PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
20.10.2008
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Martin Schulz, Hannes Swoboda, Robert Goebbels, Pervenche Berès, Linda McAvan ir Jan Marinus Wiersma
PSE frakcijos vardu
dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo, įvykusio 2008 m. spalio 15-16 d. Briuselyje, išvadų
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B6-0543/2008
B6‑0552/2008
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo, įvykusio 2008 m. spalio 15-16 d. Briuselyje, išvadų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, priimtas po 2008 m. spalio 15–16 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pranešimą ir Komisijos pareiškimą dėl Europos Vadovų Tarybos 2008 m. spalio 15-16 d. susitikimo,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES priežiūros sistemos ir finansinio stabilumo priemonių ir į Tarybos 2008 m. birželio 3 d., 2007 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. spalio 9 d. posėdžiuose priimtas išvadas susijusiais klausimais,
– atsižvelgdamas į tai, kad Europos Parlamentas komitetų lygmeniu patvirtino visus teisėkūros pasiūlymus, kurie sudaro klimato kaitos ir energetikos paketą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dabartinė finansų krizė, kurios priežastis – finansų inžinerija, taikyta JAV antrarūšių būsto paskolų ir išvestinių produktų srityje, dėl vis labiau integruoto rinkų pobūdžio išplito pasauliniu mastu,
B. kadangi naujovės finansų rinkose gali būti naudingos, tačiau minėtieji finansiniai produktai turi būti reguliuojami ir skaidrūs, kad būtų galima užtikrinti tinkamą veiksmingumo ir stabilumo pusiausvyrą ir užkirsti kelią tam, kad dėl galimos rizikos nebūtų kenkiama tvariam ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir socialinei sanglaudai,
C. kadangi finansų rinkos turėtų padėti kurti tikrąją ekonomiką ir padėtis neturėtų būti tokia kaip dabar, kai pelną pasiima privatūs asmenys, o nuostolius tenka padengti visuomenei,
D. kadangi vadovų ir tarpininkų kompensavimo sistemos neatspindėjo asmeninių ir bendrovės rezultatų, o skatino prisiimti didelę trumpalaikę riziką ilgalaikės veiklos, atsargumo ir atsakingumo sąskaita,
E. kadangi dabartinė krizė įrodo, jog reikia reformuoti ir stiprinti šiuo metu fragmentišką ES priežiūros sistemą ir jos veiksmingumą, kadangi ji neatitinka finansų rinkų integracijos ir sudėtingumo lygmens,
F. kadangi Europos Parlamentas jau keletą metų ne kartą prašė Komisijos ir valstybių narių užtikrinti pakankamai veiksmingą finansų rinkų priežiūrą ir reguliavimą, kad būtų galima garantuoti jų stabilumą ir apsaugoti Europos piliečių santaupas, pensijas ir darbo vietas,
G. kadangi Komisija ir visų pirma už finansines paslaugas atsakingas Komisijos narys buvo pernelyg pasyvūs ir vis atsisakydavo atitinkamai reaguoti į Europos Parlamento raginimus numatyti teisėkūros priemonių siekiant pagerinti finansinių rinkų reguliavimą,
H. kadangi Komisija iki 2008 m. pabaigos turėtų atsižvelgti į EP raginimą dėl teisėkūros pasiūlymų, patvirtintų Europos Parlamento didžiosios daugumos svarstant P. N. Rasmusseno, K. H. Lehne ir I. Van den Burgo/ D. Daianu pranešimus,
I. kadangi bendroji valiuta – tai pagrindinis veiksnys, padedantis sušvelninti pasaulinės finansų krizės padarinius, nes išvengta didžiulės valiutų keitimo kursų krizės,
J. kadangi Lisabonos sutarčiai patvirtinti reikalingos parlamentinės procedūros buvo įvykdytos 24 valstybės narėse,
K. kadangi Lisabonos sutartyje numatytos institucijų reformos skubiai reikalingos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga veiktų sklandžiai, darniai ir taikydama visapusišką demokratinę priežiūrą,
L. kadangi artėjant svarbiems politiniams 2009 m. įvykiams, ypač Europos Parlamento rinkimams ir naujos Europos Komisijos sudarymui, reikėtų aiškiau žinoti, kurios institucinės nuostatos bus taikomos,
Ekonomikos ir finansų padėtis
Finansų rinkos. Krizės valdymas ir ilgalaikė reforma
1. palankia vertina Europos Vadovų Tarybos išvadas apie ekonominę ir finansinę padėtį bei spalio 12 d. ES 15 valstybių narių sutartą veiksmų planą gelbėti bankus, užtikrinti mokumą ir skirti garantijų bankų rinkai atkurti; palankia vertina Jungtinės Karalystės planą, kurį Eurogrupės narės įvertino kaip modelį ir kuriame parodomi Jungtinės Karalystės ir Eurogrupės finansinių rinkų ryšiai; mano, kad pirmasis Eurogrupės šalių vadovų ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu priimami su šia kompetencija susiję sprendimai, prisideda prie geresnės pusiausvyros užtikrinimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir ši institucija turi būti toliau plėtojama;
2. mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės parodytų tvirtą ryžtą ir gebėjimą veiksmingai valdyti, kad būtų galima atkurti geras rinkos sąlygas, kadangi tai yra pasitikėjimo pagrindas; pabrėžia, kad Komisijai tenka atsakomybė atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami minėtieji nacionaliniai planai; apgailestauja, kad įvykiai negalėjo būti numatyti ir dėl to, kad Taryba ir Komisija ėmėsi veiksmų tik tuomet, kai padėtis, kuri buvo vertinama kaip finansinė suirutė, peraugo į sunkią krizę;
3. ragina Tarybą ir Komisiją išlaikyti būtiną valstybių narių solidarumą ir visų pirma padėti toms šalims, kurios labiau nukentėjo nuo krizės;
4. pažymi, kad didesnis skaidrumas, išsamesnis informavimas ir geresnis rizikos valdymas – labai svarbūs veiksniai siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms, ir kad reguliavimo sistemos reforma turi būti sudėtinė ir apimti visus finansų rinkų dalyvius ir sandorius; pabrėžia, kad reguliavimo iniciatyvas reikia koordinuoti bent jau ES lygmeniu; primena, kad svarbu imtis priemonių prieš lengvatines mokesčių ir reguliavimo sistemas visame pasaulyje ir pirmiausiai panaikinti tokias sistemas Europos Sąjungoje, todėl ragina Komisiją, kad ji daugiau neatidėliodama pateiktų savo pasiūlymą dėl Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvos persvarstymo;
5. pabrėžia, kad būtina koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, pvz., siūlyti visoje ES taikyti indėliams skirtas garantijas ir sistemos požiūriu svarbių institucijų įsipareigojimų garantijas; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant atgaivinti bankų rinką, šiomis trumpalaikėmis garantijomis galėtų būti dengiamos neapdraustos reguliuojamų institucijų paskolos; džiaugiasi tuo, kad visos valstybės narės vadovausis tuo pačia strategija, tačiau primygtinai reikalauja, kad jos tai darytų neatsižvelgdamos į atitinkamoje šalyje veikiančios institucijos kilmę ir taip atitinkamai būtų užtikrintos vienodos sąlygos; kaip ir Taryba, mano, kad imantis bet kokių veiksmų nacionaliniu lygmeniu turėtų būti atsižvelgiamą į tai, kokios bus jų išdavos tarpvalstybiniu mastu turint mintyje sistemų riziką, mokumo lygį, konkurencijos iškraipymą ir priežiūros priemones;
6. pritaria Tarybos sprendimui stiprinti EIB kaip paskolų teikėjo ir gavėjo vaidmenį, tačiau mano, kad jam turi būti pavesta padėti bankams iš naujo sukaupti kapitalą, ir tai būtų Europos lygmens rizikos valdymo priemonė, kuri papildytų nacionalinius planus;
7. pažymi, kad, siekiant naudos mokesčių mokėtojams ir valstybių narių biudžetams, kiekvieną kartą, kai viešosios lėšos skiriamos finansų įstaigai gelbėti, kartu turėtų būti vykdoma vieša priežiūra, tobulinamas valdymas, ribojamas vadovų atlygis, atitinkamai keičiamas verslo modelis ir išsamiai atsiskaitoma valstybinėms institucijoms, ir ragina Komisiją parengti gaires siekiant užtikrinti darnų plano įgyvendinimą;
8. pabrėžia, kad vadovų kompensacijų sistemos finansų pramonėje prisidėjo prie to, kad dėmesys buvo telkiamas į didelę riziką ir trumpalaikį pelną; apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos raginimas susijęs tik su atskaitomybe, todėl ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl kompensavimo sistemų ir atlygio paketų, šiuose pasiūlymuose turėtų: 1) būti užtikrinama, kad finansų įstaigos informuotų apie savo vykdomą atlygio politiką, visų pirma direktorių ir tarpininkų atlygio ir kompensacijų paketus; 2) būti užtikrinama, kad visos su valdymu susijusios operacijos būtų aiškiai matomos finansinėse ataskaitose, 3) būti užtikrinama, kad rizikos kontrolės ir priežiūros institucijos savo rizikos valdymo vertinimo ataskaitose apibūdintų atlyginimų, premijų ir mokesčių sistemų poveikį; tai būtina siekiant garantuoti, kad pagal šias sistemas numatytos paskatos būtų proporcingos, o ne sudarančios sąlygas imtis kraštutinės rizikos;
9. pabrėžia, kad bet kokia nusikalstama arba sukčiavimo veikla, kuri gali būti nustatyta krizės metu, turėtų baudžiama pagal esamus nacionalinius įstatymus ir teisines procedūras; taip pat pabrėžia, kad finansų įstaigų vadovai, kurie buvo bausti už pareigų nevykdymą ar neteisėtą komercinę veiklą, turėtų būti nušalinti nuo pareigų ar jiems būtų laikinai ar visiškai uždrausta dirbti visose arba atitinkamose finansų sektoriaus dalyse;
10. pažymi, kad, mažėjant turto kainoms, padėtį apsunkino tokia apskaitos tvarka, kaip vertės konvertavimas rinkos kaina; pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis pritaria tam tikro masto lankstumui vykdant apskaitą pagal tikrąją vertę, kaip siūlo Tarptautinės apskaitos standartų taryba (IASB), tačiau mano, kad mano, kad tai neturėtų kenkti pagrindinei sistemai; primygtinai prašo Parlamentą visapusiškai įtraukti į ES apskaitos standartų tvirtinimo ir Tarptautinės apskaitos standartų tarybos valdymo struktūros reformavimo procesą;
11. apgailestauja, kad Komisija nereguliavo kredito vertinimo agentūrų ankstesniuoju etapu, tačiau palankiai vertina jos dabartinį pasiūlymą; pabrėžia, jog šiame pasiūlyme turėtų būti užtikrinta, kad kredito vertinimo agentūroms būtų keliamas reikalavimas atskirti jų atliekamą vertinimo veiklą nuo bet kokių kitų paslaugų (pvz., nuo konsultacijų sandorių struktūrizavimo klausimais), susijusių su bet kokiais įsipareigojimais ar jų vertinamomis įmonėmis, be to, kredito vertinimo agentūros turi naudoti nuoseklią ir tinkamą vertinimo terminologiją, taip pat skatinti skaidrumą, aiškumą ir duomenų apie sudėtingus finansinius produktus teikimą; mano, jog remiantis pasiūlymu turėtų būti užtikrinta, kad, baigiantis keitimo į vertybinius popierius ir kredito vertinimo procesui, bendra į vertybinius popierius pakeisto produkto vertė nepagrįstai neviršytų ją dengiančio turto vertės, be to, kredito vertinimo agentūroms turi būti keliamas reikalavimas teikti daugiau informacijos ir atmesti neproporcingą bei neaiškią informaciją arba ją tikslinti, vengti nekonkretumo ir taip pat teikti duomenis apie interesų konfliktus;
12. pažymi, kad, norint kovoti su didelėmis krizėmis, kurias sukelia rinkų ar svarbių tarpvalstybinių finansų grupių žlugimas, nepakanka dabartinių nacionalinių priežiūros institucijų tinklų, priežiūros priemonių ir teisiškai neįpareigojančių supratimo memorandumų; labai apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nepateikiama adekvačių problemos sprendimo būdų ir ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti teisės akto pasiūlymų, kurie būtų grindžiami I. Van den Burg ir D. Daianu pranešimu dėl priežiūros sistemos ateityje;
13. vertina Komisijos ketinimą suformuoti aukščiausio lygio grupę siekiant parengti patikimą ir tvarią priežiūros sistemą, kurią taikant būtų skatinama sklandesnė įvairių sektorių ir tarpvalstybinė integracija bei geresnis jų koordinavimas; primygtinai ragina suteikti Europos Parlamentui žodį sprendžiant dėl šios grupės sudėties ir jos sekretoriato ir pabrėžia, kad labai svarbu šiai grupei skubiai suteikti aiškius įgaliojimus ir užtikrinti, kad ji atsiskaitytų Tarybai, Komisijai ir Parlamentui;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad parengta aukščiausio lygio darbo finansų krizės klausimais grupė (angl. „financial crisis cell“), tačiau apgailestauja, kad tai tik neformali įspėjimo, informacijos mainų ir vertinimo priemonė; ypač kritiškai vertina tai, kad į šią grupę su krize susijusiems klausimams spręsti neįtrauktas Europos Parlamentas; pritaria, kad būtina sukurti įtakingesnę Komisijos vadovaujamą išankstinio įspėjimo sistemą, kurios nariams būtų suteikti koordinavimo ir vykdymo įgaliojimai ir kurioje dalyvautų trečiojo lygio komitetų atstovai;
15. pabrėžia, kad prieš vykstant G8 lygio susitikimams labai svarbu labiau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina ieškoti visuotinių susidariusios krizės sprendimų, kuriais remiantis būtų skatinama parengti naują tarptautinę finansų valdymo tvarką ir reformuoti Bretton Woods institucijas; šiuo požiūriu palaiko Europos Vadovų Taryboje patvirtintus metodus ir pritaria galimam Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmeniui, kurį jis atliktų vykdydamas visuotinę priežiūrą ir spręsdamas su pinigų politika susijusius klausimus; pritaria TVF raginimui vykdyti visuotinę tarptautinio lygmens intervenciją ir užtikrinti pasaulinės ekonomikos veikimą;
16. ragina tarptautines organizacijas, ES ir nacionalines valdžios institucijas artimiausioje ateityje tvirtinti įvairaus pobūdžio priemones, užtikrinti, kad tokia fundamentali krizė nebepasikartotų, ir siekti, kad finansų paslaugos tarnautų realiajam ekonomikos sektoriui, ypač augimui ir užimtumui;
17. pripažįsta, kad dėl dabartinės finansų krizės neturi mažėti ES atsakomybė skurdžiausių pasaulio šalių atžvilgiu ir kad dėl to negali būti atsisakoma įsipareigojimų, susijusių su pagalbos vystymuisi teikimu, kadangi tai ypač svarbu norint pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;
Poveikis realiajam ekonomikos sektoriui
18. teigiamai vertina neseniai priimtą ECB sprendimą sumažinti palūkanų normą euro zonoje, tačiau šiuo požiūriu ragina imtis tolesnių aiškių ir ryžtingų veiksmų;
19. tvirtai pabrėžia, kad vykdant Europos makroekonomikos politiką turi būti imamasi skubių ir itin suderintų veiksmų realiajam ekonomikos sektoriui nuo didžiulės recesijos apsaugoti; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją visapusiškai remtis persvarstyto Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis įgyvendinant savo anticiklines priemones ir naudoti papildomas lėšas struktūriniams pokyčiams ir aukščiausio lygio viešųjų finansų valdymui skatinti, kadangi tai vienas iš Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų;
20. pabrėžia būtinybę imtis veiksmų finansų stabilumui užtikrinti ir sistemų rizikai kontroliuoti; ragina Komisiją ir Tarybą atnaujinti Lisabonos darbotvarkę ir, siekiant šiuo ekonominės sumaišties laikotarpiu apsaugoti darbo vietas ir ES piliečių pajamas, iki šių metų pabaigos patvirtinti valstybių narių nacionalinių reformų programas;
21. laikosi nuomonės, kad, valstybėms narėms vienu metu vadovaujantis suderintu požiūriu į augimui palankų išlaidų paskirstymą, privačių investicijų skatinimą ir bendras iniciatyvas viešų ir privačių organizacijų bendradarbiavimo srityje, šiuo ypač sunkiu ekonominiu laikotarpiu visoje Europoje būtų užtikrinta labai svarbi sąveika, remiamas veiksmingas išteklių paskirstymas, skatinamas realiojo ekonomikos sektoriaus klestėjimas ir užimtumas; be neseniai EIB patvirtintų priemonių ragina numatyti papildomas priemones MVĮ remti; be to, ragina imtis priemonių skurstančiųjų perkamajai galiai paremti ir pažeidžiamoms grupėms apsaugoti nuo nedarbo ir kylančių kainų;
22. itin palankiai vertina greitą ir visapusišką Europos Komisijos reakciją nusprendus taikyti valstybės paramos taisykles priemonėms, kurių imtasi finansų institucijų atžvilgiu; atsižvelgdamas į griežtą neatidėliotinų priemonių stebėseną, ragina Komisiją suburti tarpdisciplininę darbo grupę, kurią sudarytų Konkurencijos generalinio direktorato specialistai, trečiojo lygio komitetų konsultantai ir Europos centrinių bankų sistemos ekspertai, ir kaupti informaciją, technines žinias bei užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų priimami racionalūs, nešališki ir aukščiausio lygio sprendimai;
Lisabonos sutartis
23. atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos nutartį savo gruodžio mėn. vyksiančio susitikimo metu parengti sprendimo ir bendro plano, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi ratifikuojant Lisabonos sutartį, pagrindą; pabrėžia, kad dabartinės finansų krizės ir neseniai įvykių Juodosios jūros regione paskatintos geopolitinės krizės sąlygomis būtina stengtis veikti taip, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;
24. ragina Airiją nuspręsti, kaip kitos valstybės narės galėtų padėti jai ratifikuoti minėtąją sutartį;
25. pakartoja, kad gerbia Airijoje vykusio referendumo ir ratifikavimo procedūros kitose valstybėse narėse rezultatus, ir mano, kad, siekiant kuo greičiau rasti visiems priimtiną išeitį, turi būti įmanoma spręsti Airijos žmonių iškeltus nerimą keliančius klausimus;
Energetika ir klimato kaita
26. palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos ryžtą vykdyti 2007 m. kovo mėn. ir 2008 m. kovo mėn. prisiimtus įsipareigojimus nepaisant šio ekonominiu požiūriu sunkaus laikotarpio; ragina Tarybą atsižvelgti į investicijų poveikį ir į poveikį užimtumui ir iki 2008 m. gruodžio mėn. pasiekti susitarimą dėl paketo, į kurį būtų įtraukti kovos su klimato kaita ir energetikos teisės aktų pasiūlymai;
27. pabrėžia, kad, siekiant nacionalinių su energija iš atsinaujinančių šaltinių susijusių tikslų ir norint užtikrinti direktyvos nuostatų laikymąsi, svarbiausia siekti privalomų tarpinių valstybėms narėms iškeltų tikslų;
28. pakartoja, kad šie pasiūlymai sudaro nuosekliai parengtą energetikos teisės aktų paketą, į kurio racionalumo ir fundamentalumo kriterijus būtina atsižvelgti, ir ragina Tarybą laiku pasiekti susitarimą bei šiuo tikslu vykdyti savo įsipareigojimus glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu;
29. primena būtinybę įtraukti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pagal kurį būtų nustatyti naujų keleivinių automobilių taršos poveikio standartai, sudarantys dalį Bendrijos integruoto principo, kuriuo vadovaujamasi mažinant lengvųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį; tai būtų vienas iš teisės aktų pasiūlymų, įtrauktų į bendrą teisės aktų dėl kovos su klimato kaita ir energetikos paketą;
30. įsipareigoja artimai bendradarbiauti su Taryba siekdamas kuo skubiau susitarti dėl teisės aktų, sudarančių bendrą teisės aktų dėl kovos su klimato kaita ir energetikos pasiūlymų paketą;
31. pažymi, kad per būsimas derybas ES pirmininkaujanti valstybė ir Komisija turi atsižvelgti į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir, siekdamos išsaugoti darbo vietas ir konkurencingumą, rasti sprendimus, tinkamus įvairiems pramonės sektoriams, kuriems galėtų būti daroma įtaka patvirtinus teisės aktų dėl kovos su klimato kaita paketą; primena Europos Vadovų Tarybai, kad patvirtinus šį paketą taip pat bus sukurta naujų darbo vietų ir pramonės šakų, o Europai bus lengviau tapti konkurencinga lydere vystant ekologiškas technologijas;
Energijos tiekimo saugumas
32. pritaria pirmininkaujančios valstybės pasiūlymams ir pranešimo projektui energijos tiekimo saugumo tema; ragina kuo skubiau įgyvendinti pasiūlymus; laukia Komisijos būsimos strateginės energetikos apžvalgos, kurią ketinama teikti 2008 m. lapkričio mėn. ir 2009 m. pavasarį vyksiančių Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu ir kurioje bus įvertinama, kaip energijos tiekimo saugumo srityje vykdomas Europos energetikos politikos veiksmų planas ir patvirtinamos būtinos priemonės;
33. mano, kad užtikrinus energijos šaltinių įvairovę ir didesnį vietos šaltinių naudojimą, taip pat decentralizuotą energijos gamybą ir energijos taupymo priemones būtų didinamas energijos tiekimo saugumas; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos tiekimo saugumas yra Europos Sąjungos prioritetas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys užtikrinant energijos tiekimo saugumą turi būti skiriamas bendrų ES atsinaujinančios energijos projektų vystymui siekiant užtikrinti, jog būtų laikomasi Lisabonos ir Geteborgo tikslų;
34. pritaria raginimui, kad būtų greičiau įgyvendinamas Europos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas; taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog daugelio valstybių narių vyriausybėms nepavyko užtikrinti, kad visiškas ir greitas efektyvaus energijos vartojimo teisės aktų perkėlimas ir jų laikymasis būtų prioritetinės svarbos klausimas; pabrėžia, kad reikia tolesnių ir išsamesnių energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvų, ypač atsižvelgiant į pastatus, produktus ir miesto transportą;
35. mano, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimą svarbiausia yra visiškai veikianti vidaus rinka; atkreipia dėmesį į tai, kad ES energetikos rinka dar vis iki galo nesukurta ir kad būtina tai padaryti; pritaria raginimui prieš pasibaigiant šiai Parlamento kadencijai baigti rengti teisės aktų paketą energetikos vidaus rinkos tema; ragina Tarybą pradėti derybas su Parlamentu dėl energetikos vidaus rinkos paketo, kuris būtų grindžiamas Energetikos tarybos spalio 10 d. sudarytu susitarimu;
36. pritaria Tarybos raginimui stiprinti ir toliau vystyti itin svarbią infrastruktūrą; ragina Komisiją diegti transeuropinius energetikos tinklus ir parengti tarpusavio sujungimo prioritetų planą, atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų priėmimo pakartotinio dujinimo infrastruktūrą ir saugojimo įrenginius; pritaria, kad ypatingas dėmesys skiriamas izoliuotiems ES regionams; pabrėžia, jog svarbu toliau vystyti Europos tarpusavio sujungimo ir tinklo infrastruktūrą siekiant į rinkas tiekti vis daugiau jūros vėjo energijos; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tarpvalstybinio sujungimo reikės taikyti specialias priemones, pvz., lengvatinį finansavimą arba atleidimą nuo mokesčių; pabrėžia, kad įdiegus trūkstamas transeuropinių energetikos tinklų grandis bus sustiprintas tiekimo saugumas ir prisidedama prie vidaus rinkos sukūrimo;
37. ragina numatyti integruotą avarinį ES energijos tiekimo saugumo planą ir Europos Sąjungoje padidinti minimalias naftos atsargas nuo 90 iki 120 vartojimo dienų bei užtikrinti nors 90 dienų minimalias dujų atsargas; atkreipia dėmesį į tai, kad minimalių dujų atsargų klausimu valstybės narės turi imtis veiksmingo koordinavimo ir investuoti reikiamas lėšas;
38. siūlo, kad savaitinės Europos naftos ir naftos produktų atsargų apžvalgos, taip pat naftos bei jos produktų importo ir eksporto duomenų pagal produkto tipą (žaliavinė nafta, benzinas, dyzelis, nafta šildymui ir kt.) apžvalgos (grindžiamos viešojo sektoriaus duomenimis, kaip yra JAV) leistų susidaryti geresnį vaizdą apie įtampą pasaulio rinkose;
39. ragina kurti bendrą Europos užsienio energetikos politiką, kuri iš esmės padėtų užtikrinti energetinį saugumą visoje ES ir laikytis tvarumo tarptautiniu lygmeniu tikslo bei padėtų ES piliečių labui svariai prisidėti prie pastangų nacionaliniu lygmeniu; mano, kad energetikos politika, ypač energijos tiekimo saugumo klausimas, turi būti įtraukti į bendrąją užsienio politiką ir tapti svarbia jos dalimi; taip pat mano, kad sprendžiant bet kokius užsienio politikos klausimus turi būti atsižvelgiama į energetikos politiką;
40. yra įsitikinęs, kad vykdant bendrą Europos užsienio energetikos politiką ir ES siekiant tarptautinio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje reikėtų vadovautis Energetikos chartijos sutarties (angl. ECT) principais;
41. pabrėžia, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis Juodosios jūros regiono šalimis pagal institucinius ir daugiašalius susitarimus, įskaitant bendradarbiavimą energijos tiekimo ir tranzito saugumo bei rinkos operacijų skaidrumo klausimais; mano, jog siekiant užtikrinti viso regiono stabilumą ir energijos srautą reikėtų įtraukti kaimynines šalis, pvz., Kazachstaną; tinkamai atsižvelgdamas į partnerystės su Kazachstanu svarbą, pritaria glaudesniam bendradarbiavimui su Uzbekistanu ir ragina iš naujo įvertinti, ar turi būti sustabdytas numatytas laikinas prekybos susitarimas;
42. prašo toliau rengti glaudesnį dialogą energetikos klausimais su Pietų Kaukazo, Kaspijos jūros regiono ir Centrinės Azijos šalimis, taip pat su Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų šalimis;
Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas
43. atkreipia dėmesį į pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą dėl Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto; tačiau mano, kad jame išdėstyti tikslai yra mažesni palyginti su bendros ES imigracijos ir prieglobsčio politikos tikslais, kuriuos 1999 m. Tamperėje nustatė Europos Vadovų Taryba, ir kad nenurodomos jokios konkrečios teisėkūros priemonės, ypač siekiant valstybėse narėse apibrėžti vienodas teisėto trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo sąlygas, be kurių raginimas vengti didelio masto reguliavimo priemonių būtų tik simboliškas;
44. apgailestauja dėl to, kad, turint mintyje bendrą pakte išdėstytą požiūrį, integravimo politikos ir pilietybės klausimams skiriama itin mažai dėmesio; mano, kad bendra imigracijos politika turėtų būti grindžiama prielaida, jog migrantai – tai atskiri visuomenės nariai ir potencialūs piliečiai, ir turėtų būti numatyta aiški bei veiksminga socialinės aprėpties ir integravimo politika, ypač atsižvelgiant į Parlamento išsamesnį pasiūlymą dėl Juodosios jūros regiono;
Tolesnė veikla, susijusi su Europos Vadovų Tarybos 2008 m. rugsėjo 1 d. susitikimu
45. pritaria Tarybos pozicijai padėties Gruzijoje klausimu; primena rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimų įsipareigojimus; pabrėžia, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš Pietų Osetijos ir Abchazijos kaimynystėje esančių regionų būtų pirmasis žingsnis; ragina užtikrinti saugų ir greitą pabėgėlių sugrįžimą ir nusiųsti į vietą ES stebėtojus; apgailestauja dėl nepavykusių 2008 m. spalio 15 d. Rusijos ir Gruzijos derybų Ženevoje;
46. pritaria sprendimui remti ES rytų kaimynes ir prašo Tarybą konsultuotis su Parlamentu dėl partnerystės su kaimyninėmis rytų šalimis ateities;
47. pritaria Tarybos sprendimui panaikinti politinių ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis draudimą ir šešiems mėnesiams panaikinti draudimą išduoti vizą tam tikriems Baltarusijos valdžios pareigūnams, įskaitant prezidentą A. Lukašenką; ragina Tarybą tęsti dialogą su Baltarusija ir parengti atitinkamą politiką, kuri būtų grindžiama griežtai pozityviomis sąlygomis; ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti, ar galima Baltarusijai selektyviai taikyti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę bei Europos žmogaus teisių ir demokratijos priemonę ir tokiu būdu labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad demokratinė Baltarusijos opozicija turėtų būti visiškai įtraukta į ES ir Baltarusijos dialogą; primygtinai reikalauja, jog Baltarusijos valdžia panaikintų Europos Parlamento nariams de facto taikomą vizų draudimą; ragina Tarybą imtis tolesnių veiksmų siekiant palengvinti ir liberalizuoti vizos išdavimo Baltarusijos piliečiams procedūras, taip pat sumažinti vizų išdavimo mokestį Baltarusijos piliečiams, norintiems patekti į Šengeno erdvę, kadangi tokie veiksmai būtini norint palengvinti ir sustiprinti žmonių asmeninius ryšius ir toliau demokratizuoti šią valstybę; remia tolesnį bendradarbiavimą su Baltarusiją tokiose bendrų interesų srityse, kaip prekyba, transportas, aplinkosauga, energetika, muitinė ir t. t.
48. pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę maisto krizę valstybės narės turi laikytis savo įsipareigojimų besivystančioms šalims; ragina Tarybą ir Komisiją kuo skubiau susitarti ir skirti 1 mlrd. eurų programai, pagal kurią būtų finansuojami besivystančių šalių smulkieji ūkininkai; pakartoja, kad atėjo laikas Europos Sąjungai imtis lyderės vaidmens siekiant išspręsti dabartinę maisto krizę;
49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitetui.