PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
11.9.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Hartmut Nassauer ir Joseph Daul
PPE-DE frakcijos vardu
dėl 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0420/2008
B6‑0420/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2009 m. metinės politikos strategijos (COM(2008)0072);
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2008 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programos (COM(2007)0640),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2009 m. metinės politikos strategijos,
– atsižvelgdamas į Parlamento komitetų pastabas, kurias Komisijai perdavė pirmininkų sueiga,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2009 m. bus nelengvi ir politiniu, ir instituciniu požiūriu,
B. kadangi labai svarbu, kad struktūrinis dialogas vyktų laiku, jog būtų galima sutelkti dėmesį į ES pagrindinių strateginių tikslų artimiausiems metams nustatymą;
C. kadangi politiniai prioritetai turėtų atitikti turimus finansinius išteklius,
D. kadangi struktūrinis dialogas su Komisija yra svarbus institucijų žingsnis ir įgyvendinant dabartinę 2008 m. teisėkūros ir darbo programą, ir rengiant bei tvirtinant 2009 m. teisėkūros ir darbo programą,
Įvairioms sritims svarbūs klausimai
1. atkreipia dėmesį į tai, kad 24 valstybes narės jau ratifikavo Lisabonos sutartį; pabrėžia, kad itin svarbu tęsti Sutarties ratifikavimo procesą likusiose, dar to nepadariusiose valstybėse narėse; taigi labai pritaria Europos Tarybos sprendimui tęsti ratifikavimo procesą nepaisant to, kad Airija 2008 m. birželio 12 d. nepritarė Sutarčiai; tebėra įsitikinęs, kad Lisabonos sutartyje siūlomos priemonės, būtinos stiprinant Europą ir siekiant geresnės Europos ateities visiems europiečiams;
Lisabonos strategija
2. primena savo visišką paramą ir politinį įsipareigojimą įgyvendinti Lisabonos strategiją, kuria siekiama reformų ir kurioje didžiausias dėmesys skiriamas augimui ir užimtumui; pabrėžia, kad politiniu požiūriu būtina didžiausią dėmesį skirti piliečiams, taigi ir plėtoti jiems naudingas politikos sritis;
3. pabrėžia gero valdymo ir geresnio reglamentavimo šių auksinių darbo taisyklių svarbą; mano, kad veiksmingai atliekant horizontalųjį nepriklausomą poveikio įvertinimą ir išsamiai konsultuojantis su suinteresuotais subjektais užtikrinama harmoninga ir tikrovę atitinkanti Europos teisėkūra; taigi pabrėžia, jog būtina veiksmingai perkelti, įgyvendinti ir stebėti Europos teisės aktus;
4. mano, jog itin svarbu Lisabonos strategijos tikslų siekti kartu su kovos su klimato kaita tikslais atsižvelgiant į nagrinėjamus pasiūlymus energijos ir klimato klausimais ir ypač į būsimas tarptautines derybas;
5. labai remia vidaus rinkos kūrimo užbaigimą ir pabrėžia, kad vidaus rinkai turėtų tekti itin svarbus vaidmuo skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą ES, veiksmingų tinklų (transporto, mokslinių tyrimų ir apskritai mokslo) kūrimą, paramą MVĮ ir jų sąlygų supaprastinimą (MVĮ finansinių galimybių gerinimą), investicijas į žmogiškuosius išteklius, kovą su klimato kaita ir naujai apibrėžtą tarptautinį šios strategijos aspektą; pabrėžia, kad šios sritys yra ypač svarbios siekiant sėkmės ir akivaizdaus rezultato ir siekiant, kad visa strategija būtų suprantama ir apie ją būtų veiksmingai informuojama;
6. mano, kad ekonomikos ir valiutos stabilumas yra reformų sėkmės sąlyga; primena, kad Lisabonos strategija ir toliau turėtų būti grindžiama Bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, Užimtumo ir socialinės politikos gairėmis ir nacionaliniais reformų planais; supranta, kad nelengva derinti reformų tempą su galimomis šių reformų pasekmėmis rinkimų rezultatams;
7. pritaria aktyvesnėms pastangoms stirpinant partnerystę su nacionaliniais parlamentais įvertinti atskirų sektorių pasiekimus nacionaliniu arba regionų lygmeniu; pabrėžia, kad būtina aiškiai parengti konkrečią plataus užmojo finansinę programą, kurią įgyvendinant būtų užtikrinamas aukšto lygio politinių įsipareigojimų vykdymas;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija liepos mėn. priėmė socialinių priemonių rinkinį, kurį įgyvendinant bus didinamas darbuotojų ir darbdavių tarpusavio pasitikėjimas; dar kartą pabrėžia, kad MVĮ yra Europos aktyvios visuomenės pagrindas ir todėl joms tenka svarbiausias vaidmuo; tvirtai įsitikinęs, kad be vystimosi ir gerovės negalima jokia socialinė pažanga; tebėra įsitikinęs, kad valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turi prisiimti savo atsakomybę ir kompetenciją;
Geras valdymas, geresnis reglamentavimas ir geresnė teisėkūra
9. tvirtai įsitikinęs, kad 2009 m. visoje Sąjungoje turi būti įgyvendinamos ir vykdomos ES politikos sritys;
10. ragina Komisiją suteikti nacionaliniams parlamentams teisę jau pagal dar galiojančią sutartį išreikšti savo požiūrį į subsidiarumo principo laikymąsi ir reaguoti į šias nuomones taip, kaip numatyta Lisabonos sutarties Protokole (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo; mano, kad tokiu būdu piliečiams ir nacionaliniams parlamentams būtų aiškiai parodyta, kad ES artėja prie piliečio;
11. ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti kiek galima aktyvesnio Europos teisės aktų perkėlimo ir jų įgyvendinimo pirmenybę teikiant techninėms direktyvoms ir kitoms, turinčioms svarbų poveikį Vidaus rinkos rezultatų suvestinei, pvz., Paslaugų direktyvai, Vartojimo kreditų direktyvai; turėdamas tai omenyje mano, kad geresnio reglamentavimo programai ir ypač teisingam Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui, stebėjimui ir jų ataskaitų teikimui reikėtų teikti pirmenybę atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė Komisijos užduotis yra padėti valstybėms narėms siekti šio tikslo;
12. ragina Komisiją mažinti administracinę ir reguliavimo naštą; primena savo paramą ketinimui iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą ir ragina siekti akivaizdžių rezultatų; tai laiko svarbiausiu tikslu, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir svarbiu indėliu siekiant Lisabonos strategijos tikslų;
13. mano, kad Komisija prieš pateikdama pasiūlymus dėl naujų direktyvų turėtų atlikti nuodugnius ir nepriklausomai išnagrinėtus poveikio įvertinimus;
Komitologija
14. prašo Komisiją pateikti Parlamentui pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais būtų užbaigtas komitologijos derinimas, ir ragina Komisiją su visomis institucijomis susitarti dėl bendrų principų ir standartinių formuluočių, kuriomis būtų grindžiamas šios srities vystymas ateityje;
Finansiniai ištekliai
Biudžeto aspektai
15. labai nepritaria tendencijai, kai Komisija ir Taryba nuolat iškelia vis naujus politikos prioritetus neatsižvelgdamos į 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos ribotumą, ir, turėdamas minty ribotas galimybes gauti asignavimus 2009 m., išreiškia savo susirūpinimą dėl suvaržymų siekiant veiksmingai reaguoti į naujai iškeltus prioritetus ir užtikrinti esamų politikos sričių įgyvendinimą;
16. ketina, pasinaudodamas visomis pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto drausmės ir patikimo finansų valdymo teikiamomis galimybėmis, tvirtai užtikrinti, kad bus prieinami visi būtini ištekliai, ypač lėšos klimato kaitos, energijos taupymo, imigracijos ir pagalbos maistu problemoms spręsti;
17. mano, kad persvarsčius biudžetą atsirastų galimybių įveikti trūkumus kai kuriose svarbiose politikos srityse įgyvendinant antrąją Daugiametės finansinės programos dalį ir ilgesnį laikotarpį;
18. primena, kad teisėkūros ir darbo programa yra glaudžiai susijusi su biudžetu, ir ragina nuosekliau apsvarstyti prioritetines sritis, nurodytas būsimųjų metų ES biudžeto metinėje politikos strategijoje;
19. teigiamai vertina Komisijos atliktą personalo patikrinimą; vis dėlto ketina tęsti šį procesą ypač atkreipiant dėmesį į galimybę perskirstyti užduotis ir naudotis užsakomosiomis užduočių vykdymo paslaugomis;
Biudžeto kontrolė
20. mano, kad svarbiausias 2007 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo punktas yra akivaizdi pažanga įgyvendinant struktūrinių fondų veiksmų planus ir nauja pranešimų apie pažeidimus ir lėšų susigrąžinimą teikimo sistema;
21. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis gerinti nacionalinių ES finansavimo deklaracijų kokybę (kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime ir Finansiniame reglamente), taip pat galbūt nacionaliniams audito rūmams arba Europos Audito Rūmams atliekant šių deklaracijų auditą, ir prašo laiku teikti šių darbų ataskaitas siekiant parengti praktišką informacinę priemonę Parlamentui;
22. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Bulgarija ir Rumunija, nes šios šalys stengiasi įgyvendinti veiksmų planus siekdamos įveikti sunkumus, su kuriais susiduria naudodamos ES lėšas, ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;
Informacijos apie ES sklaida
23. remia subsidiarumo kultūrą, kuri yra svarbiausias politinis veiksnys, kuriuo turėtų remtis Komisijos vykdoma informavimo kampanija siekiant susigrąžinti piliečių pasitikėjimą Europa;
24. ragina Komisiją laikyti piliečius pagrindine Europos projekto dalimi; ragina Komisiją ir toliau telkti dėmesį į pastangas plėtoti veiksmingą komunikacijos politiką, kad piliečiams būtų sudarytos galimybės, ypač Europos rinkimų metais, geriau suprasti ES; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant užtikrinti piliečiams galimybę naudotis iniciatyvos teise, kuri numatyta Lisabonos sutartyje; primena Komisijai jos įsipareigojimą atsižvelgiant į pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001[1] dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, didinti skaidrumą ir gerinti galimybę susipažinti su dokumentais;
Augimas ir užimtumas
25. ragina Komisiją paaiškinti, kokiomis priemonėmis gali būti pasiekti Lisabonos sutartyje numatyti užimtumo tikslai;
Ekonominė ir pinigų sąjunga
26. mano, kad pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama įveikti trūkumus, atsiskleidusius per dabartinę finansinę krizę:
- -priežiūros sistemai ir Lamfalussy proceso tęsimui,
- -iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti esamą ES priežiūros sistemą, inter alia, iniciatyvoms, kuriomis siekiama spręsti kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetencijos paskirstymo klausimus (tarpvalstybinės grupės), ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti krizės valdymo priemones ES,
- -iniciatyvai, kuria siekiama pagerinti Lamfalussy sistemą, didinti priežiūros priemonių integraciją ir gerinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama, inter alia, spręsti šiuos klausimus: 3 lygmens komitetų teisinio statuso, 3 lygmens komitetų demokratinės atskaitomybės, jų sprendimų priėmimo proceso,
- -iniciatyvai, kuria siekiama stiprinti ES priežiūros institucijų (3 lygmens komitetų) ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų (ypač JAV) bendradarbiavimą skiriant ypač didelį dėmesį finansinio stabilumo klausimams,
- -iniciatyvai, kuria siekiama įvertinti, kokius pavojus finansiniam stabilumui kelia rizikos draudimo fondai ir kokių priemonių reikia imtis siekiant reglamentuoti reitingo agentūrų veiklą,
- imtis priemonių, būtinų siekiant pagerinti euro zonos atstovavimą tarptautiniuose finansiniuose forumuose (G7, Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke),
- -kapitalo reikalavimų direktyvų (48/2006/EB ir 49/2006/EB) naujai redakcijai, ypač siekiant pašalinti finansinės krizės metu atsiskleidusius trūkumus, pvz., nebalansinių straipsnių vertinimo trūkumus; kompleksinių finansinių produktų ir kompleksiniams finansiniams produktams taikomų kapitalo mokesčių skaidrumui ir įvertinimui; aktyvų vertimui vertybiniais popieriais; vidaus rizikos valdymo taisyklių sugriežtinimui, likvidumo rizikos valdymui ir praktiškesnių koncentracijos rizikos, mišraus kapitalo apibrėžimo ir žaliavomis prekiaujančių įmonių vertinimo taisyklių įvedimui,
- -iniciatyvai pertvarkyti indėlių garantijų sistemų ES taisykles siekiant atsižvelgti į tarpvalstybinius klausimus, grupių struktūras ir jungimąsi sektoriaus viduje; tarpvalstybinio paslaugų teikimo arba tarpvalstybinių grupių veiklos atvejais didinti išlaidų padengimo lygį, skolų išieškojimo greitumą ir teisinį aiškumą,
- -Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų naujoms redakcijoms;
MVĮ
27. pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės sukuria daugiausia naujų darbo vietų; tikisi, kad Komisija pateiks naujų pasiūlymų, kaip toliau padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms kurti daugiau naujų darbo vietų;
28. pabrėžia verslumo dvasios skatinimo ir biurokratizmo kliūčių mažinimo svarbą; ragina sudaryti geresnes sąlygas MVĮ priimtinomis išlaidomis siekti europietiškų standartų, taikyti mokestines skatinimo priemones ir geriau finansuoti stambias MVĮ;
Naujovės ir moksliniai tyrimai
29. primena, kad moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra labai svarbūs skatinant tvarųjį vystymąsi ir naujoves bei užtikrinant, kad Europa ateityje išliks konkurencinga ir klestinčia žinių visuomene; ragina Komisiją prisidėti atliekant pirmąjį Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos įgyvendinimo įvertinimą; Ragina Komisiją imtis praktiškai įgyvendinti Europos inovacijų ir technologijų instituto, kuris, vykdydamas strateginius tyrimus ir švietimą, padėtų sumažinti ES ir pagrindinių jos konkurentų skirtumus naujovių srityje;
Intelektinė nuosavybė
30. yra tvirtai įsitikinęs, kad išradimais ir naujovėmis virstančios kūrybiškos idėjos padės užtikrinti Europos ekonominę galią ir technologinę pažangą; taigi pripažįsta, jog reikalinga atitinkamo lygio intelektinės nuosavybės teisių apsauga Europos ir tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, jog reikia laiku susitarti dėl iniciatyvos kurti prieinamą, saugią ir veiksmingą patentų sistemą, kuri taip pat skatintų investicijas ir mokslinius tyrimus;
Energetikos politika
31. tvirtai remia Komisiją toliau plėtojant Europos energetikos politiką, kuria siekiama energetinės nepriklausomybės ir didesnio valstybių narių solidarumo; Ragina Tarybą ir Komisiją kartu su Europos Parlamentu kuo greičiau, dar nesibaigus jo kadencijai, sudaryti veiksmingą ir įgyvendinamą susitarimą dėl energijos ir klimato pokyčio priemonių paketo; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti geriausią ir objektyviausią galimų energijos kainų augimo ekonominių ir socialinių padarinių analizę siekiant pateikti Tarybai ir Parlamentui kuo aiškesnes teisėkūros sprendimų proceso gaires; pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir toliau turi rodyti pavyzdį, jog ekonomikos augimą ir plėtrą galima suderinti su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiama ekonomika; dar kartą primena, kad reikia užtikrinti, jog tikslai, susiję su aplinka ir klimato kaita, būtų įtraukti į visas ES politikos sritis ir įrašyti į finansines programas;
Transporto politika
32. teigiamai vertina tai, kad Komisija didžiausią pirmenybę teikia transporto sektoriui, ir pasiūlytas priemones, kuriomis būtų siekiama įdiegti eismo valdymo sistemas, pvz., SESAR (Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo moksliniai tyrimai) ir ERTMS (Europos geležinkelių eismo valdymo sistema), kurios prisidėtų įgyvendinant saugesnio ir veiksmingesnio Europos transporto politiką;
33. ragina Komisiją parengti, pasiūlyti ir galbūt persvarstyti bei įgyvendinti išsamią keleivių teisių politiką, kuri apimtų ir oro transporto keleivius, ir ilgus atstumus keliaujančiuosius asmenis;
Vidaus rinka
34. pabrėžia veiksmingos ES viešųjų pirkimų tvarkos svarbą ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad ikikomerciniai viešieji pirkimai gali skatinti augimą ir naujoves Europoje;
35. teigiamai vertina tai, kad keletas naujojo požiūrio direktyvų yra iš dalies keičiamos siekiant atnaujinti bendrąją rinką ir suderinti ją su naująja teisine sistema; visos jos minimos metinėje politikos strategijoje kaip svarbiausi veiksmai ir tai patvirtino itin tikslingas teisės aktų paketo dėl prekių priėmimas 2008 m. pradžioje; todėl mano, kad reikia pabrėžti abipusio pripažinimo bei tikslinio suderinimo vidaus rinkoje, taip pat sistemingesnės ir labiau integruotos pagrindinių prekių ir paslaugų rinkų kontrolės siekiant nustatyti esamas problemas svarbą; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu laiku priimti Statybos produktų direktyvą, kuri suteiks puikią galimybę užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą atitinkamame sektoriuje;
36. prašo Komisiją atnaujinti Žemės ir miškų ūkio traktorių direktyvą (to jau yra prašęs Parlamentas), kurioje bus atsižvelgta į naujausius pokyčius šiame sektoriuje ir bus sumažinta biurokratizmo našta;
Klimato kaita ir tvari Europa
Klimato kaita
37. prašo Komisiją, atsižvelgiant į vykstančias derybas su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija, toliau rengtis plataus masto susitarimui dėl pasaulio klimato, kurį planuojama pasirašyti COP15 konferencijoje Kopenhagoje 2009 m.; mano, kad parengiamieji darbai taip pat turėtų apimti ES prekybos taršos leidimais sistemos pateikimą kaip prekybos taršos leidimais modelį siekiant ateityje kitas prekybos taršos leidimais sistemas susieti su ES prekybos taršos leidimais sistema ir sukurti konkurencingą tarptautinę anglies dioksido rinką; Komisija turi informuoti Parlamentą apie šių parengiamųjų darbų pažangą;
38. prašo Komisiją pradėti vykdyti būtinus procesus, kuriais būtų siekiama visiškai atsižvelgti į klimato kaitos poveikį visoms įgyvendinamoms aplinkos politikos sritims, pvz., vandens, ekologinio ženklinimo, biologinės įvairovės, civilinės saugos, ir tuo remiantis apibrėžti veiksmingo pasirengimo būsimai ES aplinkos politikai strategiją; prašo Komisiją įvertinti veiksmingos atsinaujinančios energijos vidaus rinkos sukūrimo galimybes;
Civilinė sauga
39. apgailestauja, kad Taryba dvejus metus išlaikiusi atitinkamą dokumentų rinkinį nusprendė nepriimti naujojo ES Solidarumo fondo reglamento nepaisant to, kad Parlamento pozicija šiuo klausimu buvo labai tvirta; primena savo požiūrį, kad naujasis ES Solidarumo fondo reglamentas suteikia galimybes veiksmingiau, lanksčiau ir laiku likviduoti gamtos arba žmonių sukeltų nelaimių pasekmes; ragina Tarybą atsižvelgiant į minėtus dalykus persvarstyti savo poziciją;
Žemės ūkis
40. tikisi, kad derantis dėl BŽŪP patikrinimo, dėl kurio bus susitarta 2008 m. ir kuris bus įgyvendintas 2009 m., bus visiškai atsižvelgta į Parlamento poziciją, ir reikalauja, kad šio proceso rezultatai pasitarnautų plėtojant gyvybingą ES žemės ūkio sektorių, kuris bus geriau parengtas spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir patenkinti daugėjančių pasaulio gyventojų maisto poreikius;
41. teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2009 m. paskelbti komunikatą dėl su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo siekiant geriau informuoti vartotojus ir siekiant aukštų ES standartų;
Žuvininkystės politika
42. remia nenutrūkstamą naujos ir iš tikrųjų integruotos Europos jūrų politikos, kuri yra būtina siekiant stiprinti jūrų aplinkos apsaugą, plėtojimą; vis dėlto apgailestauja, jog dokumente nėra konkretaus skyriaus Bendrosios žuvininkystės politikos ir akvakultūros klausimais, ir pabrėžia, kad su jūrų politika susiję parengiamieji veiksmai neturėtų būti finansuojami iš Bendroje žuvininkystės politikoje numatytų išteklių, nes šių išteklių jau nebepakanka; be to visiškai pritaria laikiniems specialiesiems veiksmams ekonominės krizės paveiktų Europos Sąjungos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti;
43. mano, kad būtina jau dabar pradėti ruoštis perėjimui prie naujos sutarties siekiant užtikrinti tinkamą naujų darbų įgyvendinimą ir sklandžius naujus tarpinstitucinius santykius; todėl mano, kad būtina skaidriai ir kruopščiai planuoti pasiūlymus ir veiksmus, numatytus 2008 ir 2009 m.;
Sanglaudos politika
44. nekantriai laukia kai kurių svarbių 2009 m. komunikatų, pvz., 6-oji ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos ir Europos Komisijos komunikato dėl viešos konsultacijos atsižvelgiant į Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos rezultatų, kurie bus itin svarbūs diskutuojant apie būsimą sanglaudos politikos reformą; pabrėžia, jog reikia šiems komunikatams palikti pastebimą vietą 2009 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programoje, net jei nėra susiję su teisėkūra; šitokiu būdu bus aiškiau pabrėžta padidėjusi jų politinė svarba;
Kultūrinis tapatumas ir įvairovė
45. prašo Komisiją labiau remti programas ir veiksmus, pvz., Europos Tarybos kultūros kelių iniciatyvą, įgyvendinant naujoviškus projektus kultūrinių ir švietimo mainų, kultūrinio turizmo ir tvarios plėtros srityse aktyviai dalyvaujant regionams ir vietos valdžios institucijoms ir skatinant imtis naujų iniciatyvų, kurias įgyvendinant būtų atkreipiamas dėmesys ir supažindinama su kultūriniu romų paveldu;
46. primena, kad svarbu rengiant ES teisės aktus ir įgyvendinant visas ES politikos sritis vykdyti UNESCO kultūrinės įvairovės konvenciją, ir siūlo imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant perkelti Konvenciją;
47. ragina įsteigti Europos kultūrų dialogo forumą, kuriame bus tęsiamas kultūrų dialogas Europoje bei dialogas su kitomis pasaulio kultūromis ir religijomis; ragina Komisiją toliau remti 2008 m. Europos kultūrų dialogo metų idėją;
Bendrosios imigracijos politikos įgyvendinimas
Sienų apsauga
48. pabrėžia, kad sienų apsauga taip pat yra prioritetinė sritis ir kad, atsižvelgdamas į tai, atidžiai nagrinės neseniai pateiktus pasiūlymus dėl ES keleivio duomenų įrašo, Europos sienų priežiūros sistemos, atvykimo bei išvykimo sistemos bei agentūros „FRONTEX“ vertinimo ir reikalaus laikytis griežtų duomenų apsaugos taisyklių;
49. pabrėžia, kad ypač svarbu pagreitinti Šengeno informacinės sistemos (SIS II) ir Vizų informacinės sistemos (VIS) visišką įdiegimą; taip pat pabrėžia, kad reikia stiprinti agentūrą „FRONTEX“, kurios veikla priklauso nuo valstybių narių įsipareigojimo aprūpinti darbuotojais ir įranga vykdymo;
Imigracija
50. pritaria Komisijos įsipareigojimui plėtoti bendrą imigracijos politiką ir pabrėžia, kad į Europos migracijos politikos paktą turi būti įtraukti aspektai, susiję su kova su neteisėta imigracija ir su teisėtos imigracijos valdymu bei platesnio užmojo į ES kompetencijos sritį patenkančių sričių integracijos politika, taip pat aspektai, susiję su Europos prieglobsčio politikos įgyvendinimo pradžia remiantis pasiūlymais, kuriuos iki metų pabaigos pateiks Komisija; mano, kad pirmenybę reikia teikti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (II Dublino reglamentas) persvarstymui;
Piliečiai – svarbiausia
Vartotojų apsauga
51. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti vartojimo prekių saugumo taisyklių laikymąsi taip pat tinkamai įgyvendinant su prekėmis susijusių teisės aktų paketą ir persvarstant Žaislų saugos direktyvą;
52. mano, kad Komisijai įgyvendinant naujus veiksmus reikėtų labiau atsižvelgti į tai, ar piliečiai pakankamai atsakingi ir subrendę, kad galėtų patys rinktis; yra tvirtai įsitikinęs, kad atviros Europos visuomenės modelis yra geresnis nei pagalba grindžiamas visuomenės modelis;
53. yra įsitikinęs, kad kova su klastojimu toliau užtikrins Europos vartotojams siūlomų produktų aukštą kokybę ir saugumą; taigi prašo Komisiją skirti ypatingą dėmesį Europos oro uostų perspėjimo sistemų tobulinimui bei tikrinimo pajėgumų stiprinimui atsižvelgiant į laivų iškrovimo pajėgumus;
54. mano, kad persvarsčius Vartotojų acquis turėtų toliau stiprėti vartotojų pasitikėjimas bendrąja rinka; todėl pritaria galimybei lengvai ir veiksmingai siekti teisingumo, ypač neteisminėmis ginčų sprendimo priemonėmis ir kreipiantis į teismą tik kraštutiniais atvejais; pabrėžia, kad daug kas gali būti padaryta tobulinant taikomas žalos atlyginimo priemones ir stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą;
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (LSTE)
55. ragina Komisiją apsvarstyti, kokius laikinuosius susitarimus reikėtų sudaryti, kad būtų galima priimti teisės aktus, susijusius su teisingumo ir vidaus reikalais, kol pradės galioti Lisabonos sutartis; pabrėžia, kad 2009 m. naująja sutartimi bus nustatytas naujas Parlamento vaidmuo įgyvendinant Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politiką ir sudarant tarptautinius susitarimus, susijusius su šia politika; pabrėžia, kad tai reiškia, jog bus plačiai persvarstyti kai kurie teisės aktai, susiję su dabartine ramsčių sistema, taip pat peržiūrėtas Europolo ir Eurojusto statusas;
Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas
56. ragina dėti daugiau pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, ypač su elektroniniais nusikaltimais, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su prekyba žmonėmis; todėl ragina išsamiai apibrėžti antiteroristinę politiką ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų apsaugoti ir skatinami terorizmo aukų interesai, bei parengti pasiūlymus, kuriais būtų užtikrinamas aukštesnis pasirengimo biologiniams išpuoliams lygis;
Lygios galimybės, lyčių aspekto integravimas ir vaikų teisės
57. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl vaikų teisių ir jų apsaugos; pažymi, kad Komisijos strategija lyčių aspekto integravimo politikos klausimu yra labai bendro pobūdžio; taigi tikisi, kad Komisija skubos tvarka detalizuos iniciatyvas, kurių ji ketina imtis 2009 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad programa „Daphne III“ bus įgyvendinta laiku,
Sveikata
58. pabrėžia, kad pagal Amsterdamo sutartį Komisija, atlikdama poveikio įvertinimą, visuomet turėtų atsižvelgti į siūlomų Bendrijos veiksmų poveikį sveikatai; mano, kad tai padės laikytis integruoto požiūrio ir pagerins sveikatos politikos ir kitų ES politikos sričių sąveiką; mano, kad minėti įvertinimai turėtų būti tiek nepriklausomi, kiek tai suderinama su turima kompetencija; ragina Komisiją apibrėžti sveikatos rodiklius siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų palyginami ir galimi naudoti ES lygmeniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
59. aiškiai primena, kad vaistų klastojimas yra didžiausias pavojus sveikatai ir problema, kurią Europa ir tarptautinė bendruomenė turi skubiai spręsti, tačiau ji turėtų būti laikoma bendros kovos su produktų klastojimu dalimi;
Maisto sauga
60. pabrėžia, jog reikia skatinti maisto produktų ženklinimą, ypač turint minty kilmės šalį ir (arba) kilmės vietą, ir kad tai turėtų būti daroma kartu laikantis nuostatų, skirtų šių reikalavimų įgyvendinimo kontrolei;
Garso ir vaizdo kūriniai ir sportas
61. pabrėžia teisės aktų, susijusių su internetiniu turiniu, svarbą; šiais teisės aktais turi būti nustatyta kultūrinių ir ekonominių reikalavimų pusiausvyra ir ypač sureguliuoti autorinių teisių klausimai bei autorinių teisių apsaugos priemonės, būtinos siekiant išlaikyti kultūrinę įvairovę;
62. pabrėžia sporto, kuris oficialiai pripažįstamas naujojoje Reformų sutartyje, svarbą ES, ir prašo prisiimti politinius įsipareigojimus, įskaitant teisinę sistemą, imtis priemonių ir veiksmų, ypač parengiamųjų darbų, siekiant pradėti įgyvendinti Pjero de Kuberteno veiksmų planą;
Europa – pasaulinės reikšmės partneris
63. ragina Komisiją toliau dėti pastangas plėtojant bendrą užsienio energetikos politikos strategiją siekiant užtikrinti, kad Europa būtų energetiškai saugi ir vienu balsu kalbėtų su ES tiekėjais; tikisi, kad Komisija imsis visų tinkamų priemonių siekiant palengvinti Nabucco projekto, laikomo vienu iš pačių svarbiausių Europos projektų, įgyvendinimą;
64. mano, kad persvarstant Europos saugumo strategiją taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į energijos tiekimo saugumą, klimato kaitą, apsirūpinimo maistu užtikrinimą;
65. mano, kad teisėkūros ir darbo programoje turėtų būti pabrėžtas svarbus ES vaidmuo vystant bendradarbiavimą visame pasaulyje; pabrėžia, kad į teisėkūros ir darbo programą reikėtų įtraukti aiškų struktūrinį požiūrį į neužtikrintą apsirūpinimą maistu pabrėžiant ne tik trumpalaikę pagalbą maistu, bet ir būtinybę skatinti žemės ūkio gamybą ir plėtoti žemės ūkio politiką besivystančiose šalyse;
66. apgailestauja, kad Komisija konkrečiai neatkreipia dėmesio į savo 2009 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti bendrą ES ir Afrikos strategiją, žadėtąją pagalbos prekybai programą, derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir klimato kaitos poveikį besivystančioms šalims; primena Komisijai, kad jos siekiai, susiję su vystymosi politikos nuoseklumu, turėtų būti puoselėjami ir 2009 m., ir kad iš oficialios pagalbos vystymuisi (OPV) duomenų, kuriuos 2007 m. paskelbė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos plėtros paramos komitetas, matyti, kad valstybių narių parama OPV ženkliai sumažėjo; mano, kad Komisija turėtų suplanuoti 2009 m. tai ištaisyti siekiant, kad Europa toliau siektų tikslo iki 2015 m. skirti 0,7 proc. BVP;
Europos kaimynystė
67. pabrėžia, jog svarbu kuo skubiau užbaigti stojimo derybas su Kroatija, kadangi tai būtų ženklas visam Vakarų Balkanų regionui, jog jo ateitis narystė ES, jei tik šis regionas atitiks būtinus reikalavimus;
68. ragina Komisiją remti parlamentinio lygmens įtraukimą į Rytų kaimynystės politiką įsteigiant ES-Rytų kaimyninių šalių parlamentinę asamblėją (angl. EURO-NEST), vienijančią Europos Parlamento narius ir Rytų kaimyninių šalių parlamentų narius;
Platesnis pasaulis
69. atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2009 m. sausio mėn. JAV vadovaus nauja administracija; primena, jog itin svarbu ES glaudžiai bendradarbiauti su JAV sprendžiant svarbias pasaulines problemas, pvz., klaikto kaitos ir energetinio saugumo; reikalauja, kad Komisija didžiausią pirmenybę teiktų neatidėliotinam ryšių su būsima JAV administracija užmezgimui siekiant jau prieš keletą mėnesių stiprinti transatlantinę partnerystę;
70. pabrėžia, jog labai svarbūs yra glaudūs, bendromis vertybėmis grindžiami santykiai su Japonija ir Korėjos Respublika svarbiomis partnerėmis pasaulinėje ekonomikoje; atkreipia dėmesį į tai, jog tolesnis santykių su Šiaurės Korėja plėtojimas taip pat priklausys nuo tuo, kaip bus įgyvendinami šešiašalių derybų rezultatai;
71. mano, kad ekonominės partnerystės susitarimai su AKR šalimis turėtų būti sudaryti anksčiau, o laikini ekonominės partnerystės susitarimai 2009 m. turėtų būti pakeisti pilnaverčiais susitarimais su visais AKR regionais; Taip pat pabrėžia, jog svarbu užbaigti derybas dėl asociacijos susitarimų su Centrine Amerika, Andų bendrija ir Mercosur siekiant visam Lotynų Amerikos regionui parodyti asociacijos su ES perspektyvą;
72. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas bus vienas iš teisės aktų, susijusių su prekyba, leidėjų, taigi Parlamentas turės būti visiškai informuotas ir įtrauktas į derybų ir dvišalių, regioninių bei daugiašalių prekybos susitarimų pasirašymo procesą;
73. primena, kad Parlamentas turi užtikrinti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pvz., kai bus skiriami ES ambasadoriai, Europos išorinių veiksmų tarnyba būtų įsteigta ir veiktų;
74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL L 145, 2001 5 31, p. 43