Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0425/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0425/2008
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

17.9.2008

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B6‑0006/2008 ir B6‑0007/2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį
pateikė Gérard Deprez
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu
dėl kasmetinių diskusijų dėl 2007 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

Procedūra : 2007/2639(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0425/2008
Pateikti tekstai :
B6-0425/2008
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B6‑0425/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl kasmetinių diskusijų dėl 2007 m. pasiektos pažangos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 39 straipsnius ir į Europos bendrijos steigimo sutarties 13, 17–22, 61–69, 255 ir 286 straipsnius, kurie sudaro pagrindinį teisinį pagrindą plėtoti ES ir Bendriją kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,

–  atsižvelgdamas į klausimus žodžiu Nr. B6-0006/2008 ir B6-0007/2008,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi valstybių narių pirminė pareiga yra užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą savo piliečiams; kadangi įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, o juo labiau įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Europos Sąjunga turi prisidėti, kad būtų pasiekti šie tikslai, atsižvelgdama į Europos piliečių lūkesčius, susijusius su pagrindinių žmogaus teisių apsauga, teisinės valstybės principų taikymu Europos Sąjungoje, tikru ir veiksmingu valstybių narių bendradarbiavimu,

B.  kadangi Lisabonos sutarties ratifikavimas – tai esminė ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad ES taptų laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, nes sutartyje numatoma, kaip iš esmės galima padidinti ES veiklos teisėtumą ir veiksmingumą,

C.  kadangi 2007 m. lapkričio 26 d. parengiamojo susitikimo su nacionaliniais parlamentais[1] ir neseniai 2008 m. sausio 31 d. vykusio plenarinio posėdžio metu pateiktuose komentaruose buvo pabrėžiama, kad labai svarbu gerai pasiruošti pereiti prie naujos teisinės sistemos, kuri bus įtvirtinta ratifikavus 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį[2], kuria remiantis keičiama ES sutartis ir sudaroma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

D.  kadangi dar nebaigta kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė ir susiduriama su dideliais sunkumais ir kliūtimis, kaip nurodoma Komisijos trečiojoje 2007 m. Hagos programos įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2008) 373, SEC(2008) 2048, SEC(2008) 2049),

E.  apgailestauja, kad, kaip nurodoma šioje ataskaitoje, labai vėluojama įgyvendinti 2004 m. Europos Vadovų Tarybos parengtą Hagos programą, nors priimta keletas svarbių priemonių, ir ypač apgailestauja, dėl to, kad:

  • –dar vis labai trūksta abipusio valstybių narių pasitikėjimo ir visų pirma solidarumo, ypač politikos, susijusios su teisėta ir neteisėta imigracija, policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, klausimais,
  • –šios problemos taip pat trukdo perkelti priimtas naujas priemones į nacionalinę teisę, kadangi nepadaryta pakankama pažanga šiose srityse: vizų politika, teisėsaugos ir teisminių institucijų keitimasis informacija, kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, krizių Europos Sąjungoje valdymas, policijos ir muitinių bendradarbiavimas bei teisminių institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose,

F.   pažymi, kad valstybės narės, rengdamos būsimą 2010–2014 m. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programą pačios nurodo šias problemas (žr. „Ateities“ grupės (11657/08 dok.), Vidaus reikalų grupės (.../08 dok.), ir Teisingumo grupės pranešimus bei kitų valstybių narių Tarybai ir Komisijai pateiktus pranešimus), pripažindamos, kad „dabartinė palaipsniui parengta Europos vidaus reikalų acquis yra blogos sandaros ir dėl to sunkiai paaiškinama Europos piliečiams; pažymi, kad kartais ją sunku suprasti net ir specialistams, ir kad kai kurie aktai dubliuojasi, todėl kai kurių priemonių teisinis pagrindas nustatomas keliuose teisės aktuose; taip pat pažymi, kad vis sunkiau stebėti, ar Europos Sąjungos direktyvas tinkamai įgyvendina net 27 valstybės narės,

G.  kaip ir Taryba yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga neturi kitos išeities ir toliau turi reikalauti, kad būtų toliau kuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, „kuri yra nacionalinės konstitucijos tvarkos esmė“, ir kad „valstybės narės suinteresuotos tęsti dialogą viena su kita“ bei su Europos institucijomis,

H.  įsitikinęs, kad šiuo pereinamuoju etapu, kol bus baigta ratifikuoti naujoji Sutartis, būtina iki 2009 m. pabaigos patvirtinti tam tikras būtinas priemones, kurios atitinka Lisabonos sutarties esmę, tačiau jas galima priimti pagal esamas sutartis ir visapusiškai laikantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatų, remiantis šiomis priemonėmis būtų galima sumažinti neigiamą minėtų problemų poveikį; kadangi šios priemonės padėtų:

  • –kalbant apie institucijų procedūras, struktūrą ir sprendimus, atsižvelgti į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtos Pagrindinių teisių chartijos [3] principus ir tikslus,
  • –skatinti sprendimų priėmimo skaidrumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, ypač turint mintyje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, vadovaujantis neseniai Teisingumo Teismo priimtu sprendimu dėl teisėkūros skaidrumo (byla „Turco“),
  • –veiksmingai įtraukti nacionalinius parlamentus į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat į procesą, kai ši politikos sritis vertinama kitose valstybėse narėse ir Europos agentūrų,
  • –sudarant tarptautinius susitarimus užtikrinti, kad pirmiausia būtų taikoma Bendrijos ir tik po to ES teisė (Europos Sąjungos sutarties 47 straipsnis), ypač kai kalbama apie sankcijas, kurios darytų poveikį trečiųjų šalių piliečiams, arba jei Europos piliečiai būtų diskriminuojami (bevizis režimas); Europos Parlamentas turėtų reguliariai dalyvauti ES sudarant tarptautinius susitarimus, susijusius su teismų ir policijos bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose,
  • –tvirtinti tikrą valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą įgyvendinant ES priimtas priemones ir politiką ir stiprinti abipusio įvertinimo mechanizmus, kurie jau numatyti vykdant su Šengeno erdve susijusį bendradarbiavimą ir kovojant su terorizmu, ir padaryti juos demokratiškesniais,
  • –inicijuoti sustiprintą bendradarbiavimą I ramsčiui priklausančiose srityse, kai būtino vienbalsio pritarimo pasiekti neįmanoma (žr. su skyrybomis susijusį pasiūlymą),
  • –toliau plėtoti Europos Sąjungos įkurtų agentūrų vykdomas preliminaraus tipo ir dar aiškiai neapibrėžtas iniciatyvas ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis administracijomis,
  • –sukurti tikrą komunikacijos politiką, kurią vykdant Europos piliečiai galėtų būti geriau informuojami apie Europos ir nacionalinio lygmenų iniciatyvas, sužinoti apie atitinkamas Europos ir nacionalines institucijas, į kurias jie galėtų kreiptis visais su žmogaus pagrindinėmis teisėmis susijusiais klausimais (neribojant galimybės kreiptis į teismą),

I.  kadangi Europos piliečių labui labai svarbu, kad šiuo pereinamojo laikotarpiu būtų atsižvelgiama į pagal naująją Sutartį numatomus patobulinimus šiose srityse:

  • –pagrindinių žmogaus teisių, apibrėžtų 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre iškilmingai paskelbtoje Pagrindinių teisių chartijoje[4] apsauga,
  • –Teisingumo Teismo atliekama teisminė priežiūra, taip pat teisės aktų, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu,
  • –demokratinė kontrolė išplečiant Europos Parlamento kompetenciją, susijusią su bendro sprendimo procedūra, ir įtraukiant nacionalinius parlamentus į ES teisėkūros procesą ir jo poveikio su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusiai politikai vertinimą,

J.  apgailestauja, kad pagal esamas sutartis Europos piliečių teisinės priemonės, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, vis dar yra labiau ribotos, palyginti su kitomis ES veiklos sritimis, ir kad Teisingumo Teismo kompetencija yra ribota, ypač policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, ir dėl to, kad kai kurios valstybės narės riboja Europos ir nacionalinių teismų dialogą šia tema; ragina Tarybą atidėti priemonių, kurios gali turėti įtakos žmogaus pagrindinėms teisėms, priėmimo procesą, kol bus ratifikuota Lisabonos sutartis,

1.  ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją:

  • a)nuo dabar pradėti apibrėžti būsimos daugiametės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės programos 2010–2014 m. prioritetus ir vadovautis ambicinga ir nuoseklia koncepcija bei stengtis išvengti vadinamojo ministerinio mąstymo, idėjų semtis iš Pagrindinių teisių chartijos, kurią institucijos paskelbė 2000 m. Nicoje ir 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje, tikslų ir principų;
  • b)kartu su Europos Parlamentu dalyvauti dialoge su nacionaliniais parlamentais dėl 2010–2014 m. prioritetų, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis buvo susidurta vykdant Tamperės ir Hagos programas, į Tarybos atliktą darbą ir į Europos Tarybos pirmines strategines nuorodas dėl imigracijos, prieglobsčio ir integracijos; šis pirmasis dialogo etapas turėtų būti baigtas per kasmetines 2008 m. Europos Parlamento diskusijas, po kurių Komisija parengtų komunikatą, turėdama mintyje, kad galutinę programą atitinkamu laiku patvirtins naujai išrinktas Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba;
  • c)susitarti su Europos Parlamentu dėl tekstų ir (arba) pasiūlymų, kurie galėtų arba turėtų būti priimti pirmumo tvarka prieš įsigaliojant Sutarčiai ir bet kuriuo atveju iki šios Parlamento kadencijos pabaigos,
  • d)paspartinti derybas dėl pasiūlymų policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje (jam bus taikoma bendro sprendimo procedūra), siekiant pasiekti politinį susitarimą su Europos Parlamentu, ir, kai sutarimas bus pasiektas, užtikrinti, kad:
    • –oficialaus pasiūlymo priėmimas bus atidėtas ir pasiūlymas bus priimamas, kai įsigalios naujoji Sutartis,
    • –arba Taryba priims atitinkamus sprendimus ir (arba) pamatinius sprendimus vadovaudamasi dabartine Sutartimi ir sutiks juos iš naujo priimti pagal naująją Sutartį, tuomet Teismas galės vykdyti visapusišką teisminę kontrolę; jeigu politinis sprendimas būtų pasiektas anksčiau, Parlamentas galėtų sutikti iš naujo nepradėti derybų dėl turinio, kaip tai daroma oficialaus kodifikavimo procedūros atveju[5];

2.  siūlo šiuo pereinamuoju laikotarpiu srityse, kuriose taikoma arba bus taikoma bendro sprendimo arba pritarimo procedūra, nustatyti šiuos prioritetus:

pagrindinių teisių ir pilietybės sritis

–  apibrėžti skaidresnius kriterijus ES lygmeniu, ypač kai ES priemonės gali prieštarauti garantijoms, kurias gina valstybių narių konstitucijos (Chartijos 52 straipsnis ir EŽTK 8 straipsnis) ir iš naujo apsvarstyti Teisingumo Teismo cenzūruotas Europos lygmens priemones (žr. juodojo sąrašo PMOI, SISON ir kiti bylą, bylą T-253/04, bylą T-229/02),

–  reguliariai atsižvelgti į tai, kokį poveikį pagrindinėms teisėms daro Europos teisėkūra ir nacionalinės įgyvendinimo priemonės, ir ypač atsižvelgti į kovą su terorizmu, turint mintyje valstybių narių Komisijai šiuo klausimu pateiktus atsakymus,

–  pradėti paruošiamąjį dialogą dėl įgaliojimų derėtis dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (ES sutarties 6 straipsnio 2 dalis),

–  persvarstyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros veiklos programą atsižvelgiant į institucijų, ypač į Parlamento, nustatytus prioritetus dėl teismų ir policijos bendradarbiavimo bei ES principų laikymosi (ES Sutarties 7 straipsnis) (žr. tarpinstitucinę deklaraciją, kuri buvo priimta priimant pagrindinį reglamentą),

–  teikti pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį būtų draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, galinti paveikti Europos piliečių judėjimą, galimybę kreiptis į teisminę instituciją šalyje, kuri nėra kilmės šalis, konsulinę ir diplomatinę apsaugą trečiosiose šalyse (SESV 20 straipsnis),

–  teikti pasiūlymą ES institucijų tvarkomos informacijos ir dokumentų skaidrumo ir konfidencialumo klausimu,

–  pateikti pasiūlymą duomenų apsaugos klausimu (numatant konsoliduoti nuostatas, kurios šiuo metu skiriasi atsižvelgiant į ramsčius) ir taip reaguoti į susirūpinimą, kad Europos Sąjungoje sparčiai mažėja duomenų apsaugos standartų, ypač dėl to, kad nėra tinkamų duomenų apsaugos standartų vykdant transatlantinį duomenų perdavimą, ir raginti, kad Taryba remdamasi Parlamento rekomendacijomis priimtų pamatinį sprendimą dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje,

–  gerinti institucijų, atsakingų už pagrindinių teisių užtikrinimą ES, ypač Tarybos, vidaus struktūrą (paversti Tarybos Pagrindinių teisių ir pilietybės ad hoc darbo grupę nuolatine grupe, kaip siūlė pirmininkavusi Slovėnija),

–  vykdant administracinį bendradarbiavimą (ES Sutarties 66 straipsnis) stiprinti valstybių narių dialogą, jų žinias apie kitų valstybių narių teisines sistemas, aktyviai įgyvendinti dialogo procedūrą, į kurią būtų įtraukti nacionaliniai parlamentai ir Europos parlamentas, ypač tada, kai kyla sunkumų įgyvendinant Europos strategiją ir priemones, susijusias su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve,

Europos teisminės erdvės sritis

–  persvarstyti pasiūlymą dėl teisės akto dėl asmens teisių baudžiamajame procese (SESV 69e straipsnis),

–  teikti pasiūlymą dėl nusikalstamumo ir terorizmo aukų teisių (SESV 69e straipsnis),

–  stiprinti valstybių narių priemonių, priimamų in absentia, ir įrodymų tarpusavio pripažinimą (SESV 69e straipsnis),

–  sujungti duomenų apie teistumą registrus,

–  persvarstyti Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo įstatus atsižvelgiant į naujas teisines bazes;

sienų apsaugos sritis

–  priimti atitinkamas priemones, kad visiškai įsigaliotų antrosios kartos Šengeno informacinė sistema SIS II ir su Priumo sutartimi susiję sprendimai,

–  stiprinti agentūrą FRONTEX ir vertinti naujų Komisijos pasiūlymų sienų apsaugos srityje poveikį,

–  didinti agentūros FRONTEX informaciją apie jos pasirašytus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir bendrų operacijų vertinimo ataskaitas, užtikrinti, kad patikros pasienyje būtų vykdomos gerbiant žmogaus teises; pakeisti agentūros įgaliojimus, kad jie apimtų gelbėjimo operacijas jūroje,

–  pradėti institucinį agentūros FRONTEX ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (angl. UNHCR) bendradarbiavimą, kad būtų galima supaprastinti atitinkamas operacijas ir atsižvelgti į pagrindinių žmogaus teisių apsaugą,

prieglobsčio ir integracijos politikos sritis

–  Komisijos ir Tarybos skubūs veiksmai siekiant paskatinti kurti į ateitį orientuotą ES strategiją šiose srityse:

  • oteisėta migracija: būsimas teisės aktų paketas teisėtos migracijos srityje (bendra prašymų pateikimo mėlynajai kortelei gauti procedūra, sezoniniai darbuotojai, bendrovės viduje perkeliami asmenys, atlyginimą gaunantys stažuotojai ir kitus aspektus apimantys pasiūlymai),
  • oneteisėta migracija: pasiūlymai susiję su sankcijomis ir ES persikėlimo programa,
  • oprieglobstis: II etapo įgyvendinimas, įskaitant Direktyvos, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, ir Direktyvos, nustatančios minimalias normas, taikomas trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės dėl jų pripažinimo pabėgėliais ir pabėgėlio statuso suteikimo arba asmenimis, kuriems reikalinga kitokia tarptautinė apsauga, ir suteiktos apsaugos turinio, persvarstymą ir Europos prieglobsčio paramos tarnybos įkūrimą,
  • oBendrijos migracijos ir prieglobsčio politikos plėtojimas atveriant teisėtus migracijos kanalus ir apibrėžiant bendrus imigrantų ir prieglosbčio prašytojų pagrindinių teisių apsaugos standartus Europos Sąjungoje,
  • ovisų 1990 m. gruodžio 18 d. JT Generalinėje asamblėjoje priimtos Tarptautinės darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencijos nuostatų įtraukimas į Europos Sąjungos sprendimus ir pamatinius sprendimus,
  • opasiūlymas dėl ilgalaikių gyventojų teisės balsuoti Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, ši teisė galėtų būti parama migrantų socialinei, kultūrinei ir politinei integracijai;

3.  pritaria pasiūlymui parengti antidiskriminacinių priemonių paketą ir ragina Tarybą veikti paisant Lisabonos sutarties esmės ir atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas;

4.  mano, kad nuo šiol reikia nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę struktūriškai įtraukti rengiant šias teisėkūros priemones ir vertinant minėtąją įvairių sričių politiką valstybėse narėse; šiuo tikslu ragina Komisiją ir Tarybą drauge su Europos Parlamentu apsvarstyti tinklus, agentūras ar priemones, kurių paskirtis įvertinti su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusios politikos poveikį ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos pilietine visuomene;

5.  pabrėžia, kad, kai tik bus ratifikuota naujoji Sutartis, joje bus pripažįstamas Europos Parlamento vaidmuo sudarant tarptautines sutartis, susijusias su laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politika; atsižvelgdamas į tai prašo, kad:

  • –su Parlamentu būtų laiku konsultuojamasi visų sutarčių su trečiosiomis šalimis klausimais, jei jos nebuvo sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d. ,
  • –Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie vykstančias derybas;
  • –skubos tvarka būtų rengiamos diskusijos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės dimensijos klausimu, nes ES, sudarydama daugelį sričių apimančius tarptautinius susitarimus, de facto užmezga teismų ir policijos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų pirma su JAV, ir taip apeinamos oficialios demokratinio sprendimų priėmimų procedūros ir parlamentinė kontrolė;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei kviečia pastaruosius pateikti savo komentarus, pageidavimus ir pasiūlymus iki 2008 m. lapkričio 15 d. tam, kad būtų laiku pasiruošta kasmetiniams 2008 m. gruodžio mėn. debatams dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės.

Teisinė informacija - Privatumo politika