PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
1.9.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Annemie Neyts-Uyttebroeck, Marco Cappato, Lydie Polfer, Janusz Onyszkiewicz, István Szent-Iványi, Margarita Starkevičiūtė ir Grażyna Staniszewska
ALDE frakcijos vardu
dėl padėties Gruzijoje
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0402/2008
B6‑0402/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Gruzijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gruzijos, ypač į 2006 m. spalio 26 d., į 2007 m. lapkričio 29 d. ir į 2008 m. birželio 5 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. pranešimą dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu ir į savo 2007 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d. ir nustojo galioti 2007 m., tačiau buvo automatiškai pratęstas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadas ir į 2008 m. rugsėjo 1 d. Briuselyje įvykusio neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/450/BUSP dėl tolesnio Europos Sąjungos indėlio sprendžiant konfliktą Gruzijoje / Pietų Osetijoje, taip pat į ankstesnius Tarybos bendruosius veiksmus, susijusius su tuo pačiu klausimu[1],
– atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją 1781 ir į 2008 m. JT saugumo Tarybos rezoliuciją 1808, pagal kurias iki 2008 m. rugpjūčio 13 d. pratęsiami JT stebėjimo misijos Gruzijoje įgaliojimai,
– atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos veiksmų planą, kuriam 2006 m. lapkričio 14 d. pritarė ES ir Gruzijos bendradarbiavimo taryba,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Gruzijoje neseniai įsiplieskusį karą paskatino ilgą laiką tarp Gruzijos ir Rusijos didėjusi įtampa, susijusi su Rusijos mėginimais didinti įtaką savo kaimynystės zonoje,
B. kadangi rugpjūčio 26 d. Rusijai pripažinus Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pakenkta siekiui taikiai spręsti konfliktą, pažeistos šešių punktų susitarimo dėl ugnies nutraukimo, kurį priimant tarpininkavo Europos Sąjunga ir kurį pasirašė Gruzija ir Rusija, nuostatos ir rizikuojama dar labiau destabilizuoti padėtį Kaukazo regione, pakenkti Rusijos santykiams su svarbiausiais partneriais ir keliama grėsmė jos vaidmeniui tarptautinėje bendruomenėje,
C. kadangi šiuo metu ypač turėtų būti stengiamasi gerinti abiejų šalių nuketėjusių civilių padėtį ir grąžinti į gimtąsias vietas tuos, kurie turėjo jas palikti kilus konfliktui, taip pat parengti naują veiksmingą priemonę konfliktui spręsti ir deleguoti tarptautinius stebėtojus bei dislokuoti naujas nešališkas tarptautines taikos palaikymo pajėgas,
D. kadangi į visas konflikto zonas turi būti nevaržomai įleidžiami tarptautiniai civiliai ir kariniai stebėtojai, žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų atstovai bei užtikrinta laisvė tirti tarptautinės teisės pažeidimus, su kuriais, kaip manoma, susidurta konflikto metu,
E. kadangi Europos Sąjunga, reaguodama į Gruzijoje kilusią krizę, turi likti politiniu požiūriu visiškai vieninga ir kalbėti vienu balsu, ypač svarstydama santykių su Rusija klausimą; kadangi siekiant ilgalaikio taikaus konfliktų Gruzijoje ir Kaukaze sprendimo būtina iš esmės persvarstyti ES kaimynystės politikos ir naujų susitarimų su visomis regiono šalimis nuostatas bendradarbiaujant su visomis Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO),
F. kadangi konfliktas Gruzijoje, taip pat ES ir Rusijos santykiai ateityje – didžiulis išbandymas besiformuojančiai Europos užsienio politikai, kuri turi būti sėkminga, jeigu Sąjunga siekia būti patikima partnere pasaulyje,
1. smerkia smurto protrūkį šio konflikto metu, kadangi tai neatitinka tarptautinių ir Europos įsipareigojimų bei daugybės JT Saugumo Tarybos rezoliucijų dėl šiame regione neišspręstų konfliktų nuostatų; ragina nedelsiant stabdyti etniniam valymui prilygstančius veiksmus ir visapusiškai laikytis susitarimo dėl ugnies nutraukimo, ypač kai tai susiję su Rusijos dalinių atitraukimu iš Počio uosto, esančio prie Juodosios jūros;
2. apgailestauja dėl to, kad šio konflikto metu nukentėjo civilių, ir ragina nedelsiant susitarti dėl to, kad humanitarinę pagalbą gabenančiam personalui būtų užtikrinta nevaržoma prieiga į visas karo ir jo padarinių nuniokotas zonas; primena šalims pagal tarptautinės teisės nuostatas jų prisiimtą įsipareigojimą leisti netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą;
3. ragina padedant JT ar ESBO skubiai parengti naują daugianacionalinę padėties Pietų Osetijoje ir Abchazijoje stebėjimo ir taikos palaikymo šiuose regionuose priemonę;
4. dar karta pakartoja, kad tvirtai remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos suverenitetą; pabrėžia, kad bet koks taikus ilgalaikis sprendimas turėtų būti grindžiamas pagarba šiems principams;
5. ragina įsteigti ES krizių valdymo ir atkūrimo fondą Gruzijai, skirtą apčiuopiamai humanitarinei ir ekonominei pagalbai teikti, padėti pabėgėliams grįžti į gimtąsias vietas, namams atstatyti ir svarbiausiems infrastruktūros objektams atkurti bei neigiamo poveikio, kurį konflikto sąlygomis patyrė Gruzijos ekonomika, švelninimo priemonėms parengti;
6. ragina skubiai pradėti teikti tarptautinę humanitarinę pagalbą; ragina Tarybą ir Komisiją skubiai skirti pakankamai lėšų visoms konflikto aukoms; ragina valstybes nares imtis panašių priemonių;
7. nurodo, kad Europos Sąjunga tik laikydamasi vieningos ir tvirtos pozicijos iš esmės padėtų siekti taikaus ir tvaraus šio bei kitų Kaukaze neišspręstų konfliktų sprendimo; todėl ragina įsteigti ESBO vadovaujamą Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) civilinę ir karinę misiją Gruzijoje, skirtą buferinės zonos kontrolei užtikrinti ir pasitikėjimo ugdymo priemonėms skatinti;
8. laikosi nuomonės, kad teigiamą poveikį konflikto Gruzijoje ir kitų Pietų Kaukaze neišspręstų konfliktų sprendimų paieškai daro tai, jog konfliktai vis dažniau sprendžiami taikant tarptautines priemones; todėl siūlo Europos Sąjungai sušaukti Kaukazo taikos konferenciją, kuri būtų svarbiausia šio proceso dalis; mano, kad šios konferencijos metu turėtų būti aptartos tarptautinės garantijos, susijusios su visapusiška pagarba civilinėms ir politinėms teisėms bei demokratijos skatinimu taikant tarptautinės teisės normas; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė konferencijos metu išklausyti neatstovaujamų ar engiamų Kaukazo regiono grupių atstovams;
9. ragina Tarybą ir Komisiją skubiai įvertinti, kaip toliau turėtų būti vystoma ir stiprinama Europos kaimynystės politika, ypač kai ji susijusi su vizų tvarkos liberalizavimu ir laisvos prekybos tarp Europos Sąjungos ir jos kaimynių, taip pat tarp kaimynystėje esančių šalių užtikrinimu; ragina Tarybą nevėluojant suteikti Komisijai visus įgaliojimus pradėti derybas su Gruzija dėl išsamesnio ir visapusiškesnio laisvosios prekybos susitarimo;
10. ragina Komisiją iki metų pabaigos priimti naują regioninės strategijos Pietų Kaukaze dokumentą, pagal kurį ES būtų numatytas didesnis strateginis vaidmuo regione ir parengta susijusioms šalims skirta ambicinga institucinė ir finansinė sistema, kurią taikant būtų skatinamos šių šalių pastangos megzti glaudesnius politinius ir ekonominius santykius su ES;
11. ragina pradėti taikyti naują supaprastintą Gruzijos ir ES vizų išdavimo tvarką, taip pat persvarstyti šiuo metu su Rusija galiojančią vizų išdavimo tvarką;
12. siūlo Tarybai svarstyti galimybę paskirti ES specialųjį pasiuntinį Gruzijoje, kuris aktyviai dalyvaudamas viešojoje veikloje padėtų ieškoti konflikto sprendimo būdų ir stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį ir matomumą regione;
13. ragina Rusiją pasekti Gruzijos pavyzdžiu ir užtikrinti tarptautinės žiniasklaidos atstovams, žmogaus teisių stebėtojams ir humanitarinės teisės tyrėjams visapusišką prieigą į jos ir jos pusėje kariaujančių dalinių kontroliuojamas teritorijas; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą ir nustatyti, ar įvykdyta karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ar kitų tarptautinės humanitarinės teisės arba tarptautinių žmogaus teisių pažeidimų bei kas tuo pažeidimus įvykdė; ragina perduoti minėtaisiais nusikaltimais įtariamus asmenis teismui ir teisti – arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn atitinkamame nacionaliniame, arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme;
14. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad, Rusijai nusprendus imtis veiksmų Gruzijoje, ėmė blogėti ES ir Rusijos santykiai; pakartoja savo įsipareigojimą remti glaudų Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą, tačiau pabrėžia, kad skelbtoji strateginė partnerystė turėtų būti keičiama pragmatiškesniais ir realistiškesniais santykiais su Rusija; pažymi, kad derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo bei dėl supaprastintos vizų tvarkos susitarimo taikymo tąsa priklausys nuo Rusijos įsipareigojimo imtis konstruktyvių veiksmų dabartinei krizei mažinti ir nuo jos pasirengimo atlikti rimtą, atsakingą ir konstruktyvų vaidmenį tarptautiniu bei Europos lygmenimis;
15. tikisi, kad Gruzijoje ir Rusijoje prasidės rimtos vidaus diskusijos, susijusios su šį konfliktą išprovokavusiais įvykiais; tikisi, kad abiejose šalyse surengus šias diskusijas bus prisidėta prie siekio rasti ilgalaikį sprendimą, stiprinama demokratija ir politinė atskaitomybė, taip pat, kad Gruzijoje ir Rusijoje bus skatinama priimti labiau nuspėjamus užsienio politikos sprendimus netaikant karinių priemonių;
16. ragina Tarptautinį olimpinį komitetą rimtai svarstyti, ar, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius netoli būsimosios olimpinių žaidynių vietos, tebegalioja jo sprendimas surengti 2014 m. žiemos olimpines žaidynes Sočyje;
17. ragina Komisiją pateikti pastarojo meto konflikto padarinių ES energijos tiekimui įvertinimą ir dėti daugiau pastangų skatinant energijos rūšių ir jos šaltinių diversifikaciją; pakartoja, kad remia dujotiekio „Nabucco“ projektą, laikosi nuomonės, kad šis projektas turėtų būti laikomas Europos Sąjungos prioritetu ir kad jis turi būti specialiai ir tinkamai remiamas ES biudžeto lėšomis;
18. pakartoja savo įsipareigojimą ratifikuoti Lisabonos sutartį, pagal kurią numatoma skatinti bendrą ES užsienio politiką ir stiprinti Sąjungos saugumą bei gynybą;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, Gruzijos Prezidentui ir Parlamentui, Jungtinėms Tautoms, ESBO, Europos Tarybai ir Rusijos Federacijos Prezidentui ir Parlamentui.
- [1] OL L 157, 2008 6 17, p. 110.