PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
15.10.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Doris Pack
Užsienio reikalų komiteto vardu
dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo
B6‑0541/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,
– atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. gruodžio 4 d. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas buvo parafuotas, o 2008 m. birželio 16 d. pasirašytas,
– atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos sprendimą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo (CNS(2008)08225),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 5 d. Komisijos Bosnijai ir Hercegovinai pateiktą Vizų liberalizavimo veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos vardu patvirtintą Europos bendrijos bei Bosnijos ir Hercegovinos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, prie jo pridedamus priedus ir protokolus bei prie baigiamojo akto pridėtą bendrąją deklaraciją ir Europos bendrijos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (SAS) yra pirmas išsamus Bosnijos ir Hercegovinos ir Europos Sąjungos tarptautinis susitarimas, kuriame nustatomi sutartiniai abiejų šalių santykiai, padėsiantys Bosnijai ir Hercegovinai tapti visaverte valstybe, kurios ateitis, kaip deklaruota Salonikuose įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, yra Europos Sąjungoje,
B. kadangi SAA dėl jame esančių nuostatų, kurios įpareigoja Bosniją ir Hercegoviną liberalizuoti rinką, taigi padidinti verslo konkurencingumą ir pritraukti investicijas, modernizuoti teisinę sistemą, siekiant sukurti efektyvesnę ir skaidresnę, ir palaipsniui derinti savo teisės aktus su ES acquis communautaire, sudaro galimybes pagerinti ekonomiką,
C. kadangi nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojančiu laikinuoju susitarimu palaipsniui panaikinama didžioji dalis prekybos apribojimų tarp abiejų šalių ir juo Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika galėtų būti trumpam suvaržoma dėl konkurencijos su ES produktais ir dėl sumažėjusių pajamų iš muitų,
D. kadangi SAS numatytos nuostatos skirtos institucijoms stiprinti, teisinės valstybės principams įtvirtinti ir žmogaus teisėms, ypač mažumų, laikytis,
E. kadangi jame nustatyta, kad šalys turėtų bendradarbiauti jautriose srityse, pavyzdžiui, vizos, sienų kontrolė, prieglobstis ir migracija, pinigų plovimas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu,
F. kadangi Bosnijos ir Hercegovinos policijos struktūros reformos įgyvendinimą reikėtų suprasti kaip šalies pastangas siekiant spręsti minėtąsias problemas,
G. kadangi Bosnijos ir Hercegovinos bendro švietimo ir profesinio mokymo lygio bei jaunimo politikos ir jaunimo darbo, įskaitant neformalųjį mokymą, gerinimas irgi yra vienas iš susitarimo tikslų,
H. kadangi reikia daugiau pastangų, norint nugalėti problemas, kylančias dėl etninių skirtumų, ir siekti, kad šalys visiškai susitaikytų; kadangi šios pastangos visų pirma turi būti nukreiptos į jaunąją kartą, turi būti kuriamos bendros abiejų šalies dalių mokymo programos ir gerinamas bendras neseniai šalį sukrėtusių tragiškų įvykių supratimas;
kadangi daugeliu požiūrių Bosnija ir Hercegovina yra vis dar susiskaidžiusi į etnines grupes šalis ir tai kliudo jai tapti visaverte ir demokratiška valstybe,
J. kadangi 125 072 žmonės vis dar oficialiai registruoti kaip perkeltieji asmenys, o 8000 iš jų, Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybės duomenimis, yra viduje perkeltieji asmenys, kurie vis dar gyvena kolektyviniuose centruose, žinoma, dėl tinkamų būstų, infrastruktūros ir darbo vietų jų kilmės vietoje trūkumo,
K. atsižvelgiant į labai vertingą vietoje veikiančių NVO darbą siekiant viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių padėtį padaryti bent kiek pakenčiamesnę,
L. kadangi taip pat yra 45 000 oficialiai registruotų asmenų, kuriems reikia pagalbos norint grįžti į savo gyvenamąją vietą, kurioje jie gyveno iki karo,
M. kadangi reikėtų vienodai ryžtingai stengtis išaiškinti karo nusikaltimus, ir tai reiškia efektyvią veiklą ir valstybės, ir vietos lygmenimis,
1. džiaugiasi, kad buvo pasirašytas šis svarbus susitarimas, ir ragina visas ES valstybes nares skubiai jį ratifikuoti; įsitikinęs, kad šis susitarimas įtvirtina Bosnijos ir Hercegovinos perspektyvas Europoje ir suteikia šaliai unikalią galimybę siekti taikos, stabilumo ir gerovės;
2. primena politiniams lyderiams, kad, visų pirma, jiems tenka didžiausia atsakomybė išnaudoti šią galimybę parodant pakankamai įžvalgumo ir ryžto bendrai siekiant reformų visais lygmenimis – valstybės, regionų ir vietos, kad šalis būtų modernizuota ir ji taptų veiksmingesnė bei geriau atitiktų ES standartus, panaikinant visas nereikalingas teisines ir administracines kliūtis ir supaprastinant administracinę struktūrą; mano, kad federacijos atsakingosios institucijos visų pirma turėtų nedelsiant imtis konkrečių veiksmų tam įgyvendinti;
3. primena, kad šiuo požiūriu, pagal SAS ir laikinąjį susitarimą bei kitus susitarimus Bosnija ir Hercegovina inter alia privalo:
a. palaipsniui panaikinti visus kiekybinius apribojimus ES produktams,
b. panaikinti muitus iki sutartų terminų,
c. supaprastinti prekių judėjimą Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje visomis transporto priemonėmis ir
d. siekiant visas pagalbos schemas suderinti su ES teisės aktais ir įsteigti nepriklausomą valstybės pagalbos instituciją parengti išsamų visoje šalyje veikiančių visų pagalbos schemų sąrašą,
4. mano, kad SAS dėl jame esančių nuostatų, pagal kurias Bosnija ir Hercegovina įpareigojama liberalizuoti rinką, taigi padidinti verslo konkurencingumą ir pritraukti investicijas, modernizuoti teisinę sistemą, padaryti ją efektyvesnę ir skaidresnę; skatina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas imtis būtinų veiksmų siekiant padidinti tiesiogines užsienio investicijas šalyje;
5. mano, jog tai reiškia, kad Bosnijos ir Hercegovinos administravimo pajėgumai turi būti stiprinami visais lygmenimis, įskaitant valstybinį, kuris bus atsakingas už įsipareigojimų, kylančių iš šio susitarimo, laikymosi stebėjimo užtikrinimą, neatsižvelgiant į tai, kuris organas bus atsakingas už SAS įgyvendinimą;
6. primena, kad abu šalies regionai turi padaryti pažangą privatizacijos srityje, bet pabrėžia, kad ji turi vykti skaidriai ir pagal tinkamą reglamentavimo ir teisinę sistemą, o iš privatizacijos gautos lėšos turi būti investuojamos ilgalaikiam šalies ekonomikos vystymuisi stiprinti;
7. ragina Bosnijos ir Hercegovinos parlamentą, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentiniais organais, stebėti SAS įgyvendinimą ir pagreitinti teisės aktų, susijusių su SAS ir Europos partnerystės susitarimu, priėmimą;
8. įsitikinęs, kad nuostatos vizų, sienų valdymo, prieglobsčio, migracijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu srityse suteiks Bosnijai ir Hercegovinai didelį stimulą remtis neseniai priimta policijos reforma ir skatinti tolesnį skirtingų policijos struktūrų bendradarbiavimą ir siekti geresnio procedūrų ir praktikos suderinimo; ragina ES policijos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje palengvinti šį procesą;
9. džiaugiasi tuo, kad susitarimas taip pat remia nediskriminacines prieigos prie švietimo ir profesinio mokymo sistemų galimybes Bosnijoje ir Hercegovinoje nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės ar religijos; mano, kad reikia rimtų pastangų siekiant nugalėti šiuo metu šalyje veikiančias segregacines struktūras, mano, kad išsilavinimas ir bičiuliški santykiai, susiklostę nuo vaikystės vieniems gyvenant šalia kitų, galėtų būti esminiai susitaikymo proceso veiksniai;
10. mano, kad ES turėtų skatinti bendradarbiavimą akademinėje ir mokslinių tyrimų srityje, įskaitant Bosnijos ir Hercegovinos kitų regiono šalių darbuotojų mainus, bei šių šalių ir ES valstybių narių darbuotojų mainus; todėl primena, kad ES programos gali prisidėti siekiant pasiekti šį tikslą ir kad skubiai reikia įsteigti nacionalinę agentūrą, kuriai būtų pavesta įgyvendinti šias programas, kurios šiuo metu yra atviros Vakarų Balkanų valstybėms;
11. ragina Bosnijos ir Hercegovinos švietimo institucijas pagaliau įsteigti nacionalinę agentūrą, būtiną tam, kad Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai galėtų dalyvauti Bendrijos judumo programose, kurios, Parlamento prašymu, buvo atvertos Vakarų Balkanų šalims; laikosi pozicijos, kad atitinkamos Bendrijos programos turėtų ne tik skatinti studentų ir mokslininkų judumą, bet ir remti švietimo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą;
12. taip pat laikosi pozicijos, atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį poveikį, kuris gali kilti įsigaliojus laikinajam susitarimui, ES pasirengimo narystei priemone turi būti teikiama parama modernizuojant šalies socialinio saugumo sistemas ir darbo teisės aktus, bei parama darbo rinko organizacijoms ir profesinėms sąjungoms, pagerinant Bosnijos ir Hercegovinos transporto infrastruktūrą, siekiant palengvinti ekonominį vystymąsi, ir pagerinant aplinkos apsaugos politiką siekiant sumažinti taršą, optimizuoti energijos naudojimą ir pagerinti atliekų tvarkymą; todėl ypač apgailestauja dėl to, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos nepaskyrė nacionalinio IPA koordinatoriaus, kaip prašė Komisija;
13. ragina Komisiją parengti specialias priemones, kurios atspindėtų ypatingas Bosnijos ir Hercegovinos sąlygas ir padėtų stojimo į ES procese bei jį palengvintų;
14. ragina Europos Komisiją įtraukti šią šalį į visas savo iniciatyvas, skirtas ryšiams tarp žmonių plėtoti, pilietinei visuomenei ugdyti ir Bosnijos ir Hercegovinos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi stiprinti;
15. yra susirūpinęs, kad nėra pažangos pabėgėlių ir viduje perkeltų žmonių grįžimo, pavyzdžiui Posavinoje, srityje; primena, kad reikia užtikrinti, jog vietos valdžios institucijos turėtų labiau įsitraukti į grįžimo procesą ir imtis įsipareigojimų, organizuoti kryptingą informavimo veiklą siekiant, kad visuomenė priimtų sugrįžusius asmenis visuomenės priėmimo ir sukurti puikią infrastruktūrą ir komunalinių paslaugų tinklus grįžimo vietovėse, būtinybę sukurti darbo vietų grįžusiems asmenims ir suderinti Bosnijos ir Hercegovinos pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, kad būtų galima užtikrinti, jog grįžimas būtų saugus ir nežeminantis orumo bei prisidėtų prie susitaikymo proceso;
16. primena įsipareigojimą įgyvendinti 2005 m. Sarajevo deklaraciją;
17. yra įsitikinęs, kad itin svarbu palengvinti grįžimą, atsižvelgiant į poreikį atlikti naują gyventojų surašymą 2011 m., pagal kurį būtų galima suskirstyti ir pateikti atnaujintus duomenis apie Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų sudėtį;
18. ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skubiai atkreipti dėmesį į 8000 asmenų, kurie gyvena vis dar egzistuojančiuose kolektyviniuose centruose ir kurių saugus ir orus grįžimas gali būti neįmanomas, problemas ir surasti tinkamus, pagarbius ir ilgalaikius šių gyventojų problemų sprendimus;
19. mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų, skirtų mažumų teisėms, atsižvelgiant į menką pažangą šioje srityje; todėl teigiamai vertina 2008 m. balandžio mėn. rinkimų įstatymo pakeitimą, pagal kurį tautinių mažumų atstovams leidžiama dalyvauti vietos rinkimuose; nepaisant to, apgailestauja dėl to, kad apsispręsti dėl tautinėms mažumoms skirtų vietų skaičiaus paliekama savivaldybėms; be to, pabrėžia, kad reikia, kad nesenai Serbijos Respublikoje įsteigtos patariamosios tarybos dėl mažumų, kurias ruošiamasi įsteigti Bosnijoje ir Hercegovinoje, taptų veiksmingomis; galiausiai, apgailestauja, kad „kiti“ vis dar diskriminuojami Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose;
20. ragina skirti daugiau lėšų, kad būtų galima pasiekti nacionalinės kovos su minomis veiksmų strategijos tikslą – iki 2009 m. pašalinti minas iš Bosnijos ir Hercegovinos; pažymi, kad pagrindinė šios srities problema ta, jog trūksta lėšų strategijai įgyvendinti, todėl ragina kompetentingas institucijas skirti pakankamai lėšų, kad būtų galima kaip įmanoma greičiau įgyvendinti ir užbaigti šį projektą;
21. primena, kad šiuo požiūriu reikia veiksmingai įgyvendinti jau galiojančias nuosavybės grąžinimo nuostatas, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas įveikti su tuo susijusias dvejones;
22. taip pat įsitikinęs, kad reikėtų skirti daugiau pastangų sprendžiant dingusių asmenų ir jų šeimų repatriacijos klausimus, ir šiuo požiūriu džiaugiasi Tarptautinės dingusių be žinios asmenų komisijos ir Bosnijos ir Hercegovinos be žinios dingusių asmenų paieškos instituto atliktu darbu; yra labai susirūpinęs dėl to, kad konkuruojančių agentūrų įsteigimas regionų lygmeniu gali trukdyti šiam darbui;
23. laikosi pozicijos, kad reikia daugiau dėmesio skirti karo nusikaltimų teismo procesams apygardos ir kantonų lygmenimis, siekiant išaiškinti, ar reikėtų bylas paskirstyti valstybės ir žemesnio lygmens teismo organams (jei taip, kokiais atvejais), ir užtikrinti, kad teismai ir kaltintojai turėtų pakankamai išteklių, liudytojams būtų skiriama atitinkama apsauga, kad būtų tvirtesnis tarptautinis policijos bei teisminis bendradarbiavimas ir suderinta teisinė bazė, taikoma valstybės ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją ir Vakarų Balkanų valstybes imtis veiksmų ir gerokai pagerinti bendradarbiavimą šiuo klausimu vietos ir tarptautiniu lygmenimis;
24. todėl remia dabartinį Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo persekiojimo dėl karo nusikaltimų strategijos projektą, kuriame būtų nurodytas potencialus karo nusikaltimų bylų skaičius ir kuris padėtų nustatyti, kokių politinių, finansinių ir teisinių priemonių reikia šioms byloms nagrinėti;
25. susirūpinęs dėl žiniasklaidos, žmogaus teisių aktyvistų ir pilietinės visuomenės bauginimo atmosferos, vyraujančios Serbijos Respublikoje, ir ragina politinius lyderius pripažinti svarbų nepriklausomos žiniasklaidos ir NVO vaidmenį demokratiniame jų regiono gyvenime;
26. apgailestauja dėl Serbijos Respublikos paskelbto ketinimo vienašališkai pasitraukti iš valstybinės energijos perdavimo įmonės ir įsteigti nuosavą, ir dėl to nutraukti anksčiau teiktą paramą reformai, dėl kurios buvo susitarta; pažymi, kad šis veiksmas sumenkina bosnių pastangas šalies stabilizacijos ir asociacijos procese (SAP); primena Serbijos Respublikos valdžios institucijoms, kad SAP suteikia efektyviausią galimybę nugalėti esamas administracines kliūtis ir atnaujinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti šalies europinę perspektyvą ir padėti jai pasiruošti narystei ES;
27. ragina imtis atitinkamų atsakomųjų veiksmų, nes Bosnija ir Hercegovina šalia Tarptautinio baudžiamojo tribunolo pasirašė ir dvišalį neliečiamybės susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kadangi tai nesutampa su bendra ES pozicija ir gairėmis šioje srityje;
28. apgailestauja, kad neatsižvelgiant į tai, jog Bosnija ir Hercegovina turi didelių sunkumų dėl kovos su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, pinigų plovimu ir prekyba narkotikais, pažangai šiose srityse trukdo politinis kišimasis ir politinės valios trūkumas ir koordinacijos tarp skirtinguose lygmenyse esančių agentūrų bei policijos pajėgų koordinavimo trūkumas; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas skubiai imtis tolesnių veiksmų šioms problemoms spręsti;
29. mano, kad diskusiją dėl ateities konstitucinės santvarkos turėtų organizuoti Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas; todėl ragina surengti visuotinius skaidrius ir atvirus debatus, į kuriuos visavertiškai būtų įtraukiama pilietinė visuomenė; taip pat laikosi nuomonės, kad bet koks konstitucinis sprendimas turi būti pasiektas bendru savanorišku įvairių Bosnijos ir Hercegovinos politinių partijų susitarimu; tačiau mano, kad tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis turi vaidinti svarbų tarpininkavimo vaidmenį ir ragina juos, bendradarbiaujant su Europos Tarybos Venecijos komisija, pateikti paramą, būtiną šiai diskusijai rengti;
30. ragina vietos politikus pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos struktūrinės reformos reikalingumą; tačiau primena, kad reforma gali būti sėkminga tik tada, jei ji pagrįsta tikroviškomis prielaidomis;
31. primena, kad centrinių valstybės funkcijų sustiprinimas nereiškia, kad susilpnės regionų funkcijos; bus sudarytos efektyvaus valdymo sąlygos bendrai visų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gerovei užtikrinti daugelyje sričių, pvz., sukuriant bendrą vidaus rinką;
32. primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios įstaigoms jų pareigą visapusiškai bendradarbiauti su TBTJ, ypač padėti areštuoti toliau besislapstančius asmenis, nustatyti ir saugoti potencialius liudytojus ir perduoti tribunolui dokumentus ir kitus įrodymus, kurie reikalingi teismo ir tyrimų procesams;
33. apgailestauja dėl fakto, kad rinkimų institucijos nekreipė dėmesio į tų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių, kurie karo metu persikėlė į užsienį, tačiau vis tiek norėjo pasinaudoti rinkimų teise, interesus; mano, kad glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis būtų galima rasti sprendimą ir leisti šiems piliečiams užsiregistruoti;
34. laikosi nuomonės, kad Vyriausiojo įgaliotinio tarnybos uždarymas ir ES specialiojo įgaliotinio vaidmens stiprinimas turėtų išlikti pagrindinis tarptautinės bendruomenės ir vietinių vadovų tikslas; todėl ragina politinius lyderius vykdyti savo įsipareigojimus šiuo aspektu ir dėti daug pastangų siekiant Taikos įgyvendinimo tarybos nustatytų penkių tikslų ir dviejų sąlygų taip visų šalių sutikimu siekiant perėjimo nuo Vyriausiojo įgaliotinio prie ES specialiojo įgaliotinio;
35. yra ypač nepatenkintas menka pažanga užbaigiant susitarimus dėl Brčko rajono; įspėja Bosnijos ir Hercegovinos politinius lyderius, kad arbitražo teismo nutarimas dėl Brčko statuso yra galutinis ir dėl jo negali kilti klausimų;
36. taip pat ragina Bosnijos politikus pripažinti tinkamo nuosavybės paskirstymo valstybiniu ir kitais administraciniais lygmenimis būtinybę, kadangi tai vienas iš VĮT uždarymo tikslų; primygtinai ragina rimtai imtis derybų ir rasti šios įsisenėjusios problemos sprendimą; primena, kad valstybei turi būti skiriama pakankamai lėšų šioms užduotims įvykdyti;
37. primena tarptautinės bendruomenės atstovams, kad jų dialogo partneriai Bosnijoje ir Hercegovinoje yra šios šalies institucijos, o ne pagrindinių politinių partijų vadovai; todėl yra įsitikinęs, kad Bosnijos ir Hercegovinos institucijas reikia įtraukti į šaliai būtinų reformų procesą, kuriame jos iš tikrųjų pasijustų pagrindinėmis veikėjomis;
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybei ir Vyriausiajam įgaliotiniui Bosnijoje ir Hercegovinoje.