PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

17.9.2008

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Martin Schulz, Harlem Désir ir Stephen Hughes
PSE frakcijos vardu
dėl socialinių priemonių rinkinio

B6‑0433/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinių priemonių rinkinio

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pateiktą socialinių priemonių rinkinį, į kurį įtrauktas Komisijos komunikatas „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM (2008) 412) ir keletas kitų teisinės galios neturinčių pasiūlymų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos darbo tarybų steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija) (COM(2008)0419),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo (COM(2008)0414),

–  atsižvelgdamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus bylose Viking Line, Laval, Rüffert ir Komisija prieš Liuksemburgą, taip pat į karštas politines diskusijas dėl šių sprendimų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų politinius susitarimus dėl Laikinojo darbo ir darbo laiko direktyvos.

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos nuostatas dėl socialinių teisių, ir į EB sutarties 136 straipsnį, pagal kurį valstybių narių tikslai – skatinti užimtumą, geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, deramą socialinę apsaugą, vadovų ir darbuotojų dialogą, žmogiškųjų išteklių plėtotę siekiant ilgalaikio didelio užimtumo ir kovojant su atskirtimi, ir į jos 152 straipsnį dėl visuomenės sveikatos,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos ketinimą iki 2008 m. pabaigos toliau svarstyti priemones, kurias taikant būtų gerinama Europos romų tautybės gyventojų aprėptis;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos istorinė misija – apsaugoti ir skatinti savo piliečių saugumą ir gerovę,

B.  kadangi anksčiau piliečiai Europos Sąjunga laikė pasitikėjimo, vilties ir socialinės pažangos šaltiniu, tačiau šiandien ją vis dažniau suvokia kaip grėsmę,

C.   kadangi centro dešiniesiems apleidus Europos pagrindinę socialinę viziją iš esmės buvo pakenkta europiečių pasitikėjimui ES,

Nauja socialinė vizija

1.  primena svarbią socialinę pažangą, kuri buvo padaryta, kai Europos Sąjungai vadovavo Komisijos pirmininkas Jacques Delors; apgailestauja, kad per paskutinius dešimt metų ES centro dešinės lyderiai pertvarkė Sąjungos vidaus rinkos politiką taip, kad ji tapo nepasitikėjimo ES simboliu, nors ir turėjo didelį gerovės visiems užtikrinimo potencialą;

2.  ragina keisti kryptį ir vėl numatyti, kad Europos socialinis tikslas būtų Europos politinės darbotvarkės pagrindinis klausimas;

3.  mano, kad siekiant keisti kryptį reikia užtikrinti:

• –geresnį finansų sektoriaus reguliavimą, kad baigtųsi vadinamojo kazino kapitalizmo era, kurios metu Europos ekonomika patyrė krizę ir iškilo grėsmė milijonų europiečių namams ir pragyvenimo lygiui;
• –naują teisinę sistemą siekiant užtikrinti, kad dėl Europos Sąjungos ekonominių laisvių negalėtų būti ribojamos pagrindinės socialinės teisės;
• –garantuotą pragyvenimo lygį, įskaitant garantuotas pajamas; Komisiją turėtų teikti pasiūlymus, pagal kuriuos valstybės narės nustatytų minimalias nacionalines pajamas siekiant, kad nė vienas europietis negyventų žemiau skurdo ribos;
• –Europos strategiją siekiant panaikinti skurdą, ypač vaikų skurdą;
• –deramą darbo užmokestį ir nacionalinę minimalaus darbo užmokesčio politiką, kuri apibrėžiama kiekvienoje valstybėje narėje atsižvelgus į BVP leidžiant įstatymus arba sudarant kolektyvines sutartis;
• –saugią pensiją, kuri būtų garantuojama pagal ES pensijų sistemų judumo taisykles, atsižvelgiant į netipinį darbą ir karjeros pertraukas;
• –veiksmus siekiant panaikinti vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus;
• –vienodą užmokestį už tą patį darbą;
• –laisvą darbo jėgos judėjimą ir griežtas socialines priemones, kad būtų išsaugotos ir pagerintos priimančių šalių darbo rinkos sąlygos;
• –išsamius ir veiksmingus kovos su diskriminacija teisės aktus;
• –daugiau paramos kolektyvinėms sutartims ir stiprioms profesinėms sąjungoms visoje Europoje;
• –saugumą, partnerystę ir galimybes, o ne saugumo stoką, išlaidų mažinimą ir piktnaudžiavimą darbo vietoje;
• –galimybę derinti darbą ir šeiminį gyvenimą;
• –veiksmingą ir humanišką migracijos ir integracijos politiką;
• –aktyvaus senėjimo politiką, pagal kurią visoms amžiaus grupėms būtų numatytos geresnės darbo sąlygos, mokymas ir mokymosi visą gyvenimą galimybės;
• –aiškią Europos teisinę sistemą, pagal kurią užtikrinamos viešosios paslaugos;
• –geresnes galimybes pasinaudoti aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugomis, taip pat numatant Europos teisę į mokymąsi visą gyvenimą;
• –sąžiningą, veiksmingą ir tvarią mokesčių politiką, pagal kurią numatomas geresnis koordinavimas, kad valstybės narės galėtų siekti bendrų socialinių, ekonominių, aplinkosaugos ir energijos tikslų;
• –geresnį nacionalinės ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą siekiant bendrų tikslų;
• –aukšto lygio sveikatos apsaugą ir vienodas visų galimybes pasinaudoti aukštos kokybės sveikatos priežiūra netoli savo gyvenamosios vietos;

4.  pabrėžia, kad vis turtėjanti Europa turi užtikrinti, jog visiems jos piliečiams būtų kuriamas geresnis gyvenimas ir suteikiama daugiau vienodų galimybių;

5.  pažymi, kad Komisija pagaliau suprato, jog reikia atnaujinti Europos socialinės politikos darbotvarkę, tačiau mano, kad Komisija pavėlavo 2008 m. liepos 2 d. pasiūliusi socialinių priemonių rinkinį, kuris, be to, yra neišsamus;

6.  pabrėžia, kad Europos piliečiai rems didesnę Europos integraciją ir susitaikys su globalizacijos procesu tik tuo atveju, jei dėl ekonominės pažangos bus skatinama socialinė pažanga, efektyvūs kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai bei gerinamos gyvenimo ir darbo sąlygos;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutinius dešimt metų ES lygmeniu trūko socialinės politikos iniciatyvų, vis dažniau buvo perkeliamos įmonės, vyravo aukštas nedarbo lygis ir daugėjo nenuolatinio ir netipinio darbo, o šiandien, kai problemą apsunkina augančios energijos ir maisto kainos, daug europiečių pradeda nepritarti ES projektui;

Veiksmingesnė socialinė darbotvarkė

8.  pritaria keliems teigiamiems socialinių priemonių rinkinyje numatytiems žingsniams, tačiau mano, kad visas rinkinys yra netinkamas ir neišsamus norint spręsti Europos piliečių problemas, ir pažymi, kad kai kurie pasiūlymai buvo pateikti per vėlai, kad būtų įvykdyti dar šios Komisijos įgaliojimų laikotarpiu;

9.  ypač apgailestauja dėl to, kad rinkinyje trūksta šių, būtinų siekiant kurti tvarią Europos Sąjungą, pasiūlymų:

• –direktyvos dėl pagrindinių visų darbuotojų, nepaisant jų užimtumo statuso, teisių siekiant apsaugoti vis didėjantį skaičių netipinių darbuotojų, pvz., dirbančių pagal nefiksuoto darbo laiko darbo sutartis, dirbančių nuotolinio darbo sąlygomis arba namuose;
• –teisinės sistemos (pirminės ir antrinės teisės), kuri sudarytų sąlygas Europos Teisingumo Teismui, atsižvelgus į socialines teises ir ekonomines laisves, rasti geresnį sprendimą, pvz., pasitelkus horizontaliąsias socialines nuostatas ir išsamią Pagrindinių teisių chartiją; šiuo tikslu pabrėžia, kad itin svarbu, jog kuo greičiau įsigaliotų Lisabonos sutartis ir prie jos pridėta Pagrindinių teisių chartija; pritaria Komisijos komunikate paskutinę minutę prisiimtam įsipareigojimui rengti forumą naujų Europos Teisingumo Teismo sprendimų dėl kolektyvinių susitarimų pasekmių klausimais;
• –Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymo atsižvelgiant į pastarąsias Teisingumo Teismo bylas ir siekiant užtikrinti vienodą užmokestį už tą patį darbą, leisti atsižvelgti į visus kolektyvinius susitarimus ginant darbuotojų interesus ir atnaujinti direktyvą turint mintyje naujausius teisės aktus, pvz., 2004 m. Viešųjų pirkimų direktyvą;
• –Vienodo darbo užmokesčio direktyvos, pagal kurią būtų siekiama mažinti visų sektorių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, persvarstymo, numatant lyčių požiūriu neutralią darbo vertinimo sistemą;
• –Tėvystės atostogų direktyvos tobulinimo, taip pat nustatant priemones, kurias taikant valstybės narės būtų skatinamos gerbti savo 2002 m. Barselonoje įvykusiame aukščiausio lygio susitikime prisiimtus, bet didžia dalimi neįvykdytus įsipareigojimus suteikti aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugas;
• –ES pagrindų direktyvos siekiant užtikrinti, kad teikiant aukštos kokybės – atviras, skaidrias ir visiems vienodai prieinamas – viešąsias paslaugas dėl vidaus rinkos taisyklių nebūtų sudaroma kliūčių;
• –direktyvos dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo darbuotojo atleidimo iš darbo atveju;
• –direktyvos dėl solidariosios atsakomybės siekiant pašalinti teisines spragas, kuriomis naudojasi nesąžiningi darbdaviai norėdami išvengti įsipareigojimų darbuotojams;
• –direktyvos dėl tarpvalstybiniu lygmeniu sudaromų kolektyvinių susitarimų, kuri atitiktų tarpvalstybinės verslo veiklos realijas;
• –direktyvos dėl darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos siekiant užkirsti kelią sužeidimams įsidūrus adata, kurių kiekvienais metais ES užfiksuojama apie milijoną, ir visoje ES galiojančio užkrėtimų, plintančių tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, prevencijos kodekso;
• –Komisijos rekomendacijos dėl Europos profesinių ligų sąrašo pagrindu parengtos direktyvos;
• –pagrindų direktyvos dėl ergonomiškos darbo vietų konstrukcijos;

10.  ragina Komisiją tobulinti socialinių priemonių rinkinį ir pasinaudoti savo iniciatyvos teise šiose srityse;

11.  be to, ragina valstybes nares skubiai rasti išeitį iš susidariusios aklavietės direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo klausimu siekiant išvengti, kad daug Europos piliečių neprarastų teisių į papildomą pensiją;

12.  pritaria bendrajai Tarybos pozicijai, kuri atitinka 2002 m. priimtą Parlamento nuomonę dėl laikinųjų darbuotojų apsaugos, ir tikisi, kad direktyva bus priimta greitai;

13.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl vienodo požiūrio į asmenis, kuriame nurodoma, kad neleistina jokia diskriminacija, grindžiama religija, tikėjimu, negalia, amžiumi arba seksualine orientacija, kaip buvo reikalauta 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijoje; be to, pažymi, kad reikia patikslinti nuostatas, pagal kurias galbūt būtų ribojama teisė į vienodą požiūrį; ragina Tarybą ir valstybes nares kuo greičiau priimti direktyvą ir visose srityse nutraukti Europos piliečių diskriminaciją; ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti naujausią JT konvenciją dėl neįgaliųjų teisių ir jos neprivalomą protokolą;

14.  mano, kad valstybių narių priimta bendra pozicija dėl Darbo laiko direktyvos prieštarauja principui, jog negalima nukrypti nuo sveikatos apsaugos ir saugos teisės aktų; primena valstybėms narėms, kad 2005 m. pirmojo svarstymo metu Parlamentui pritaikius suderintą požiūrį įmonėms ir darbuotojams buvo sudarytos pakankamai lanksčios ir saugios sąlygos bei atsisakyta galimybės pasirinkti 48 darbo valandų savaitę;

15.  atkreipia dėmesį į pasiūlyme dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse padarytus pakeitimus, tačiau ragina toliau jį tobulinti siekiant gerinti pacientų teises ir judumą bei užtikrinti, kad valstybės narės galėtų savarankiškai organizuoti savo nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir išsaugoti vienodas visų galimybes pasinaudoti aukštos kokybės sveikatos priežiūra netoli nuo savo gyvenamosios vietos;

16.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl direktyvos, pagal kurią steigiamos Europos darbo tarybos, persvarstymo, tačiau apgailestauja, kad jame pateikiami tik nedideli patobulinimai; pabrėžia, kad direktyvoje turėtų būti numatytas geresnis įmonių ir darbuotojų pasirengimas restruktūrizavimui ir jo valdymas; ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai apsvarstyti W. Menrado 2001 m. pranešime išdėstytą Parlamento poziciją; ypač ragina imtis griežtesnių priemonių kovojant su teisės aktų nesilaikymu, siekiant sušvelninti konfidencialumo taisykles ir palengvinti darbuotojų atstovų ir vadovų derybas;

17.  ragina Komisiją įgyvendinti savo ketinimą iš naujo svarstyti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reglamentą, ypač išplėsti atleidimo iš darbo apibrėžtį ir skyrimo kriterijus sumažinant minimalius reikalavimus, įtraukti įvairių formų perkėlimą į kitą vietą ir restruktūrizavimą bei remti darbuotojus, kurie prarado darbus dėl perkėlimo Europos Sąjungos teritorijoje;

18.  ragina Komisiją renkant ir vertinant informaciją apie darbo rinkos tendencijas ir restruktūrizavimą Europos Sąjungoje suteikti daugiau reikšmės Dubline įkurtam Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui;

19.  ragina Komisiją dar daugiau remti padoraus darbo visame pasaulyje idėją ir numatyti griežtas ES prekybos santykių sąlygas bei skatinti, kad padoraus darbo prielaida būtų įtraukta į PPO derybas;

Socialinė apsauga ir įtrauktis

20.  apgailestauja, kad taikant Europos ir nacionalinę politiką nepavyksta sustabdyti augančio skurdo, ypač vaikų skurdo;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti aiškią veiksmų programą siekiant užtikrinti visų Europos piliečių teisę į deramą ir įperkamą gyvenamąjį būstą, kaip nurodyta Europos būsto chartijoje;

22.  ragina valstybes nares ir Komisiją taikyti progresinį mokestį, dėl kurio būtų užtikrinama, kad niekas neatsidurs žemiau skurdo ribos, ir mokesčių elgesio kodeksą siekiant išvengti mokesčių bazės nykimo dėl laisvo kapitalo konkurencijos ir itin aukštą kvalifikaciją turinčių mobilių asmenų; siūlo rengti socialinio stabilumo paktą siekiant nustatyti minimalius socialinio aprūpinimo reikalavimus ir skatinti priartėjimą prie aukštesnį pragyvenimo lygį turinčios gyventojų grupės;

23.  ragina Komisiją stiprinti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą ir skatinti atvirą koordinavimo metodą naudojant kiekybinius tikslus ir rodiklius, kad būtų skatinama siekti tvarių pensijų, bei artimiausiais mėnesiais pradėti integruoti socialinę politiką ir vertinti socialinį poveikį visose politikos srityse;

24.  pabrėžia būtinybę parengti sistemiškesnę kovos su romų atskirtimi strategiją, įskaitant konkrečių tikslų ir priemonių tvirtinimą; pabrėžia, kad romų klausimas aktualus visoje Europoje ir keliamas visose ES valstybėse narėse, todėl turėtų būti visapusiškai įtrauktas į Europos politiką; įspėja dėl bandymų jį traktuoti kaip sektoriaus svarbos klausimą ir ragina numatyti rodiklius, kuriuos taikant būtų vertinamas esamų priemonių veiksmingumas;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir socialiniams partneriams.