, ir reikalavimas, kad prieš tikrinant asmenų tapatybę, įskaitant fotografavimą, pirštų antspaudų ėmimą ar antropometrinius duomenis, jie turėtų būti laikomi pavojingais arba įtariamaisiais ar atsisakyti nurodyti savo tapatybę);

H.  kadangi dekrete skelbiama vienerių metų trukmės nepaprastoji padėtis – iki 2009 m. gegužės 31 d.,

I.  kadangi Italijos vidaus reikalų ministras daugybę kartų pakartojo, kad pirštų antspaudai imami siekiant atlikti Italijos romų kilmės gyventojų surašymą ir kad jis, nukrypdamas nuo įprastinių įstatymų, ketina leisti imti stovyklose gyvenančių romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudus, taip patvirtindamas, kad Italija tęs šią tapatybės nustatymo veiklą, kuri Milane, Romoje ir Neapolyje turėtų būti baigta iki spalio 15 d.,

J.  kadangi Italijoje jau vyksta pirštų antspaudų ėmimas, ypač Milane ir Neapolyje, kadangi, pagal NVO pateiktą informaciją, šiuos duomenis prefektai saugo duomenų bazėje,

K.  kadangi Komisijos nariai J. Barrot ir V. Špidla šiuo požiūriu pabrėžė, kad svarbu užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo principų laikymąsi ES, taip patvirtindami, kad ES teisė draudžia diskriminaciją dėl rasės ir tautybės,

L.  kadangi UNICEF, Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išreiškė savo nerimą, o pastarasis Italijos vyriausybei nusiuntė memorandumą dėl, inter alia, rasizmo, ksenofobijos ir romų žmogaus teisių apsaugos,

M.  kadangi Italijos duomenų apsaugos institucija paprašė kompetentingų institucijų, t. y., Romos, Milano ir Neapolio prefektų, suteikti informacijos apie galimybę imti romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudus, nerimaudama, kad tai gali būti diskriminacija, kuri taip pat galėtų paveikti asmenų, ypač nepilnamečių, orumą,

1.  ragina Italijos institucijas neimti romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudų, nes tai galėtų būti laikoma diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės, kuri draudžiama pagal Europos žmogaus teisų konvencijos 14 straipsnį, ir be to, tai galėtų būti ES romų kilmės ar klajoklių ar kitų piliečių, kuriems tokios procedūros neturėtų būti taikomos, diskriminacija;

2.  supranta UNICEF nerimą ir mano, kad nepriimtina pažeidinėti pagrindinių teisių vaikų apsaugos tikslais ir laikyti vaikų nusikaltėliais, taip pat pritaria Europos Tarybos ir daugybės NVO bei religinių bendruomenių nuomonei ir mano, kad geriausias būdas apsaugoti romų vaikų teises – vykdant įtraukties ir integravimo politiką užtikrinti jiems švietimą, būstą ir sveikatos apsaugą bei apsaugoti juos nuo išnaudojimo;

3.  pritaria Komisijos nuomonei, kad tokia veikla būtų pažeidžiamas tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimas, ypač 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvoje 2000/43/EB, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės ir EB sutarties 12, 13 ir 17 – 22 straipsniuose įtvirtintas draudimas;

4.  dar kartą pabrėžia, kad politika, kuria didinama atskirtis, niekada nebus veiksminga kovojant su nusikalstamumu ir neprisidės prie nusikaltimų prevencijos ir saugumo;

5.  kategoriškai ir be išlygų smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuria susiduria romai ir kiti asmenys, laikomi „čigonais“;

6.  ragina valstybes nares peržiūrėti ir anuliuoti įstatymus ir politikos priemones, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami romai dėl jų rasės ir etninės kilmės ir ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip valstybės narės taiko ES sutartis ir ES direktyvas dėl kovos su diskriminacija priemonių ir laisvo asmenų judėjimo, siekiant užtikrinti, kad jos būtų nuosekliai ir visiškai įgyvendinamos ir imtis būtinų priemonių, jeigu jos nėra įgyvendinamos;

7.  ragina Komisiją kruopščiai įvertinti teisėkūros ir vykdomąsias priemones, kurias priėmė Italijos vyriausybė, siekiant patikrinti, ar jos atitinka ES sutarties ir ES teisę;

8.  nerimauja dėl teiginio, įtraukto į Italijos vyriausybės administracinius dekretus ir įsakus, kad romų stovyklos prie didelių miestų savaime kelia didelę socialinę grėsmę, turinčią padarinių viešajai tvarkai ir saugumui ir pateisinančią nepaprastosios padėties paskelbimą 12 mėnesių;

9.  nerimauja, kad paskelbus nepaprastąją padėtį prefektai, nukrypdami nuo įstatymų, gali priimti nepaprastąsias priemones ir jiems suteiktos galios įgyvendinti visas priemones, įskaitant pirštų antspaudų ėmimą, remiantis civilinės apsaugos įstatymu, kuris skirtas „stichinėms nelaimėms, katastrofoms ir kitiems įvykiams“, o tai netaikytina ir neproporcinga šiuo konkrečiu atveju;

10.  ragina Tarybą ir Komisiją parengti ES strategiją romų klausimu siekiant paremti valstybių narių ir NVO veiksmus bei projektus integruojant ir įtraukiant romus, ypač romų vaikus, ir taip toliau stiprinti ES politiką romų srityje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į ES strategiją romų klausimu ir Romų įtraukties dešimtmečio programą priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais siekiama paremti romų bendruomenes skatinant jų integraciją visose srityse ir ragina pradėti kovos su rasizmu ir diskriminacija programas mokyklose, darbovietėse ir žiniasklaidoje;

12.  šiuo atžvilgiu kartoja, kad svarbu ES ir nacionaliniu lygiu, visiškai išnaudojant ES fondų teikiamas galimybes, kurti strategiją, kuria būtų siekiama panaikinti romų segregaciją švietime, užtikrinti vienodas galimybes romų vaikams gauti kokybišką mokslą (užtikrinti dalyvavimą bendroje švietimo sistemoje, steigti specialias stipendijas ir stažuotojų programas), užtikrinti ir pagerinti romų patekimą į darbo rinką, užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos apsaugos ir socialinio saugumo sistemomis, kovoti su diskriminacija teikiant būstą ir suaktyvinti romų dalyvavimą socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime;

13.   teigiamai vertina tai, kad Komisija sukūrė kovos su diskriminacija darbo grupę, į kurią įtraukti visų valstybių narių atstovai ir ragina sudaryti galimybę kompetentingam Europos Parlamento komitetui dirbti kartu ir išsamiai susipažinti su darbo grupės darbu; ragina savo kompetentingą komitetą šiuo klausimu pradėti dialogą su nacionaliniais valstybių narių parlamentais;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui, UNICEF ir Italijos duomenų apsaugos institucijai.

Teisinė informacija - Privatumo politika