Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0551/2008Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B6-0551/2008

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

20.10.2008

siekiant baigti diskusijas dėl Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Annemie Neyts-Uyttebroeck ir Margarita Starkevičiūtė
ALDE frakcijos vardu
dėl Europos Vadovų Tarybos 2008 m. spalio 15 ir 16 d. susitikimo

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0543/2008

Procedūra : 2008/2523(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B6-0551/2008
Pateikti tekstai :
B6-0551/2008
Priimti tekstai :

B6‑0551/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos 2008 m. spalio 15 ir 16 d. susitikimo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 ir 20 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2008 m. rugsėjo 1 d. neeilinio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES padėtis sudėtinga dėl finansų krizės, klimato kaitos problemos ir poreikio rasti aiškų sprendimą dėl institucijų,

B.  kadangi 24 valstybės narės baigė parlamentines procedūras, susijusias su Lisabonos sutarties patvirtinimu, o kitais metais laukia svarbūs politiniai ir su rinkimais susiję įvykiai,

C.  kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita – tai pasakytina ir apie lyderio vaidmenį tarptautinėse derybose, ir apie smarkų teršalų kiekio mažinimą, dėl kurio įsipareigojo 27 valstybės narės; kadangi, kalbant apie šį aspektą, per 2007 m. kovo mėn. vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą įsipareigota iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., o tuo atveju, jei būtų pasiektas išsamus tarptautinis susitarimas, – 30 proc.,

D.  kadangi dabartinė finansų krizė kelia didelių problemų pasaulio rinkose, o krizių valdymą reikia skirti nuo ilgalaikio finansų rinkų valdymo; kalbant apie pirmąjį aspektą, turėtų būti sparčiai ir tikslingai tęsiami veiksmai, kuriuos Europos Sąjungoje šiuo metu įgyvendina valstybės narės; kalbant apie antrąjį aspektą, reikia elgtis atsargiai, kad naujos reguliavimo priemonės ir sistemos, kurių poveikis dar nepakankamai įvertintas, nesutrikdytų finansų rinkų veiklos,

E.  kadangi paaiškėjo, kad šiuo metu ES veikianti priežiūros sistema ribota, ir reikia užtikrinti, jog vis labiau integruotoms Europos finansų rinkoms būtų taikoma nuosekli ES lygmens priežiūra; vis dėlto norint užtikrinti finansinį stabilumą ir krizių valdymą reikia, kad dalyvautų įvairūs subjektai, o ne tik priežiūros institucijos,

Pasaulio finansų krizės makroekonominės pasekmės

1.  tvirtai pabrėžia, kad Europoje svarbu greitai ir labai darniai reaguoti taikant makroekonomikos politikos priemones, siekiant pakelti su pagalbos programomis susijusią fiskalinę naštą ir padėti atgaivinti pasaulio ekonomikos augimą; vis dėlto pažymi, kad neturi būti pakenkta Stabilumo ir augimo pakto principams, o valstybės narės turėtų siekti fiskalinio konsolidavimo;

2.  pritaria veiksmams, kurių likvidumo užtikrinimo srityje ėmėsi Europos centrinis bankas (ECB) ir kiti ne euro zonos šalių centriniai bankai, ypač jei tokie veiksmai koordinuojami; mano, kad, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir išvengti makroekonominio disbalanso didėjimo, reikėtų visame pasaulyje labiau koordinuoti centrinių bankų veiksmus;

3.  ragina valstybes nares pasiūlyti išsamų priemonių planą, kuris atitiktų sąlygas valstybėse narėse ir pagal kurį priemonės būtų koordinuojamos ES lygmeniu, siekiant, kad neigiamas finansų krizės poveikis realiajam ES ekonomikos sektoriui būtų kuo mažesnis;

Finansų krizės įveikimo strategija

4.  pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, pagal kurias ratifikuojamos euro grupės spalio 12 d. patvirtintos priemonės, mano, kad toks suderintas atsakas į finansų krizę yra pirmas svarbus žingsnis norint atkurti pasitikėjimą rinkose, paskatinti tarpbankines paskolas ir padidinti bankų turimų lėšų kiekį, jog jie galėtų toliau skolinti įmonėms ir namų ūkiams;

5.  primena, kad piliečių ir MVĮ galimybės skolintis, taip pat investicijos į ES infrastruktūrą itin svarbios norint, jog smarkiai nesumažėtų ekonomikos augimas ir užimtumas; pabrėžia vaidmenį, kurį šioje srityje gali atlikti Europos investicijų bankas (EIB);

6.  pabrėžia, kad dabartinė finansų krizė rodo, jog itin svarbus vartotojų finansinis švietimas ir supratimas; pabrėžia, kad vartotojų švietimas ir apsauga padeda skatinti konkurenciją, kokybę ir naujoves bankininkystės ir finansinių paslaugų sektoriuje, taip pat padeda užtikrinti veiksmingą priežiūrą;

7.  yra susirūpinęs dėl finansų rinkose kylančio etinio pobūdžio pavojaus, kurį paskatino valstybės paramos paketų dydis, ir pažymi, kad mainais į viešojo sektoriaus lėšų investavimą į pagalbos finansų sistemai paketus mokesčių mokėtojai turi tapti su valdymo ir darbo užmokesčio sistemomis susijusių pokyčių, taip pat netinkamų verslo modelių ir investavimo strategijų peržiūros liudininkais; pažymi, kad pasiekti šiuos tikslus tapo lengviau, kadangi dabar į panašius veiksmus linkstama visame pasaulyje;

8.  įspėja iš esmės nesustabdyti konkurencijos taisyklių taikymo; pritaria Komisijos pasiūlymui išsamiai įvertinti pagalbos veiksmus ir užtikrinti, kad jie atitiktų Sutarties nuostatas;

9.  supranta, kad, kalbant apie apskaitą pagal tikrąją vertę (IAS 39 ir IFRS 7 standartai), reikėjo veikti sparčiai norint, jog kilus krizei būtų užtikrintas tam tikras apskaitos standartų lankstumas, tačiau nebūtų pakenkta visam reguliavimui, ir pritaria minėtiesiems veiksmams;

10.  pabrėžia, kad reguliavimo iniciatyvos kapitalo mokesčių srityje turi būti anticiklinės ir derinamos bent jau ES lygmeniu; pastebi, kad reikia išsamios privalomos finansinių institucijų likvidavimo tvarkos, kuri būtų taikoma tarptautiniais atvejais – pačioje ES ir, jei įmanoma, santykiuose su trečiosiomis šalimis;

Finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros tobulinimas

11.  pakartoja, kad reikia stiprinti Lamfalussy procesą, kaip prašyta neseniai priimtame Parlamento pranešime dėl būsimos priežiūros struktūros (A6-0359/2008), įskaitant kolegijų atliekamą didžiausių tarpvalstybinių finansų grupių priežiūrą ir trečiojo lygmens komitetų aiškaus juridinio statuso nustatymą bei didesnes jų prerogatyvas, siekiant pagerinti priežiūrą Europos Sąjungoje, taip pat siekiant šioje srityje prisidėti prie tarptautinio dialogo ir priemonių derinimo; atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti ECB vaidmenį; turėtų būti parengtos Lamfalussy proceso trečiojo lygmens komitetų ir Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procedūros (16 dalis ir 18 dalies antroji pusė);

12.  vertina Komisijos ketinimą įsteigti aukšto lygio darbo grupę, siekiant sukurti patikimą ir tvarią priežiūros sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas sklandesnis integravimas ir koordinavimas įvairių sektorių ir tarpvalstybiniu lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu suteikti darbo grupei aiškius įgaliojimus, kurie būtų vykdomi trumpą laikotarpį, taip pat svarbu, kad darbo grupė teiktų ataskaitas Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui; pritaria minčiai įsteigti finansų krizių padalinį ir prašo Tarybos kuo greičiau patvirtinti šio padalinio veiklos ir jo bendradarbiavimo su įsteigta aukšto lygio darbo grupe sąlygas;

13.  pabrėžia, kad reikia atidžiai išanalizuoti dabartinės finansų krizės priežastis, visų pirma priežiūros adekvatumą ir atitiktį galiojančioms taisyklėms; pakartoja savo raginimą imtis apgalvotų teisėkūros priemonių, visų pirma bankų reguliavimo ir priežiūros, kredito reitingų agentūrų vaidmens, pakeitimo vertybiniais popieriais ir jo priežiūros, rizikos draudimo fondų ir kitų tipų naujų institucijų, skolintų lėšų vaidmens, skaidrumo reikalavimų, likvidavimo taisyklių, tarpuskaitos, susijusios su be tarpininkų vykdoma prekyba, ir krizių valdymo priemonių srityse; pritaria Komisijos pasiūlymui didinti draudžiamų banko indėlių dydį ir pakartoja savo įsipareigojimą greitai apsvarstyti šį pasiūlymą; prašo valstybių narių prisiimti panašius įsipareigojimus;

14.  prašo Komisijos pateikti patikslintą ES finansinių paslaugų veiksmų plano variantą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į naujausius pokyčius finansų rinkose, siekiant užtikrinti ES finansų rinkos integravimo ir tobulinimo iniciatyvų tęstinumą;

15.  pritaria iniciatyvai reformuoti tarptautinę finansų sistemą remiantis skaidrumo, atsakomybės, bankų sektoriaus stabilumo, visuotinio valdymo ir patikimumo principais; ragina Europos Sąjungą sparčiai imtis suderintų veiksmų: imtis iniciatyvų bendradarbiaujant su savo tarptautiniais partneriais ir tarptautinėmis finansų institucijomis, siekiant atkurti pasitikėjimą pasaulio finansų sistema;

Lisabonos sutartis

16.  pažymi, kad Europos Vadovų Taryba nesugebėjo padaryti apčiuopiamos pažangos, spręsdama su Lisabonos sutarties ratifikavimu susijusias problemas; atkreipia dėmesį į Airijos ministro pirmininko pareiškimą; yra pasirengęs pasiūlyti Airijos parlamentui ir vyriausybei bet kokią paramą, kurios jiems gali reikėti norint pateikti pasiūlymų – tokių, kurie ne tik užtikrintų didesnį ir žiniomis labiau pagrįstą bendrą Airijos visuomenės sutarimą dėl šalies ateities reformuotoje ir stipresnėje Europos Sąjungoje, bet ir būtų priimtini Airijos partneriams Europos Sąjungoje; primygtinai reikalauja, kad remdamasi minėtaisiais pasiūlymais Europos Vadovų Taryba gruodžio mėn. priimtų sprendimą, kaip ir kada valstybės narės užtikrins Sutarties įsigaliojimą;

17.  ragina Švediją kuo greičiau ratifikuoti Sutartį; laukia, kol bus paskelbtas Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimas; primigtinai reikalauja, kad Lenkijos prezidentas įvykdytų savo konstitucinę pareigą ir pasirašytų ratifikavimo dokumentą, kurį priėmė Lenkijos parlamentas; pažymi, kad Europos Sąjungai pirmininkausianti Čekija vargu ar galės būti patikima, jei nesilaikys savo įsipareigojimų ratifikuoti Sutartį;

18.  apgailestautų, bei rinkimai į Europos Parlamentą turėtų vykti ir naujoji Komisija turėtų būti skiriama pagal Nicos sutarties nuostatas;

Energetika ir klimato kaita

  • 19.visiškai pritaria Tarybai pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos ryžtui toliau, nepaisant dabartinės finansų krizės, siekti ambicingų su klimato kaita ir energetikos paketu susijusių tikslų, kuriuos nusistatė Sąjunga; tačiau primena, kad Europos Parlamentas yra neatsiejama šio susitarimo šalis;
  • 20.pritaria 2008 m. sausio mėn. Komisijos pateiktam klimato kaitos paketui ir Tarybos bei Parlamento pastangoms iki metų pabaigos išsaugoti susitarimą dėl šių dokumentų;
  • 21.primena 2007 m. kovo mėn. Europos Tarybos prisiimtą tvirtą įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį nepaisant kitų tarptautinių susitarimų; pažymi tos pačios Tarybos patvirtinimą 30 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, jei būtų sudarytas tarptautinis susitarimas, pagal kurį kitos išsivysčiusios šalys įsipareigotų sumažinti tam tikrą kiekį dujų, o ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys pagal savo įsipareigojimus ir gebėjimą prisidėtų prie išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo;
  • 22.pabrėžia, kad energijos veiksmingumas – tai ne tik rentabiliausia šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo priemonė, bet ir veiksnys, kuris dėl mažesnių kuro sąskaitų ir didesnės vartotojų perkamosios galios prekėms ir paslaugoms įsigyti teigiamai veikia ekonomiką; ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti energijos veiksmingumo politikos sritis;
  • 23.dar kartą pakartoja remiąs ITRE komiteto siūlomą Direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir ypač privalomą tikslą 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą transporto sektoriuje; pažymi, kad, sumažinus energijos poreikį transporto sektoriuje, bus lengviau pasiekti tikslą 10 % padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą šiame sektoriuje, todėl ragina Tarybą apsvarstyti šį pasiūlymą ir jam pritarti;
  • 24.tačiau yra susirūpinęs, kad, norint priimti sprendimą 2008 m. gruodžio mėn., reikalingas atitinkamas tam tikros valstybės narės ir pramonės šakų atsakymas dėl ypatingos padėties gali susilpninti įsipareigojimą pasiekti tikslus iki 2020 m.;
  • 25.pabrėžia, jog svarbu mūsų įsipareigojimus ES lygmeniu perkelti į privalomus vykdyti teisės aktus siekiant būsimoms kartoms užtikrinti saugią ir tvarią aplinkos apsaugą;
  • 26.pabrėžia, jog svarbu laiku baigti rengti klimato kaitos paketą norint pramonės šakoms suteikti daugiau tikrumo ir skaidrumo bei patikinti piliečius, kad ES atlieka svarbų lyderės vaidmenį įgyvendindama savo įsipareigojimus ir imdamasi atsakomybės užtikrinti švaresnę ir tvaresnę aplinką ateityje;
  • 27.primena, kad Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo leidimų prekybos sistema (ES LPS) yra didžiausia pasaulyje leidžiamo išmesti didžiausio teršalų kiekio nustatymo ir prekybos sistema, kuri tapo vienu iš pagrindinių veiksnių planuojant ilgalaikes investicijas, kadangi stengiamasi kurti naujoviškas technologijas pramonėje ir sumažinti bendrą anglies dioksido atliekų kiekį;
  • 28.atkreipia dėmesį į tai, kad, šalia kitų priemonių, Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) pripažino, jog anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos gali daug prisidėti prie CO2 sumažinimo energetikos sektoriuje ir naudojant pramonės įrenginius; todėl ragina Tarybą užtikrinti, kad ji skirs užtektinai lėšų 12 parodomųjų jėgainių, dėl kurių ji skelbė konkursą ir kurios pradės savo veiklą 2015 m.;
  • 29.pripažįsta, kad, siekiant tinkamai prisitaikyti prie klimato kaitos bei sumažinti jos poveikį, reikia daug daugiau investuoti į infrastruktūrą, kurioje būtų naudojamos naujos mažai anglies dioksido išskiriančios technologijos;

.

  • 30.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą (COM(2008)645), tačiau mano, kad jame numatytų priemonių neužtenka norint kovoti su miškų naikinimu, biologinės įvairovės mažėjimu Europos teritorijoje ir į ES rinką patenkančia nelegaliai trečiosiose šalyse paruošta mediena;

Energijos tiekimo saugumas

  • 31.ragina Valstybes nares tvirtai politiškai įsipareigoti vystyti Europos energetikos politikos sritį, kurioje būtų siekiama artimiausiu laikotarpiu kiek įmanoma daugiau išsaugoti įperkamą energiją iš mažai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių, o vidutiniu laikotarpiu – iš anglies dioksido neišskiriančių energijos šaltinių; daugiausia tai turi būti atsinaujinančios energijos šaltiniai, kuriuos naudojant būtų atsižvelgiama į rinkos priemones, saugoma aplinka, kovojama su klimato kaita ir skatinamas energijos vartojimo veiksmingumas;
  • 32.mano, kad ES bendra pozicija vykstant dialogui su trečiosiomis šalimis padidins ES gebėjimą derėtis su energiją gaminančiomis ir vartojančiomis šalimis, o už energetiką atsakingam Komisijos nariui turi būti suteikti aiškiai apibrėžti įgaliojimai turint mintyje nustatytą ilgalaikę energetikos planavimo viziją.
  • 33.pataria stiprinti Europos kaimynystės politikos sritį, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis energetikos srityje, taip pat transporto infrastruktūros srityje, kurioms turi būti skirta speciali finansinė parama;
  • 34.pažymi, jog svarbu, kad Komisija nedelsdama baigtų rengti atitinkamus pasiūlymus ir darbų grafikus iki metų pabaigos, kad būtų pagreitintas labiausiai nutolusių Europos šalių tinklų sujungimas; ypač pritaria Komisijos iniciatyvai iki 2008 m. gruodžio mėn. parengti veiksmų planą, kad būtų pagreitintas Baltijos regiono tinklų sujungimas;

Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas

  • 35.palankiai vertina priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kadangi juo, įgyvendinant dvejopą tikslą, siekiama skatinti visuotinai darnų požiūrį į migracijos valdymą: kuriant teisėtos migracijos kanalus ir tuo pačiu metu kovojant su nelegalia migracija; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus perkeltų į priemones, pažymi, kad nemažėja poreikis rengti bendrą imigracijos politiką ir pradėti taikyti Europos prieglobsčio politiką vadovaujantis Komisijos pasiūlymais, kuriuos ji turi pateikti iki metų pabaigos ;
  • 36.taigi ragina Tarybą parodyti politinį ryžtą ir savo toli siekiančius planus pakeisti konkrečiais politiniais veiksmais bei remti Komisiją įgyvendinant ateities strategiją dėl:
    • legalios migracijos: būsimas teisėtos migracijos paketas (mėlynoji kortelė, viena paraiškų pateikimo procedūra, sezoniniai darbuotojai, organizacijos viduje perkeliami asmenys, pasiūlymas dėl apmokamų praktikantų ir kt.),
    • nelegalios migracijos; pasiūlymai dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams ir ES persikėlimo programos,
    • dėl prieglobsčio; II etapo įgyvendinimas, taip pat Direktyvos dėl minimalių normų, taikomų pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo procedūroms valstybėse narėse ir dėl Direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, bei Europos prieglobsčio prašytojų paramos centro įsteigimo,
    • Bendrijos migracijos ir prieglobsčio politikos plėtojimo atveriant teisėtus migracijos kanalus ir apibrėžiant bendrus imigrantų ir prieglobsčio prašytojų pagrindinių teisių apsaugos standartus Europos Sąjungoje;

Išorės santykiai

  • 37.pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi primygtinai reikalauti iš Rusijos, kad ši visiškai vykdytų rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimus ir kad ES toliau dėtų pastangas, jog šalys aktyviai ir konstruktyviai dalyvautų Ženevos derybose; dar kartą pabrėžia, kad, kol Rusija neįgyvendins savo įsipareigojimo, negalima toliau tęsti derybų dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo;
  • 38.ragina Tarybą ir valstybes nares būti vieningas ir ryžtingas palaikant santykius su Rusiją ir vertinant ES ir Rusijos santykius;
  • 39.palankiai vertina Europos Tarybos paramą šiuo metu Komisijos rengiamam Rytų partnerystės susitarimui siekiant sustiprinti Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių rytuose santykius; pabrėžia, kad šios partnerystės rezultatai turi būti konkretūs ir apčiuopiami, ypač kalbant apie judėjimo laisvę, laisvą prekybą, tačiau ES biudžete jai turi būti skiriama užtektinai finansinių išteklių;

Svarstymų grupė

  • 40.atkreipia dėmesį į Svarstymų grupės sudėtį; primygtinai reikalauja, kad grupė griežtai vykdytų savo užduotis, kurias 2007 m. nustatė Taryba;